Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-124-468/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
1S-124-468/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
(S)Skundas Nr. 1S-124-468/2022Bylos Nr. 1-1212-486/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės) ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontatei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, bedarbio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teisto, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 nutarties, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022-03-21.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. kaltinamas tuo, kad jis padėjo, teikdamas priemones, pagrobti svetimą turtą įsibrovus į saugyklą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su vykdytojais R. S. ir D. I., turėdamas tikslą padėti pagrobti svetimą turtą ir veikdamas tyčia, iš R. S. ir D. I. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje gavęs duomenis apie UAB „D.“, priklausančiame A. automobilių parkavimosi kasos aparate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), saugomus pinigus, 2022-01-21, laikotarpiu nuo 00.13 val. iki 00.51 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), ir palaikydamas ryšį su R. S. ir D. I. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), laukė pastarųjų nurodymų kviesti taksi automobilį ir kvietė, tokiu būdu teikdamas priemones nusikalstamai veikai vykdyti, kuomet D. I. su R. S. atvykę taksi automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis iškvietė pastariesiems, adresu (duomenys neskelbtini), į prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę, kur prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, D. I. stebėjo aplinką ar neateina pašaliniai asmenys, o R. S. metaliniu strypu išlaužė A. automobilių parkavimosi kasos aparato pinigų saugyklos dureles, po ko specialiu visrakčiu atrakinęs monetų inkasavimo maišo kapsulės laikiklius, pagrobė iš kasos aparato vidaus UAB „D.“ priklausančius monetų inkasavimo maišą ir kapsulę su geležinėmis monetomis – 442,50 eurais, sulaužęs monetų inkasavimo maišo kapsulę ir suplėšęs maišą, pinigus išėmė, ir tokiu būdu sugadino UAB „D.“ priklausantį automobilių parkavimosi kasos aparatą ir jo detales, padarydamas bendrovei 1 131,35 eurų žalą, po ko išimtus pinigus sudėjo į rankinę, kurią vėliau D. I. ir R. S. nešė pasikeisdami, bei pasišalino iš įvykio vietos link jo (A. B.) telefonu iškviesto taksi automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykimo vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jis veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. ir D. I., palaikydamas ryšį su pastaraisiais telefonu ir teikdamas jiems priemones nusikalstamai veikai vykdyti, padėjo pagrobti UAB „D.“ priklausantį 442,50 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat A. B. kaltinamas tuo, kad laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, o būtent: jis, nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, su savimi laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) A. B. vardu, kurio blankas, duomenys, parašas, nuotrauka išspausdinti rašalinio spausdinimo būdu ant plastiko kortelės, abi pusės padengtos laminavimo plėvelėmis, imituoti optiškai kintančios priemonės, liuminescuojantys vaizdai, averse viršutinėje laminavimo plėvelėje imituoti reljefiniai įspaudai, iki 2022-01-21, kai šį suklastotą vairuotojo pažymėjimą, jo asmens kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

3. A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2022-01-21, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-01-21 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022-03-21, esant šios kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo pagrindams (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai (būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar daryti naujas nusikalstamas veikas).

Šalies argumentai

4. Skunde kaltinamasis A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 nutartį panaikinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę arba sutrumpinti suėmimo terminą.

5. Nurodo, kad yra pripažinęs savo kaltę, gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad yra teistas 10 kartų, bet visos nusikalstamos veikos padarytos, kai jis buvo nepilnametis. Kaltinamasis nurodo, kad bijo, jog bus pripažintas recidyvistu, dėl to jam bus sunku įsidarbinti. Pažymi, jog yra registruotas Darbo biržoje, gauna nedarbingumo pašalpą, šiuo metu, kai yra suimtas, jos negauna. Kaltinamojo vertinimu, jam galėtų būti taikoma švelnesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kaltinamasis įsipareigoja susirasti darbą, nori keisti savo gyvenimą teigiama linkme, atlyginti padarytą žalą.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.

7. Susipažinusi su teismui pateikta bylos medžiaga ir kaltinamojo skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. B. pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, terminą nebuvo pažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti suėmimui skirti ir/ar jo terminui pratęsti būtini pagrindai bei sąlygos. Apylinkės teismas pasisakė, kokie duomenys patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų egzistavimą, su šiomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas, todėl laikytina, kad priimtas procesinis sprendimas yra pagrįstas ir nekeistinas.

