- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-1254-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- UAB „Kabantys sodai“
- