- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-02
- Bylos Nr.
- 2A-719-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.), Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- A. P., N. D.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovėms A. P. ir N. D. dėl pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais, namų valdų žemės sklypų ribų nustatymo, nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį nustatymo, nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo ir pažeistų nuosavybės teisių atstatymo, tretieji asmenys - Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Slapšienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. K. 2006-08-25 ieškiniu kreipėsi į teismą ir, jį patikslinusi, prašė nustatyti namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys nesklebtini), Ukmergės m., ribas pagal UAB „Turto apskaitos centras“ 2006-06-14 parengtą jos namų valdos kadastrinių (geodezinių) matavimų planą; pripažinti iš dalies negaliojančiais pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorius dalyje dėl viso ginčo šulinio įsigijimo ir jo vėlesnio perleidimo, pripažįstant, kad ginčo šulinys yra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis objektas, ir panaikinti viso ginčo šulinio teisinę registraciją atsakovų vardu nekilnojamojo turto registre bei į pradinę padėtį atstatyti jos pažeistas teises, įpareigojant atsakovus leisti jai naudotis ginčo šuliniu. Taip pat prašė atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimų dalyje dėl pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad ieškovė paveldėjo namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., kuri ribojasi su namų valda, esančia (duomenys nesklebtini), šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančia A. P.. Jai priklausančios namų valdos 1460 kv. m. dydžio žemės sklypas buvo suformuotas nuo gyvenamojo namo statybos, kurį dar 1937 m. pastatė jos senolis J. B. (B.). Sklypo ribos niekada keičiamos nebuvo, kurios yra išlikusios ir šiuo metu. Buvęs namų valdos, esančios (duomenys nesklebtini), Ukmergės m., savininkas J. G. ir jos senolis, kaip kaimynai, 1937 m. bendromis lėšomis ant savo namų valdų žemės sklypų ribos išsikasė šulinį, kuriuo bendrai naudojosi ne tik jų šeimos, bet ir visos gatvės gyventojai. Šulinys visada buvo objektas, žymintis namų valdų žemės sklypų ribas. Priėjimas prie šulinio, kuris aptvertas tvora nebuvo, buvo iš gatvės pusės, jokių ginčų dėl naudojimosi šuliniu niekada iškilę nebuvo. 2006-06-14 UAB „ Turto apskaitos centras “ atliko namų valdos kadastrinius matavimus, po jų tarp ieškovės ir atsakovės A. P. kilo ginčas dėl namų valdų ribų nustatymo, pirmą Su ginčijamais sandoriais, kurių pagrindu buvo atlikta ginčo šulinio teisinė registracija vien tik atsakovų, kaip bendraturčių, vardu, ieškovė susipažino, tik užvedus civilinę bylą teisme dėl pažeistų teisių atstatymo.
Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei visą laiką buvo žinoma apie tai, kad šulinys nuosavybės teise jai nepriklauso, ką patvirtina ieškovės namų valdos apskaitos dokumentuose esantis buvusio Ukmergės r. liaudies teismo 1970m. liepos 1 d. sprendimas dėl namų valdos grąžinimo, kuriame nurodoma, jog grąžintiną turtą sudaro tik gyvenamasis namas ir ūkio pastatas-daržinė, kurio pagrindu ieškovei buvo atlikta jos namų valdoje esančių pastatų teisinė registracija, tarp kurių ginčo šulinio nėra. Ieškovė niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl šulinio priklausomybės, kadangi šis objektas priklauso tik jos valdomai namų valdai, esančiai (duomenys nesklebtini), Ukmergės m., kurį teisėtai pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu įsigijo jos motina N. D., šį šulinį kartu su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais pirkdama iš buvusio namų valdos savininko A. K.. Kadangi ieškovė, praleisdama įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą reikalavimų dalyje dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais, nepateikė teismui jokių įrodymų, kuriais ji grindžia savo pretenzijas į ginčo šulinį, o S. Lapienio individualios įmonės atliktas jai priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., kadastrinių (geodezinių) matavimų planas atitinka faktinio žemės sklypo naudojimosi ribas, atsakovė prašė taikyti ieškininės senaties terminą reikalavimų dalyje dėl sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais ir ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti.