8. Pažymėtina, jog suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos A. B. atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs tokias nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

9. 2022-03-14 A. B. byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, t. y. prokuroras įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, kad medžiagoje yra objektyvių faktinių duomenų leidžiančių manyti, kad A. B. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, dėl kurių jam pareikšti kaltinimai. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas A. B. pratęstas teisminio nagrinėjimo metu.

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog viena iš būtinų kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygų yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl paskiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir/ar pratęsimo klausimą bei nagrinėjant skundus dėl nutarties skirti/pratęsti suėmimą, nėra sprendžiamas asmens kaltės klausimas, nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, surinktų duomenų patikimumas, asmens kaltės pripažinimo, gailėjimosi dėl savo veiksmų klausimai, kadangi jie gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apygardos teismas dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su A. B. kaltės pripažinimu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų, vertinimo nepasisako.

11. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kad būdamas laisvėje asmuo gali bėgti (slėptis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ar daryti naujas nusikalstamas veikas. Su tokiomis teismo išvadomis sutinka ir apygardos teismas.

12. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis/kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas jo terminas, atsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pagal teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei, remiantis šia aplinkybe, galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

13. A. B. yra kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus, už kuriuos numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Nors galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir gresiančių bausmių dydžiai nėra absoliuti sąlyga A. B. atžvilgiu taikyti suėmimą, tačiau ši aplinkybė sustiprina manymą, kad esant galimybei, kaltinamasis gali slėptis nuo tyrimo pareigūnų ar teismo taip bandydamas išvengti baudžiamojo persekiojimo. Tyrimo duomenimis, vienas iš nusikaltimų galimai buvo padarytas bendrininkaujant su kitais asmenimis, kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas veikas, nėra susaistytas stiprių socialinių-ekonominių ryšių, neturi tvirtų šeimyninių ryšių, nevedęs, neturi gyvenamosios vietos, nekilnojamojo turto, nedirba. 2022-03-14 A. B. byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui, jo nepertraukiamas dalyvavimas būtinas atlikti tolimesnius procesinius veiksmus, todėl siekiant užtikrinti asmens dalyvavimą procese, teisėjų kolegijos vertinimu, jo atžvilgiu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, esant manymui, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo tyrimo pareigūnų ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra pagrįsta ir pateisinama.

14. Apylinkės teismo vertinimu, iš surinktos medžiagos yra pagrindo manyti, kad netaikant suėmimo kaltinamasis A. B. taip pat gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktą). Su šiomis teismo išvadomis sutinka ir apygardos teismas. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. B. yra kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus, vienas iš jų galimai padarytas bendrininkaujant, asmuo anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas, kas leidžia teigti, jog pajamos, gautos iš nusikalstamų veikų, gali būti pagrindinis pastarojo pragyvenimo šaltinis. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog kaltinamasis A. B. yra linkęs nusikalsti ir netaikant suėmimo gali nesilaikyti teisės normų reikalavimų (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas suėmimo taikymo pagrindas.

15. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog įvertinus kaltinamojo A. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, kaltinamajam pagrįstai pratęstas griežčiausios kardomosios priemonės terminas ir šiuo metu nėra pagrindo paleisti kaltinamąjį iš suėmimo. A. B. skundu prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę, nurodo, kad norėtų susirasti darbą, keisti savo gyvenimą teigiama linkme, atlyginti padarytą žalą, šiuo metu būdamas suimtas negali gauti nedarbingumo pašalpos, vis dėlto, šios aplinkybės, teismo vertinimu, nešalina būtinybės šio asmens atžvilgiu taikyti kardomąją priemonę, o pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones ar sutrumpinti suėmimo terminą, teismas nenustatė. Suėmimas A. B. atžvilgiu yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą, sklandžią proceso eigą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, tuo tarpu įpareigojimu registruotis policijos įstaigoje to padaryti neįmanoma, kadangi neužtikrinama jo nuolatinė kontrolė. Taigi, atsižvelgiant į kardomosios priemonės – suėmimo taikymą sąlygojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės – suėmimo tikslus, teisėjų kolegija sprendžia, jog A. B. paskyrus vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones ar sutrumpinus suėmimo terminą, šioje proceso stadijoje nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

16. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. B. teises, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Naikinti skundžiamą nutartį dėl kaltinamojo A. B. skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

kaltinamojo A. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Audrius CininasDaiva KazlauskienėJurgita Mačionytė