Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-36-405/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-14
Bylos Nr.
2-36-405/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Lisauskienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
I. G.
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-36-405/2014Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00523-2013Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.4.; (S) 24.2.; 99.5.; 99.7.; 113.1.; 116.1.; 116.4.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 14 d.Švenčionys
Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Lisauskienė,dalyvaujant posėdžių sekretorei Vilmai Vilkoicienei,ieškovui A. G.,ieškovo atstovui adv. padėjėjui Vaidui Poplovuchinui,atsakovei I. G.,atsakovės atstovei adv. Rimai Žiautienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal A. G. ieškinį I. G. su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, V. K., dėl 1996-10-30 dovanojimo sutarties Nr. 3431 pripažinimo negaliojančia ir jos pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. G. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 1996-10-30 dovanojimo sutartį Nr. 3431, kuria V. K. padovanojo atsakovei I. G. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 8699-4003-7016), ūkinį pastatą (unikalus Nr. 8699-4003-7020) ir 0,2632 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 8677-0006-0001), esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad minėtas turtas įgytas pirkimo-pardavimo sutartimi.

Ieškovo atstovas adv. padėjėjas V. Poplovuchinas nurodė, kad ieškovas 2013-06-12 iš Švenčionių rajono apylinkės teismo gavo atsakovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo su pridėtais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, iš kurių sužinojo, kad namas, ūkinis pastatas ir žemės sklypas, kuriuos šalys, būdamos santuokoje, 1996-10-30 nusipirko iš V. K., nuosavybės teise priklauso atsakovei I. G. ir kad šis turtas atsakovės įgytas 1996-10-30 dovanojimo sutartimi. Dovanojimo sandoris, kuriuo atsakovė įgijo nuosavybės teisę yra apsimestinis, kadangi ieškovas ir atsakovė, gyvendami santuokoje, minėtą turtą įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, už šį turtą ieškovas sumokėjo V. K. 7000 JAV dolerių (pagal tuometinį kursą 1 JAV doleris buvo lygus 4 Lt). Aplinkybę, kad turtas buvo parduotas, o ne padovanotas, patvirtino ir trečiasis asmuo V. K.. Būtinas dovanojimo sutarties požymis – turtas perleidžiamas negaunant už jį atlygio, tuo tarpu ieškovas ir atsakovė už turtą pardavėjui sumokėjo. Ginčijamą sandorį sudarančios šalys siekė kito, nei sandoryje nurodyto, teisinio tikslo. Dovanojimo sandorio sudarymo priežastis, kaip nurodė trečiasis asmuo, buvo sandorio šalies – atsakovės I. G. - siekis neparodyti pajamų ir išvengti mokesčių. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino sandoriui ginčyti, kadangi nuo turto įsigijimo buvo įsitikinęs, kad turtas priklauso abiems sutuoktiniams, tik įregistruotas sutuoktinės vardu, o apie tai, kad santuokoje įgytas turtas įregistruotas atsakovės asmenine nuosavybe, sužinojo tik gavęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo – 2013 m.birželio mėn. šalių valia buvo perleisti ir įsigyti turtą už atlygį, be to, atsakovė nenurodė ir byloje nenustatytos turto dovanojimo priežastys. Sudarytas sandoris atitiko pirkimo-pardavimo sutarties požymius. Tikroji sutarties šalių valia buvo turto pirkimas-pardavimas, o ne jo perdavimas be atlygio.