Atsakovė N. D. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, kadangi 1974-08-01 nupirko iš A. K. nupirko gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kiemo įrenginius, įskaitant ir šulinį, esančius (duomenys nesklebtini), Ukmergės m., kuriuos 1975-02-14 dovanojimo sutartimi perleido dukrai A. P.. Atsakovės ieškovei leido naudotis šuliniu iki 2005 m. lapkričio mėnesio, vėliau šuliniu naudotis uždraudė, nes ieškovė nesirūpina šulinio aplinkos priežiūra ir geriamo vandens kokybe.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčo šulinys R. K. vardu neregistruotas, o gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai ir pastatų teisinės registracijos pažymėjimai Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui nepateikti, todėl negali nustatyti kam priklauso daiktinės teisės į šulinį. Prašo spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas atsižvelgęs į nustatytų aplinkybių visumą, ginčo esmę, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatavo, kad ieškovės, kaip nukentėjusio asmens, pažeistos teisės turi būti ginamos CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 90 straipsnio 2 dalies pagrindu, o ieškinio senaties terminas reikalavimų dalyje dėl sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais yra atnaujino, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 str. 2 d.). Teismas padarė išvadą, kad byloje atlikta ginčo namų valdų žemės sklypų ir jų ribų nustatymo ekspertizė patvirtino pačios ieškovės aiškinamas aplinkybes apie tai, kad jai priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., žemės sklypo ir gretimai esančios namų valdos adresu: (duomenys nesklebtini), Ukmergės m., žemės sklypo ribos nesikeitė nuo šių sklypų suformavimo, kurios išliko ir šiuo metu, sprendžiant iškilusį ginčą teisme, t.y. riba, skirianti namų valdas, eina tiesia linija. Teismas konstatavo, jog atsakovės, nesutikdamos su esamomis ginčo namų valdų žemės sklypų ribomis, pažeidžia ieškovės teises įteisinti jai priklausantį namų valdos žemės sklypą, todėl ieškinį dalyje dėl namų valdų žemės sklypų ribų nustatymo tenkino CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimus dalyje dėl pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto dalį nustatymo ir nekilnojamojo daikto teisinės registracijos panaikinimo, atsižvelgęs į atsakovių namų valdos, esančios (duomenys nesklebtini), Ukmergės m., techninės apskaitos dokumentuose esančius įrašus apie ginčo šulinio priklausomybę ir į byloje išaiškintas aplinkybes apie šalių faktinį ginčo šulinio naudojimą nuo pat ginčo namų valdų žemės sklypų suformavimo, padarė išvadą, kad ginčo šulinys tiek buvusių, tiek ir dabartinių savininkų (šalių) visą laiką buvo valdomas ir juo buvo naudojamasi bendrai, todėl ieškovei pripažino nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo šulinio, ieškinį šioje dalyje ieškinį tenkino CK, įsigaliojusio 2001m. liepos 1 d., 4.72-4.74 straipsnių pagrindu. Taip pat atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 4d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertinęs tai, kad CK, įsigaliojusio 2001m. liepos 1 d., normos dėl sandorių negaliojimo yra taikomos tik tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 9 str. 1d.), teismas ieškinį dalyje dėl 1974 m. pirkimo-pardavimo sandorio ir 1975m. dovanojimo sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu tenkino CK 47 straipsnio, 59 straipsnio 1 dalies, 60 straipsnio pagrindu (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1d., redakcija). Kadangi atsakovė N. D. likusią ginčo šulinio dalį dovanojimo sandorio pagrindu savo dukrai-atsakovei A. P. perleido bylos nagrinėjimo teisme eigoje, t.y. jau įsigaliojus naujam CK, ieškinys dalyje dėl 2008 m. dovanojimo sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu yra tenkintinas naujo CK 1.80 straipsnio, 1.95-1.96 straipsnių pagrindu. Sandorius iš dalies pripažinus negaliojančiais, yra panaikintina ir viso ginčo šulinio teisinė registracija atsakovių vardu nekilnojamojo turto registre, tuo