Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovei Larisai Kolinko,

administracinėn atsakomybėn patrauktam I. Š. (I. Š.), jo atstovui advokatui Mantui Liugui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vykdančio individualią veiklą, skundą administracinio teisės pažeidimo byloje dėl Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016-11-16 nutarimo Nr. ADK1-256,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2016-10-24 I. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449 (toliau – ATPK), 142² straipsnio 1 dalį, 142³ straipsnio 1, 6 dalis, 172 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016-09-23 apie 20.50 val. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistai A. P. ir R. N. telefonu Nr. 1424 prie Naujoji Uosto g. 23, Klaipėdoje, išsikvietė lengvąjį automobilį atlikti keleivių pervežimo paslaugą. Atvyko lengvasis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išoriškai buvo apipavidalintas UAB „Dallis“ reklamos ženklais ir logotipais. A. P. važiavo šiuo automobiliu kaip keleivis iki Liepų g. 48, Klaipėdoje. Už suteiktas keleivių vežimo paslaugas lengvojo automobilio vairuotojas I. Š. paėmė 2 Eur atlygį, nurodydamas, kad tai minimali kelionės kaina, nors automobilyje įrengtas planšetinis kompiuteris rodė mažesnę kelionės kainą. Padavus pinigus, vairuotojas išrašė ir A. P. atidavė pinigų paėmimo kvitą 2 Eur sumai. Patikrinimo metu vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, kurioje nurodyta veikla: kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas (EVRK kodas 493900). Nurodyta, kad I. Š. teikiamos paslaugos savo turiniu atitiko keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, todėl jis, veždamas keleivį lengvuoju automobiliu taksi, neturėdamas Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, neturėdamas taksi salono priekyje keleiviams gerai matomoje vietoje įrengto, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje vežėjo vardu įregistruoto (apie tai pažymint taksometro registracijos liudijime), techniškai tvarkingo, metrologiškai patikrinto, turinčio nustatytą patikros žymenį taksometro, neturėdamas ir kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant nepateikdamas kitų dokumentų, nurodytų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Taisyklių) 26 punkte (taksi vairuotojo kortelės, vežėjo pasirinktos formos užpildyto kelionės lapo, taksometro kasos operacijų žurnalo, Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių), bei teikdamas taksi paslaugas, neinformavęs savivaldybės institucijos apie keleivių vežimo tarifus, veždamas keleivį su transporto priemone, kuri nebuvo apipavidalinta kaip nurodo Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo V skyrius, pažeidė Taisyklių 2, 9.2, 9.3, 9.4, 26, 27 punktų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu I. Š. atstovas advokatas paaiškino, kad byla išnagrinėta šališkai, neobjektyviai, neteisingai aiškinant teisės aktus. Pagal I. Š. inkriminuotų pažeidimų padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą asmuo, norėdamas vykdyti keleivių pavežimo veiklą, privalėjo įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą. I. Š., pradėdamas teikti pavėžėjimo paslaugą, išsiėmė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, todėl mano, kad jokio pažeidimo jis nepadarė. I. Š. inkriminuoti pažeidimai susiję su taksi veikla, tačiau mano, kad pavėžėjimo paslaugos negalima prilyginti šiai veiklai, nes taksi veikla yra siaura ir aiškiai apibrėžta įstatymuose. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento išaiškinimu, pavėžėjimo paslauga nėra prilyginama taksi veiklai ir jei ji neatitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro apibrėžto taksi veiklos turinio, minėtai veiklai taksi veiklos reikalavimai netaikomi, kaip šiuo atveju gauti leidimą vežti keleivius lengvuoju transportu. Pažymi, kad tuo metu nebuvo aiškiai reglamentuotos pavėžėjimo paslaugos, todėl mano, kad pareiškėjo vykdoma veikla nebuvo draudžiama.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad I. Š. teiktos paslaugos turinys atitinka taksi veiklą, nes I. Š. lengvuoju automobiliu atvyko pagal iškvietimą tam tikromis ryšio priemonėmis, jis keleivius nuvežė iš taško A į tašką B, jam buvo sumokėti pinigai už konkretų maršrutą. I. Š. inkriminuotų pažeidimų padarymo metu pavėžėjimo paslauga nebuvo reglamentuota Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose, taip pat kelių transporto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl tokia veikla nebuvo galima.

Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-09-23 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1043-6973 matyti, kad vykdant mokesčių mokėtojų kontrolę, 2016-09-23 20.50 val. telefono Nr. 1424 buvo iškviestas automobilis atlikti keleivių vežimo paslaugą. Prie įmonės „Klasco“, adresu Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, atvyko automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriškai apipavidalintas UAB „Dallis“ reklamos ženklais ir logotipais. Atvykus į paskirties vietą, adresu Liepų g. 48, Klaipėda, automobilyje įrengtas planšetinis kompiuteris už paslaugą apskaičiavo 2 Eur. Padavus pinigus, vairuotojas išrašė ir atidavė pinigų paėmimo kvitą. Patikrinimo metu vairuotojas I. Š. paprašius pateikė vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos liudijimą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, išduotą 2016-01-19 veiklai – kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas (EVRK kodas 493900).

Iš 2016-01-21 jungtinės veiklos sutarties Nr. 17-02-13 dėl naudojimosi „e-Transport“ sistema teikiant pavėžėjimo paslaugas matyti, kad tarp UAB „Dallis“ ir I. Š., veikiančio pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys, kooperuodamos savo turtą, lėšas, darbą, patirtį ir žinias, įsipareigojo veikti bendrai, vykdant pavėžėjimo paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdydamos šią sutartį, šalys išlaiko savo juridinį savarankiškumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

I. Š. neneigia, kad 2016-09-23 apie 20.50 val. maršrutu Naujoji Uosto g. 23 – Liepų g. 48, Klaipėda, vežė keleivį lengvuoju automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apklijuotu UAB „Dallis“ reklamos ženklais ir logotipais, kad už suteiktą paslaugą gavo apmokėjimą, tačiau tvirtina, kad jis teikė ne taksi paslaugas, o pavėžėjimo paslaugas, kurias teikė jungtinės veiklos sutarties su UAB „Dallis“ bei nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos pagrindu. Mano, kad šiai veiklai nėra reikalingas joks leidimas, nes jo teikiamos paslaugos savo turiniu neatitinka taksi veiklos, todėl negali būti taikomi ir kiti taksi veiklai keliami reikalavimai. Taigi šioje byloje pagrindinis ginčas kyla dėl to, ar I. Š. vykdoma veikla priskiriama taksi veiklai, ar ne.

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 1 dalis numato, kad keleiviai vežami keleiviams vežti pagamintomis keleivinėmis kelių transporto priemonėmis – autobusais, troleibusais, lengvaisiais automobiliais, lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimą reglamentuoja Susisiekimo ministro patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės bei Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės (toliau – Taisyklės). Nei viename iš šių teisės aktų pažeidimų padarymo metu nebuvo reglamentuotas I. Š. nurodytas veiklos modelis, o minėti teisės aktai nustatė pareigą laikytis tos rūšies vežimui nustatytų reikalavimų. Taisyklių (2012-09-13 įsakymo Nr. 3-604 redakcija) 7.3 punkte nurodyta, jog taksi paslauga – tai keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas esant įjungtam taksometrui, važiavimas pagal taksi užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje; 7.2 numatyta, kad taksi užsakymas – ryšio priemonėmis sudaryta taksi vežėjo ir keleivio sutartis, pagal kurią vežėjas įsipareigoja sutartomis sąlygomis suteikti taksi paslaugą, o keleivis – sumokėti už ją. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011-12-09 įsakymu Nr. 3-768 patvirtintų Leidimų vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių 3 punkte bei Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, jog vežėjai vežti keleivius taksi gali tik turėdami galiojantį leidimą. Kelių transporto kodekse vežėjas yra apibrėžiamas kaip įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir krovinius. Įmonė suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnyje. Minimame Reglamente kaip įmonė gali būti ir fizinis asmuo, kuris siekia ar nesiekia pelno. Pagal teismo posėdžio metu pateiktos jungtinės veiklos sutarties 2.2 punktą UAB „Dallis“ nėra vežėjas ir neteikia transporto paslaugų, todėl nagrinėjamu atveju vežėjas yra I. Š., kuris turi laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes kiekvienai vežimo rūšiai įstatymai numato papildomų reikalavimų. Byloje nustatyta, kad keleivis automobilį išsikvietė trumpuoju taksi numeriu 1424, ant automobilio buvo nurodytas analogiškas numeris, o automobilio salone keleiviui matomoje vietoje buvo planšetinis kompiuteris, kuris skaičiuoja atlygį, keleivis buvo nuvežtas maršrutu Naujoji Uosto g. 23 – Liepų g. 48, Klaipėda, jis už suteiktą paslaugą sumokėjo 2 Eur atlygį. Paslauga, leidžianti užsakyti lengvąjį automobilį taksi internetu, trumpąja žinute, skambučiais ar aplikacijomis išmaniuoju telefonu, vertinama kaip užsakymas ryšio priemonėmis. Taigi darytina išvada, kad I. Š. 2016-09-23 vykdė individualią veiklą, teikė keleivių vežimo paslaugas lengvuoju automobiliu už atlygį, t. y. pareiškėjo vykdoma veikla pagal savo veiklos formą ir galiojančius teisės aktus atitiko taksi veiklą, todėl jis, veždamas keleivį lengvuoju automobiliu taksi, neturėdamas Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi, neturėdamas taksi salono priekyje keleiviams gerai matomoje vietoje įrengto, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje vežėjo vardu įregistruoto (apie tai pažymint taksometro registracijos liudijime), techniškai tvarkingo, metrologiškai patikrinto, turinčio nustatytą patikros žymenį taksometro, neturėdamas ir kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant nepateikdamas kitų dokumentų, nurodytų Taisyklių 26 punkte (taksi vairuotojo kortelės, vežėjo pasirinktos formos užpildyto kelionės lapo, taksometro kasos operacijų žurnalo, Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių) bei teikdamas taksi paslaugas, neinformavęs savivaldybės institucijos apie keleivių vežimo tarifus bei veždamas keleivį su transporto priemone, kuri nebuvo apipavidalinta kaip nurodo Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo V skyrius, pažeidė Taisyklių 2 punkto, 9.2, 9.3, 9.4, 26, 27 punktų reikalavimus. Nors I. Š. atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, jog I. Š. vykdė veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymoje nurodytą veiklą, šiai veiklai jokie leidimai nereikalingi, šią aplinkybę grindžia VMI 2015-11-20 paaiškinimu Nr. (18.2-31-2) RM-25144 „Dėl keleivių vežimo veiklos, naudojantis „Uber“ mobiliąja programa“, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad VMI paaiškinime pateikiamos rekomendacijos būtent dėl mokestinių klausimų, VMI neteikė paaiškinimų dėl pavėžėjimo paslaugų vykdymo tvarkos ir šiai veiklai keliamų reikalavimų, nes tokie klausimai nepriskiriami VMI kompetencijai. Taigi šios pažymos turėjimas neatleidžia nuo pareigos laikytis kitų teisės aktų reikalavimų konkrečiai vykdomai veiklai, šiuo atveju – taksi paslaugų teikimui.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmė institucija (pareigūnas), turintis teisę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą, priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, buvo tinkamai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tačiau institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, nepagrįstai I. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies (ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytas) teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Veikai pagal ATPK 172 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti būtina nustatyti veiką kvalifikuojantį požymį, t. y. kad asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinės komisijos prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-03-30 nutarimu I. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį (b. l. 23). Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti šią aplinkybę ir sunkinančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę (ATPK 32 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016-11-16 nutarimas keistinas, I. Š. pagal ATPK 172 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda mažintina iki ATPK 172 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos minimalios baudos, įvertinus visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, ši nuobauda bendrintina su skundžiamu nutarimu pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį, 142³ straipsnio 1, 6 dalis paskirtomis nuobaudomis.

Pažymėtina, kad nors nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), tačiau teisena šiuo atveju vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK, nes ANK (ANK 150 straipsnio 2 dalis, 448 straipsnio 1 dalis, 449 straipsnio 2, 6 dalys) nenumato švelnesnės administracinės atsakomybės už tokių teisės pažeidimų padarymą (ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 300 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

I. Š. (I. Š.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016-11-16 nutarimo Nr. ADK1-256 dalį administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo I. Š. pagal ATPK 172 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 434 Eur bauda, ir I. Š. pagal ATPK 172 straipsnio 2 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Kitą Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2016-11-16 nutarimo Nr. ADK1-256 dalį palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, I. Š. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.