Ieškovas A. G. paaiškino, kad, prieš iš V. K. įsigydami nekilnojamąjį turtą, su sutuoktine – atsakove I. G. – buvo sutarę pirkti namą, tik nesurado sau tinkamo. Iš savo dėdės sužinojo, kad V. K. su žmona išvažiuoja į Rusiją ir parduoda nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu. Kartu su sutuoktine važiavo apžiūrėti vietos, statinių, jiems viskas tiko, dėl to susitarė pirkti. Prisimena, kad derėjosi dėl kainos. V. K. su žmona sutiko turtą parduoti už mažesnę kainą, nei prašė iš pradžių, nes skubėjo išvykti. 1996-10-30 jis kartu su atsakove ir V. K. važiavo pas notarą. V. K. žmona nevažiavo, nes turtas buvo registruotas V. K. vardu. Jis pats pas notarą nėjo, nes turtą registravo žmonos vardu. Savo vardu turto neregistravo, nes tuo metu turtas buvo registruojamas tik vieno sutuoktinio vardu, jam nesinorėjo gilintis į dokumentus, todėl juos tvarkyti paliko žmonai. Sutuoktine visiškai pasitikėjo. Sudarius sandorį, nuvežė V. K. į namus ir perdavė jam 700 JAV dolerių už turtą. Šią pinigų sumą laikė ne banke, bet namuose. Greitai po to, kai įsigijo turtą, V. K. su šeima išvyko, o jis su sutuoktine persikėlė gyventi į naujai įsigytus pastatus. Gyveno ūkiniame pastate ir statė namą. Visą laiką galvojo, kad įsigytas turtas yra bendra jo ir sutuoktinės nuosavybė. Turto deklaravimu rūpinosi atsakovė, jis nesigilino, kuris iš jų kokį turtą deklaruoja. Tariantis dėl turto įsigijimo ir jį įsigyjant nebuvo kalbama apie tai, kad V. K. turtą dovanoja jo žmonai I. G.. Nusipirkę turtą, juo tvarkėsi ir turtu rūpinosi abu su atsakove, vykdė statybas, jis buvo įsitikinęs, kad turtas bendras, apie tai, kad turtas įregistruotas asmenine sutuoktinės nuosavybe, sužinojo tik gavęs sutuoktinės ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Prašė pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia, kadangi turtas nebuvo padovanotas, jis buvo nupirktas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė adv. R. Žiautienė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą sandoriui ginčyti. Dovanojimo sandoris sudarytas 1996-10-30, todėl turi būti taikomos tuo metu galiojusio Civilinio kodekso normos, numačiusios trejų metų ieškinio senaties terminą. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas apie turto dovanojimą sutuoktinei žinojo nuo sandorio sudarymo, be to, turto įsigijimo sutartis nebuvo slepiama, turtas, jį įgijus, iš karto buvo įregistruotas viešame registre ir ieškovas, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, galėjo pasidomėti, kokia sutartimi įgytas turtas. Praleidus ieškinio senaties terminą savo teisėms ginti, ieškinys nenagrinėjamas. Taip pat nurodė, kad vadovautis prie ieškinio pridėtu trečiojo asmens liudijimu nėra pagrindo, nes, kaip nustatyta teismo posėdyje, liudijimą surašė ne tretysis asmuo, o ieškovas, tretysis asmuo jį tik pasirašė.

Atsakovė I. G. paaiškino, kad 1996 m. V. K. jai pranešė, jog jai dovanoja namą ir ūkinį pastatą. Jai nežinomi dovanojimo motyvai, ji jais nesidomėjo. Apsidžiaugė sužinojusi, kad jai bus padovanotas turtas. Dovanojimą susiejo su tuo, kad jos tėvas, būdamas gyvas, jai buvo kalbėjęs, jog kažkokiu būdu ji turės namus. Į smulkmenas nesigilino, mano, kad tarp tėvo ir V. K. turėjo būti kažkoks susitarimas, bet susitarimo turinys jai nežinomas. Kažkiek prisimena, kad V. K. žmona buvo atėjusi su vaikais pas tėvus, gali būti, kad tuo metu V. K. buvo neblaivus. Jos sutuoktiniui A. G. iš karto buvo žinoma apie tai, kad turtas bus jai padovanotas, nes pati jam iš karto apie tai pranešė. Be to, dovanojimo sutartis nebuvo slepiama, ji buvo kartu su leidimu statyti ir kitais dokumentais, todėl ieškovas turėjo realią galimybę sutartį perskaityti. Ji privalėjo turtą deklaruoti. Ieškovas turtą deklaravo 1998 m. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, kiekvienas sutuoktinis deklaracijose nurodė savo vardu registruotą turtą.