pašalinant ieškovės, kaip bendraturtės, nuosavybės teisės į ½ dalį ginčo šulinio pažeidimus (CK 1.138 str. 2 p.). Teismas laikė, kad, pripažinus sandorius iš dalies negaliojančiais dalyse dėl ginčo šulinio įgijimo ir perleidimo, atsakovė A. P., kaip dabartinė vienintelė namų valdos, esančios savininkė, neturi pagrindo reikalauti jai padarytų nuostolių atlyginimo, nes tai nesukelia jai jokių neigiamų pasekmių. Teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip ginčo šulinio bendraturtė, turi visas savininko teises ir garantijas, tame tarpe ir garantiją, kad jos pažeistos teisės bus apgintos, reikalaujant taikyti vieną iš pažeistų teisių gynimo būdų-atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t.y. įpareigoti bendraturtį netrukdyti naudotis ginčo šuliniu ir atstatyti tvorą pagal parengto jos namų valdos žemės sklypo kadastrinių matavimų plano ribas ir ieškinį šioje dalyje tenkino CK 1.138 straipsnio 1dalies 2 punkto, 4.98 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas neištyręs ir neįvertinęs visų byloje pateiktų dokumentų ieškovei nepagrįstai atstatė praleistą ieškinio senatį. Teismas, vertindamas šulinio teisinę priklausomybės klausimą, nevertino visų byloje esančių įrodymų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovei šulinys nuosavybės teise nepriklauso ir apie šią aplinkybę ieškovė žinojo nuo 1970-07-01, tačiau pretenzijų dėl šulinio nereiškė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad J. G. ir J. B. bendromis lėšomis išsikasė šulinį ant savo namų valdos žemės sklypų, o teismui pateikti dokumentai yra tik nuo 1953-1954 m. Priešingai, bylioje esantys dokumentai paneigia, kad J. G. ir J. B. 1937 m. pasistatė namus ir bendromis jėgomis išsikasė šulinį. 2006-10-23 S.Lapienio individuali įmonė atsakovėms A. P. ir N. D. atliko namų valdos žemės sklypo geodezinius matavimus ir sudarė žemės sklypo planą, pagal kurį atsakovės žemės sklypą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau šiuo metu valdo viena A. P.. Planas atitinka faktinį žemės sklypo ir šulinio naudojimą nuo 1974-08-01 (nuo pastatų įsigijimo). Teismo paskirta Žemėtvarkos instituto atlikta ekspertizė yra nevisapusiška, kadangi ekspertizė buvo atlikta neatvykus į vietą, nesusipažinus su faktiniu žemės sklypo naudojimusi ir jame esančiais riboženkliais, ekspertizei nebuvo pateikti dokumentai, apie ankstesniems savininkams priklausančius namų valdos žemės sklypus, turėtus iki nacionalizacijos. Teismas taip pat nenurodė, kieno lėšomis bus atliekami pakeitimai dokumentuose registrų centre, notarų biure panaikinus sandorius dalyje dėl šulinio, kadangi atsakovės materialinė padėtis yra labai sunki, jos motina yra senyvo amžiaus, silpnos sveiktos ir jai nustatyti specialūs poreikiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. K. prašo skundą atmesti, sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad apeliantės argumentai, jog teismas priėmė skundžiamą sprendimą neįvertinęs visų į bylą pateiktų įrodymų, nepagrįsti, kadangi tiek archyviniai dokumentai, tiek VĮ Registrų centras duomenys, bei inventorizacinių bylų medžiaga buvo ištirta ir įvertinta. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi ekspertizės aktu, bei planine medžiaga dėl žemės sklypo. Atliko ginčo vietos apžiūrą, dalyvaujant specialistams ir įvertinęs visas aplinkybes priėmė, teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pagrįsti teismo argumentais, kuriais atnaujintas ieškinio senaties terminas, nes pagrįstai buvo nustatyta, jog ginčas tarp šalių kilo nuo 2006 m. birželio 14 d., atlikus ieškovės namų valdos žemės sklypo geodezinius matavimus. Ekspertizės aktas, kurį parengė VĮ Žemėtvarkos institutas, buvo parengtas tinkamai, nurodant, jog atsakovė atlikdama matavimus, nepagrįstai ginčo šulinį priskyrė savo nuosavybėn, todėl pagrindo naikinti teismo priimtą sprendimą, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog primos instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, priimtas tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str.).
Apeliaciniame skunde, apelentė nurodo, kad teismas nepagrįstai atstatė ieškovei ieškinio senaties terminą pažeistai teisei ginti, nes netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė apie tai, jog jai nepriklauso ½ dalis šulinio sužinojo tik pradėjus bylą teisme 2006 m. rugsėjo 19 d. ir atsakovei pateikus atsiliepimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovės senelis, J. B. (B.), valdęs žemės sklypą esantį (duomenys nesklebtini), Ukmergėje ir gretimo žemės sklypo, (duomenys nesklebtini), savininkas J. G., 1936 metais iškasė šulinį ant savo namų valdos žemės sklypų ribos ir visi gyvenamųjų valdų (duomenys nesklebtini) ir (duomenys nesklebtini) gyventojai, šulinį valdė bendrosos dalinės nuosavybės teise po ½ dalį šulinio. Per karą namas esantis (duomenys nesklebtini), Ukmergėje, sudegė ir liko tik ½ šulinio dalis, o pats savininkas J. G. išvyko gyventi kitur, o po karo ir nacionalizacijos nacionalizuoto žemės sklypo parduoti negalėjo. Ukmergės Vykdomojo komiteto 1953 m. lapkričio 13 d. sprendimu ir 1954 m. sausio 26 d. notariškai patvirtinta sutartimi, žemės sklypas esantis (duomenys nesklebtini), Ukmergėje, naudojimuisi buvo paskirtas A. K., jam leista sklype statyti gyvenamąjį namą. A. K. 1974 metais, pastatytą gyvenamąjį namą su žeme, ūkiniu pastatu bei įrenginiais, pardavė N. D., kuri 1975 metų vasario 14 d. dovanojimo sutartimi, ½ dalį kiemo įrenginių - šulinį padovanojo A. P. Dėl naudojimosi šuliniu, tarp šalių ginčas nekilo iki 2006 m. birželio mėnesio, kai atlikus namų valdos kadastrinius matavimus, tarp šalių kilo ginčas dėl namų valdų ribų nustatymo ir dėl kaimynų namų valdos dokumentuose įformintos ginčo šulinio priklausomybės, po kurio A. P. šulinį užrakino ir neleido ieškovei juo naudotis. Kadangi ieškovė, ginčo šuliniu faktiškai netrukdoma naudojosi visą laiką, jai nekilo abejonių dėl šulinio priklausomybės. Tik pradėjus ginčą teisme ir atsakovei pateikus Nekilnojamojo turto registro duomenis apie šulinio teisinę registracija, ji sužinojo apie šulinio priklausomybę.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui šalių pateiktus įrodymus. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tik sunki liga, gydymasis ligoninėje, asmens neraštingumas ar kitos panašios savo išskirtine svarba ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 15.2 punktas, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. Pasienio policijos departamentas, bylos Nr. 3K-3-428/1999 m. ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, pirmos instancijos teismas, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė dėl išsilavinimo bei teisinių žinių stokos, sąžiningai klydo dėl ginčo šulinio priklausomybės, nes per ilgą laiko tarpą, tarp gretimų žemės sklypų savininkų nebuvo kilę ginčai dėl šulinio prilausomybės, juolab, kad šuliniu netrukdomai galėjo naudotis ir kiti kaimynai, nes jis nuo gatvės pusės nebuvo užtvertas (b.l. 100-101, t.1). Tik kilus ginčui ieškovė sužinojo, apie atsakovės, savo nuosavybės teise įregistruotą šulinį, todėl kolegijai nėra pagrindo konstatuoti,kad vertindamas pateiktus įrodymus dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių ir jų svarbos bylą nagrinėjęs teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).
Nesutikdama su teismo išvadomis, apeliantė nurodo, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovei šulinys nuosavybės teise nepriklauso ir apie šią aplinkybę ieškovė žinojo nuo 1970-07-01, tačiau pretenzijų dėl šulinio nereiškė. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad J. G. ir J. B. bendromis lėšomis išsikasė šulinį ant savo namų valdos žemės sklypų, o teismui pateikti dokumentai yra tik nuo 1953-1954 m. Atsakovės į bylą pateikti dokumentai paneigia, kad J. G. ir J. B. 1937 m. pasistatė namus ir bendromis jėgomis išsikasė šulinį.
