Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. T-1206-753/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-22
Bylos Nr.
T-1206-753/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56383-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Balsevičienė
Nuteistasis
J. M.
Byla Nr. T-1206-753/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56383-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 22 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimo taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – komisija) 2018 m. balandžio 30 d. priimtu nutarimu Nr. 91-125 nutarta taikyti nuteistajam J. M., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėn. 14 d. (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo dieną, t. y. 2018 m. balandžio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 59 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. J. M. yra atlikęs būtiną bausmės dalį, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.

J. M. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi iki 1 m. laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 m. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartis subendrinta su 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimas.

Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 11 d., pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 10 d. Nuteistasis faktiškai atliko 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Anksčiau teistas:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas BK 92 straipsnio pagrindu atidėtas 2 m. 6 mėn.;Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 92 straipsnio pagrindu atidėtas 3 m. 2009 m. spalio 22 d. nutartimi J. M. atleistas nuo bausmės;Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 bei 290 straipsnius, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 10 MGL bauda, kuri išieškota;Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 18 MGL bauda. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 12 MGL baudos;Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 27 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 18 MGL baudos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis bausmę subendrinus su 2014 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, paskirta 38 MGL bauda;Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 15 MGL bauda, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi iki 10 MGL baudos, kuri sumokėta;Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, jam paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimas. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 10 mėn. laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnį atidėtas 1 m.;Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. J. M. nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimu. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu 2016 m. balandžio 20 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, J. M. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmes subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimas;Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. J. M. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 dalimi iki 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2016 m. kovo 18 d. nuosprendis subendrintas su 2016 m. balandžio 20 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiais, galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad J. M. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei (59 balai pagal „OASys“), dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant, ar galima pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, vertintini ir su nuteistojo mąstymu ir elgesiu, požiūriu į savo nusikalstamus veiksmus, aspektai. Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – J. M. už dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse buvo tris kartus paskatintas, pataisos namuose mokėsi ir įgijo specialybę, šiuo metu taip pat mokosi, 2017 m. nuo vasario iki gruodžio dirbo, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Bausmės atlikimo metu J. M. padarė penkis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo pažeidimus, už tris iš jų baustas drausminėmis nuobaudomis, kurių paskutinė panaikinta prieš terminą tik 2018 m. sausio 25 d. Nors visos nuteistojo nuobaudos negaliojančios, tačiau pažeidimų padarymas jį neigiamai charakterizuoja, rodo, kad net būdamas laisvės atėmimo vietoje jis negeba elgtis nepriekaištingai, o tai sukelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos jo atžvilgiu taikymo ir duoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismo abejones sustiprina ir tai, kad J. M. yra teistas net 11 kartų, nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau tai įtakos nuteistajam nepadarė, nes jis sistemingai vykdė nusikalstamas veikas. Be to, jis dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja, o nustatytas nusikaltimų modelis – vagystė. Spręsdamas savo finansines problemas J. M. ne kartą kartojo tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti jokių alternatyvų, įvertinimo metu kitų problemos sprendimo variantų nelabai geba įvardinti. Jis dėmesį sutelkia tik į teigiamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas. Be to, nuteistasis kas kiek laiko užsiėmė veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu; praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės. Taip pat pažymėtina, kad J. M. laisvėje apie 5 m. ne rečiau kaip kartą per savaitę vartojo heroiną, gydėsi pusę metų metadonu. Jis taip pat laisvėje vartojo alkoholį. Nors teigia, kad nebus problemų dėl piktnaudžiavimo svaigalais, negalima ignoruoti ir fakto, jog išgėręs alkoholio J. M. gali būti agresyvus. Jo savianalizė negili, buitinio lygmens. Nors žino, kad netobulas, tačiau negeba įvardinti nei teigiamų, nei neigiamų asmeninių savybių, nurodyti, ką savyje norėtų pakeisti. Nuteistasis gali apibūdinti ne visas situacijas, vengia kalbėti apie nusikalstamas veikas; nusikalsdavo impulsyviai, „pagautas momento“ ir įsiveldavo į problemas dėl to, kad neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių; pats pripažįsta, jog lengvai praranda savitvardą, gali būti greitai išprovokuojamas aplinkinių. Kalbant apie problemas, nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti, negali išskirti probleminių sričių savo gyvenime (nurodo, jog apie 5 metus nuolat vartojo narkotinę medžiagą, tačiau šiuo metu nemano, kad dėl vartojimo vėl galėtų kilti sunkumų). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad J. M. nurodo, jog teigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, tačiau ankstesniais priežiūros laikotarpiais į ją reagavo minimaliomis pastangomis. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuojami aktualūs nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis; mąstymas ir elgesys (neapsvarsto savo elgesio pasekmių, nėra linkęs planuoti bei elgiasi spontaniškai, vengia spręsti turimas problemas, greitai praranda savitvardą, pernelyg pasitiki tiesioginiu patyrimu bei ne visuomet teisingai vertina tam tikras socialines situacijas), kas taip pat charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo nepakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir yra vertinama sprendžiant, ar nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, t. y. ar ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo labai nežymiai – trimis balais ir išliko vidutinė (59 balai pagal OASys metodiką), kas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog, nors nuteistasis J. M. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu J. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 91-125.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2018 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 91-125 taikyti nuteistajam J. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Rasa Balsevičienė