Trečiasis asmuo V. K. nurodė, kad 1996 m. su žmona nusprendė išvykti į Rusiją ir dėl to pardavinėjo nebaigtą statyti namą su ūkiniu pastatu. Ieškovas ir atsakovė apžiūrėjo parduodamą turtą, vietą, jiems patiko ir jie susitarė dėl turto pirkimo. Sutartą dieną jis ir I. G. bei A. G. nuvyko pas notarą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pas notarą ėjo jis ir I. G.. Beeinat I. G. pasakė, kad gerai būtų, kad jis namą jai padovanotų, nes ji dirbo muitinėje, pajamas turėjo deklaruoti ir nenorėjo parodyti, kad turi tokio dydžio pajamas. Paaiškino, kad taip jai naudingiau. Jis neprieštaravo, nes jam nebuvo jokio skirtumo, kokią sutartį sudaryti. Pas notarą sudarė dovanojimo sutartį, po to jį ieškovas ir atsakovė nuvežė į namus ir ten jam perdavė už parduotą turtą 7000 JAV dolerių. Jis nesiruošė atsakovei turtą dovanoti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad atsakovės I. G. vardu įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 1996-10-30 dovanojimo sutartis (b.l. 12-13, 14). Iš Švenčionių rajono pirmojo notaro biuro notarės O. I. Baranauskaitės patvirtintos 1996-10-30 sutarties nustatyta, kad V. K. jam priklausantį žemės sklypą, esantį Liepų g. 86 Švenčionėlių m., su jame esančiais nebaigtais statyti mediniu gyvenamuoju namu, ūkio pastatu su rūsiu padovanojo I. G. (b. l. 56). Ieškovas prašė pripažinti apsimestiniu atsakovės I. G. ir trečiojo asmens V. K. sudarytą dovanojimo sandorį, pripažinti, kad iš tikrųjų buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris.

Ginčijamas sandoris sudarytas 1996 m., iki įsigaliojant 2000-07-18 Civilinio kodekso redakcijai, todėl, sutinkamai su LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 str., sprendžiant ginčą taikomos sandorio sudarymo metu galiojusios Civilinio kodekso normos. Byloje ginčo objektas yra buto dovanojimo sutartis. Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 280 str. (1994-05-17 įstatymo redakcija) dovanojimo sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanotajam turtą nuosavybėn. Pagal kasacinio teismo praktiką, sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Byloje nustatyta, kad, 1996-10-30 V. K. ir I. G. sudarius dovanojimo sutartį, turtas atsakovei nebuvo perduotas neatlygintinai. Taip pat nustatyta, kad atsakovės I. G. ir trečiojo asmens V. K. sudarytoje dovanojimo sutartyje išreikšta šalių valia neatitiko tikrųjų šalių ketinimų. Ieškovas A. G. nurodė, kad jis ir sutuoktinė I. G. tarėsi su V. K. dėl turto pirkimo, apie turto dovanojimą nebuvo kalbama, po to, kai pas notarą buvo sudaryta sutartis, jis ir atsakovė V. K. sumokėjo 7000 JAV dolerių (28 000 Lt). Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino trečiasis asmuo V. K., nurodęs, kad neketino atsakovei perduoti nekilnojamąjį turtą neatlygintinai, jis turtą pardavinėjo, dėl pardavimo teiravosi ir kiti pirkėjai, dėl turto pardavimo susitarė su šalimis Dovanojimo sutartį sudarė atsakovės prašymu, kadangi atsakovė negalėjo oficialiai parodyti, iš kur gavusi tokio dydžio pajamas, po sutarties sudarymo jam pirkėjai – ieškovas ir atsakovė - už įgytą turtą perdavė 7000 JAV dolerių. Abejoti trečiojo asmens paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi jie atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą įgijo ne kaip asmeninę, bet kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę – šalys kurį laiką jau gyveno santuokoje, įgijus nekilnojamąjį turtą šalys iš karto persikėlė gyventi į įgytus statinius, kartu ir iš bendrų lėšų, ko neginčija ir atsakovė, įsikūrė, pabaigė statyti namą, ne tik atsakovė, bet ir ieškovas rūpinosi turtu. Trečiasis asmuo neigė, kad turtą atsakovei padovanojo, atsakovė nenurodė jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių turtas jai galėjo būti padovanotas. Atsakovė paaiškino, kad tėvas jai buvo sakęs, jog ji kada nors gaus turtą, todėl, kai V. K. pranešė apie namo dovanojimą, ji tai susiejo su tėvo pasakymu, ji mano, kad tarp tėvo ir V. K. buvo kažkoks sandėris, galbūt kažkokios skolos, dėl kurių V. K. jai turtą padovanojo, tačiau šie atsakovės paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais. Mažai tikėtina, kad normaliai atidus ir apdairus asmuo galėtų be jokios priežasties padovanoti turtą svetimam asmeniui. Atsakovei nenurodžius ir byloje nenustačius jokių dovanojimo motyvų, kyla pagrįstos abejonės dėl dovanojimo sutartį sudariusių šalių tikrosios valios turinio.

Nustatyta, kad tikroji šalių valia buvo ne perduoti ir atitinkamai priimti turtą neatlygintinai, dovanojimo sandorio šalys iš tikrųjų buvo susitarusios, kad už perduotą turtą bus atlyginta, byloje nustatyta, kad po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė ir ieškovas už turtą trečiajam asmeniui sumokėjo 7000 JAV dolerių (28 000 Lt). Nustačius, kad iš tikrųjų atsakovė I. G. ir trečiasis asmuo V. K. buvo susitarę, jog už padovanotą turtą bus atlyginta, po dovanojimo sutarties sudarymo V. K. gavo atlygį, atsižvelgiant į tai, kad dovanotojas neigia turtą padovanojęs, turtas padovanotas svetimam asmeniui, nenustatyta jokių dovanojimo motyvų ar priežasčių, 1996-10-30 dovanojimo sutartis laikoma apsimestiniu sandoriu ir pripažįstama negaliojančia. Tikrasis sandorio šalių susitarimas atitinka pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas, todėl, sutinkamai CK 52 str. (1964 m. įstatymo redakcija), taikomos šią sutartį reglamentuojančios taisyklės, tarp I. G. ir V. K. sudaryta dovanojimo sutartis pripažįstama pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria V. K. (a.k. 3 590421 156 6) jam priklausantį 0,2632 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. 86408/0006:1), esantį Liepų g. 86 Švenčionėlių m., su jame esančiais nebaigtais statyti mediniu gyvenamuoju namu, plane pažymėtu indeksu IAI/m, ūkio pastatu (III/p) su rūsiu, pardavė I. G. (a.k. 4 691101 034 2) už 28 000 Lt. Ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad trečiajam asmeniui už turtą buvo sumokėta JAV doleriais – perduoti 7000 JAV dolerių, tačiau, pagal sandorio sudarymo metu galiojusio LR Pinigų įstatymo 3 str., tuo metu vienintelė teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė buvo litas, todėl pripažįstant, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, už parduotą turtą sumokėta pinigų suma nurodoma litais pagal pirkimo-pardavimo sandorio metu galiojusį kursą – 1 JAV doleris lygus 4 Lt.

Atsakovė prašė ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti pažeistas savo teises ar teisėtus interesus pareikšdamas ieškinį (1964 m. CK 83 str. 1 d., 2000 m. CK 1.124 str.). Pasibaigus įstatymo nustatytam ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Įstatymas nustato, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str., 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.). Atsakovė nurodė, kad ieškovas apie tai, kad atsakovė nekilnojamąjį turtą įgijo dovanojimo sutartimi, žinojo nuo sutarties sudarymo momento, kadangi ji pati prieš sudarant sutartį tą jam pasakė. Ieškovas nurodė, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2013-06-12 gavęs iš teismo atsakovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame atsakovė nurodo, jog gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius Liepų g. 26 Švenčionėlių m., valdo asmeninės nuosavybės teise. Iš su ieškiniu pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų sužinojo, kad minėtą turtą atsakovė įgijo dovanojimo sutartimi. Nustatyta, kad iki tol, kol ieškovas negavo atsakovės ieškinio dėl santuokos nutraukimo, ieškovo teisės į nekilnojamąjį turtą nebuvo pažeidžiamos – ieškovas turtu naudojosi kaip bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ginčų dėl turto nebuvo. Byloje negauta pagrįstų duomenų apie tai, kad ieškovas nuo dovanojimo sutarties sudarymo žinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, apie teisių pažeidimą sužinojo 2013-06-12, todėl ieškinio senaties terminas ginti savo pažeistas teises nepraleistas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteisiamos 1031 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamos 28,80 Lt dydžio pašto išlaidos (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 268 - 270 str., CK 1.124 str., 1964 m. redakcijos CK 52 str., 280 str., teismas

nusprendžia:

A. G. ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia Švenčionių rajono pirmojo notaro biuro notarės O. I. Baranauskaitės 1996-10-30 patvirtintą sutartį, kuria V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) jam priklausantį 0,2632 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. 86408/0006:1), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais nebaigtais statyti mediniu gyvenamuoju namu, plane pažymėtu indeksu IAI/m, ūkio pastatu (III/p) su rūsiu, kurių statybos baigtumas 61%, padovanojo I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti, kad 1996-10-30 tarp V. K. ir I. G. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) jam priklausantį 0,2632 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. 86408/0006:1), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais nebaigtais statyti mediniu gyvenamuoju namu, plane pažymėtu indeksu IAI/m, ūkio pastatu (III/p) su rūsiu, pardavė I. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) už 28 000 Lt.

Išieškoti iš I. G. A. G. 1031 (vieno tūkstančio trisdešimt vieno) Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Išieškoti iš I. G. 28,80 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 80 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Lisauskienė