Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovaujančio Lietuvos Respubliką, ieškinį atsakovui J. J. dėl padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – patikrinimo aktą, administracinio nusižengimo protokolą, nutarimą administracinio nusižengimo byloje, žalos padarytos aplinkai apskaičiavimą, pretenziją dėl padarytos žalos atlikai ir kitų nuostolių – nustatyta, kad atsakovas 2017 m. vasario 8 d., 15 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas teisės aktų nustatytus reikalavimus, degindamas medžių šakų laužą, lauže taip pat degino automobilio plastmasinį bakelį, dėl tokių atsakovo veiksmų, degant automobilio plastikinėms atliekoms, plastmasės deginimo dujos neleistinai teršė aplinkos orą. Už tokius neteisėtus veiksmus atsakovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-SIAANN-93761546-17 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnio 1 dalį, 50 Eur bauda. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovas padarė 100 Eurų žalą aplinkai, kurios iki šiol neatlygino. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas žalos aplinkai gera valia neatlygino.

Tarp šalių atsirado deliktiniai teisiniai santykiai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. To paties įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalos aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, draudžiamu būdu degindamas automobilio plastmasinį bakelį, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis (toliau – Reikalavimai) 6 punktą, kuriame nurodyta, kad draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) Augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.). Pagal Reikalavimų 15 punktą žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma šių reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos aplinkai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Jis padarytos žalos neatlygino, todėl 100 Eur žala iš atsakovo priteistina (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263, 6.281 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta tvarka yra atleistas, priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) žalos, padarytos aplinkos orui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 100 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikai, juridinio asmens kodas 304766622, buveinės adresas Smolensko g. 15, Vilniuje, a. s. Nr. LT62 4010 0510 0425 0887, Luminor Bank AB, naudai.

Priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai, šią sumą nurodant sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią banke „Citadele“, banko kodas 72900, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „DNB bankas“, banko kodas 40100, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke „SEB bankas“, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0782 3870, esančią banke „Danske bank“, banko kodas 74000, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Nordea bank“, banko kodas 21400, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią banke „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.