- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- 2-842/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždariosios akcinės bendrovės „Saurida“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Transida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždariosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Transida“ dėl piniginės prievolės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu priteisė iš atsakovo UAB „Transida“ ieškovui UAB „Saurida“ 31 670,55 Lt skolos, 1 710,21 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei 704,54 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovo UAB „Saurida“ atsakovui UAB „Transida“ 4 743 Lt atstovavimo išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovo ieškovui 241 321,99 Lt skolos, 23 219,98 Lt delspinigių, 15,21 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 12 582 Lt žyminio mokesčio bei 6 677 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovas pateikė prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, prašė sprendimo įvykdymą atidėti trims mėnesiams nuo jo įsiteisėjimo dienos bei išdėstyti mokėjimą per 24 mėnesius. Prašymą argumentavo tuo, kad dėl sunkios finansinės padėties atsakovas nebus pajėgus sprendimą įvykdyti iš karto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikti finansiniai dokumentai – 2010 m. spalio 15 d. balansas patvirtina, kad jo padėtis nėra sunki, o nurodytas motyvas, kad jis gali būti priverstas inicijuoti savo bankroto procedūrą, yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Transida“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir mokėjimo išdėstymo per 24 mėnesius tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus apie įmonės finansinę padėtį. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais konkrečiais argumentais:
1. Teismas neteisingai įvertino įmonės turto, kurio vertė iš viso 4 030 041 Lt, sudėtį. Įmonės „ilgalaikis materialusis turtas“ susidaro iš nuosavo turto ir turo, įgyto pagal pasirašytas finansinio lizingo sutartis, į kurį nuosavybės teisės pareis tik sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą. Viso pagal lizingo sutartis įgyto turto vertė yra 3 210 539 Lt. Kadangi įmonė nuosavybės teisės į minėtą turtą neturi, ji jo negali panaudoti prievolių įvykdymui. Įmonės trumpalaikį turtą – „atsargas“ sudaro tik kuras automobilių bakuose, o turtą – „kitos gautinos sumos“ sudaro privalomas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ nario TIR garanto užstatas pagal sutartį. Įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai yra 642 190 Lt, o pirkėjų įsiskolinimas – 495 936 Lt. Iš gautinų sumų yra apmokamos trumpalaikės įsipareigojimų skolos. Iš už per mėnesį uždirbtų pajamų įmonė turi sumokėti 105 953 Lt įsipareigojimus lizingo bendrovėms bei kitas išlaidas, būtinas jos veiklai. Pagal finansinę padėtį įmonė nėra pajėgi teismo sprendimą įvykdyti iš karto, o pradėjus sprendimo vykdymo veiksmus bus priversta skelbti bankrotą.
2. Teismo motyvai dėl sutartinių principų ir iš jų laikymosi išplaukančių šalių pareigų ir galimybių numatyti teisines pasekmes yra nepagrįsti, nes didžioji priteistos sumos dalis yra įmonei pritaikyta sankcija, o ne įsiskolinimas, todėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdis negali būti vertinamas kaip toks, iš kurio apeliantas galėjo akivaizdžiai prognozuoti teisines pasekmes.
3. Teismo sprendimas atmesti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo yra nemotyvuotas, o tai sudaro nutarties dalies dėl sprendimo vykdymo atidėjimo absoliutų negaliojimo pagrindą.
Ieškovas UAB „Saurida“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skundas yra nepagrįstas dėl šių priežasčių:
1. Apeliantas teisingai nurodo, kad neturi nuosavybės teisių į lizinguojamą turtą, jis juo tik naudojasi, bet ne disponuoja juo. Iš pateiktų finansinių dokumentų matyti, kad apeliantas turi nemažai finansinių įsipareigojimų, todėl yra nemaža tikimybė, kad ateityje jam gali būti iškelta bankroto byla. Tokiu atveju, jeigu teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas dalimis, tai vėliau, lyginant su kitais apelianto kreditoriais, kurių reikalavimai nėra išdėstyti, ieškovas patirtų didelių nuostolių, grėstų niekada neatgauti priteistos skolos, o tai pažeistų ieškovo teises.
2. Tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai 2006 m. rugsėjo 25 d. pasirašytos sutarties Nr. 259 pagrindu. Apelianto skola ieškovui atsirado minėtos sutarties pagrindu sąmoningai ir laisva valia, todėl visa sutarties neįvykdymo rizika ir pasekmės apeliantui buvo žinomos nuo pat sutartinių santykių pradžios.
3. Apelianto prašymas atidėti sprendimo vykdymą iki 2011-01-11 yra bandymas vilkinti teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.). Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais.
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti įvertinta reali įmonės finansinė būklė, susiklosčiusi šio klausimo sprendimo momentu. Byloje esantys duomenys apie apelianto finansinę padėtį leidžia daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra komplikuota. Papildomų duomenų ar įrodymų apie šiuo metu blogėjančią finansinę padėtį apeliantas nepateikė. Vertinant byloje esančius duomenis teisėjų kolegija pažymi, kad šie duomenys patvirtina, kad ateityje apelianto turtinė padėtis gali pagerėti. Nepaisant finansinių sunkumų apeliantas dirba pelningai, gauna, nors ir nedideles, tačiau pastovias pajamas.
Sprendimo atidėjimo ar išdėstymo įvykdymo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad jau teismo sprendimu yra nustatyta aplinkybė, jog atsakovas pažeidė prievolę, taigi ir ieškovo teises. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimu iš apelianto priteistos skolos yra kildinamos iš sutarčių, kurias jis pats pasirašė laisva valia ir prisiėmė šių sutarčių įvykdymo ar neįvykdymo pasekmes bei galimą riziką. Apelianto argumentas, kad didžioji priteistos sumos dalis yra teismo ar paties ieškovo jam taikyta sankcija, kurios atsiradimo rizikos apeliantas negalėjo akivaizdžiai prognozuoti, yra nepagrįsta, nes priteistas įsiskolinimas – skola su delspinigiais – atsirado apeliantui pažeidus tarp šalių sudarytą sutartį, kurios sąlygos apeliantui buvo žinomos ir su kuriomis jis sutiko pasirašant sutartį. Sutartyje taip pat buvo numatytos netesybos už sutarties sąlygų pažeidimą, todėl apeliantas, būdamas verslo subjektu, jų atsiradimą galėjo bei turėjo numatyti.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nepalankus apeliantui pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2010 m. vasario 12 d., jis buvo pakeistas apeliacinės instancijos teismo nutartimi 2010 m. spalio 11 d. Per laikotarpį iki šios nutarties priėmimo praėjo nemažas laiko tarpas, todėl apeliantas, laikydamasis savo pozicijos dėl galimybės padengti įsiskolinimą ieškovui per tam tikrą terminą, faktiškai turėjo galimybę šią poziciją realizuoti ir dalį įsiskolinimo padengti. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovui yra sumokėta kokia nors priteistos sumos dalis, ar kad jis yra atlikęs kitus veiksmus teismo priteistai iš jo skolai sumažinti. Pagal savo sudarytą mokėjimo grafiką apeliantas jokių mokėjimų neatliko, o ieškovui jau yra išduotas vykdomasis raštas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas nededa pakankamai pastangų įvykdyti teismo sprendimą, o tokia situacija neabejotinai pažeidžia ieškovo teises bei teisėtus lūkesčius. Apelianto veiksmai bei nesikeičianti pozicija dėl tolimesnio sprendimo vykdymo išdėstymo nepatvirtina jo siekio vykdyti savo įsipareigojimus ir jų nevengti.
Apelianto argumentas, kad teismo sprendimas atmesti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo iki pasibaigs terminas kasaciniam skundui paduoti, tai yra iki 2011 m. sausio 11 d., yra nemotyvuotas, nevertintinas ir teisėjų kolegija dėl jo nepasisako, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad apeliantas 2011 m. sausio 03 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą, taigi minėto argumento nagrinėjimas tapo teisiškai nereikšmingu.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.