Su apeliantės argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).
Kaip matyti iš į bylą pateikto Ukmergės miesto savivaldybės, matavimo skyriaus 1941 m. spalio 8 d. brėžinio Nr. 55/8/12/13 (b.l 52-53, t.1), ginčo šalių žemės sklypų skiriamojoje žymoje, pažymėtoje skaičiumi 0.155.10, atvaizduotas ginčo šulinys. Kaip seka iš liudytojų, 2007 m. balandžio 5 d., teismo posėdžio metu duotų parodymų, šulinys buvo iškastas jau 1938 metais ir vadinamas ,,B. šuliniu“. Šulinys priklausė B. ir mokytojui G., kurie jį kartu ir prižiūrėjo (b.l. 100-101, t.1).
Kolegijos vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi, pateikti dokumentai apie 1947 m. rugpjūčio 27 d. Ukmergės DŽDT VK sprendimu, ieškovės senelio J. B. namų valdos perdavimą minicipaliniam fondui, kuriame nenurodoma, jog perduodamas ir šulinys; Ukmergės rajono liaudies teismo 1970 m. liepos 1 d. sprendimas civilinėje byloje, kurioje nuspręsta, ieškovės nuosavybėn grąžinti gyvenamąjį namą su trobesiais, esantį (duomenys nesklebtini), Ukmegėje, 1970 m. liepos 16 d. apklausos aktas, kuriame nurodoma, jog pagal 1970 m. liepos 1 d. sprendimą, Regitrų centre, ieškovei įregistruojamos nuosavybės teisės į namą ir ūkio pastatą, suteikiant jiems registro Nr. 98/16784, patvirtina tik pateiktuoe dokumentuose nurodytus faktus, tačiau nepaneigia nei liudytojų parodymų, nei į bylą pateikto Ukmergės miesto savivaldybės, matavimo skyriaus 1941 m. spalio 8 d. brėžinio Nr. 55/8/12/13 (b.l 52-53, t.1), kuriame nurodyta, jog ginčo šulinys, egzistavo ir iki 1970 metų, kaip dviejų sklypų skiriamoji riba, todėl paminėti dokumentai negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina ir tai, jog iki ginčo dėl naudojimosi šuliniu kilimo 2006 metais, tarp asmenų juo besinaudojančiu, nekilo jokių ginčų ar nesusipratimu, todėl pripažintinas nepagrįstu apeliantės argumentas, jog ieškovė nuo 1970 metų žinodama, jog šulinys jai neprilauso pretenzijų dėl to nereiškė, kadangi tam pagrindo nebuvo.
Nesutikdama su teismo sprendimu, apeliantė, apeliaciniame skunde nurodo, jog 2006-10-23 S.Lapienio individuali įmonė atsakovėms A. P. ir N. D. atliko namų valdos žemės sklypo geodezinius matavimus ir sudarė žemės sklypo planą, pagal kurį atsakovės žemės sklypą valdė bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau šiuo metu valdo viena A. P.. Planas atitinka faktinį žemės sklypo ir šulinio naudojimą nuo 1974-08-01 (nuo pastatų įsigijimo). Taip pat nesutinka su teismo paskirta, Žemėtvarkos instituto atlikta ekspertize, nes jos teigimu ji atlikta formaliai, ekspertė nebuvo išvykusi į apžiūros vietą nesusipažino su faktiniu žemės sklypo naudojimusi ir jame esančiais riboženkliais, ekspertizei nebuvo pateikti dokumentai, apie ankstesniems savininkams priklausančius namų valdos žemės sklypus, turėtus iki nacionalizacijos.
Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Byloje nekilo ginčas dėl ginčo šalių valdomų plotų dydžių. Šalys nesutaria tik dėl žemės sklypų ribos, kurią žymi ten esantis šulinys. Civilinio kodekso 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas. Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, laikomąsi nuostatos, jog tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005). Pažymėtina, jog Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti.
Kaip seka iš bylos medžiagos, ieškovė ketindama įteisinti savo žemės sklypą su prašymu kreipėsi į UAB ,,Turto apskaitos centras“, kuris, 2006 m. birželio 14 d. atliko ieškovės namų valdos esančios (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimo darbus (6-7, T1). Atsakovei nesutikus su matavimais bei atsisakius pasirašyti pateiktus dokumentus ir pradėjus bylą teisme, atsakovė pateikė teismui, jos prašymu S. Lapienio individualios įmonės atliktus, jos žemės valdos kadastrinius (geodezinius) matavimus (b.l. 23;32,T1), kuriais buvo siekiama įrodyti, jog ginčo šulinys yra jai nuosavybės teise priklausančiame sklype. Pateikus atliktus kadastrinius (geodezinius) matavimus, šalys ginčo dėl sklypų ribų neišsprendė, todėl teismas byloje skyrė nepriklausomą ekspertizę, pavesdamas ją atlikti VĮ valstybinės Žemėtvarkos institutui. Ekspertams pateikta visa būtina planinė ir dokumentinė medžiaga. Kaip matyti iš VĮ Valstybinio Žemėtvarkos instituto 2008 m. vasario 4 d. ekspertizės akto išvados (mėlynas aplankas), ja pripažinta, jog ,,S. Lapienio individualios įmonės atsakovėms A. P. ir N. D., 2006 m. spalio 23 d. kadastrinių matavimų namų valdos žemės sklypo, adresu (duomenys nesklebtini), Ukmergės m., planas parengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 11 ir 14 punktų reikalavimus“. Taip pat konstatuota, jog S. Lapienio individualios įmonės parengtas atsakovėms A. P. ir N. D., 2006 m. spalio 23 d. kadastrinių matavimų namų valdos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., planas parengtas nesivadovaujant byloje esančia dokumentine ir planine medžiaga, į kurį savavališkai buvo įjungta gretimai esančios namų valdos adresu (duomenys nesklebtini), Ukmergė, dalis. Išvadoje taip pat nurodoma, jog UAB ,,Turto apskaitos centras“ vietovėje atliktas paženklinimas ir 2006 m. birželio 14 d. paruoštas ieškovei priklausančios namų valdos esančios (duomenys nesklebtini), Ukmergėje, žemės sklypo kadastrinių matavimų planas atitinka byloje esančią, buvusiems žemės sklypo savininkams paskirto naudotis žemės sklypo dokumentinę ir planinę medžiagą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei nepaneigus VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2008 m. vasario 4 d. ekspertizės akto išvadų, atsakovė be teisinio pagrindo, kadastrinių matavimų būdu, nustatant jai priklausančio sklypo ribas į savo sklypą įjungė šulinį, kuris, kaip seka iš į bylą pateiktų įrodymų bei VĮ Valstybinio Žemėtvarkos instituto 2008 m. vasario 4 d. ekspertizės akto išvadų, buvo skiriamojoje ginčo sklypų riboje, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovė, atsakovei pažeidus jos, kaip savininkės teises, turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Apeliaciniame skunde, atsakovė remiasi aplinkybe, jog teismas taip pat nenurodė, kieno lėšomis bus atliekami pakeitimai dokumentuose registrų centre, notarų biure panaikinus sandorius dalyje dėl šulinio, kadangi atsakovės materialinė padėtis yra labai sunki, jos motina yra senyvo amžiaus, silpnos sveiktos ir jai nustatyti specialūs poreikiai.
Teisėjų kolegijai pripažinus, jog atsakovė be teisinio pagrindo, savo naudai prisiskyrė ieškovės žemės sklypo dalį, ji savo lėšomis turi pašalinti neteisėtų veiksmų pasekmes.
Atsakovė į bylą pateikė įrodymus patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, 900 Lt sumai. Patirtų išlaidų sumą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų advokatų ir advokatų padėjėjų civilinėse bylose priteistimo užmokesčio maksimalaus dydžio, todėl jos ieškovei priteistinos. Remiantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu 98 straipsniu, ieškovės R. K. naudai iš atsakovės A. P. priteistinos 900 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovės A. P., valstybės naudai priteistinos 22,40 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 900 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Priteisti iš atsakovės A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 22,40 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.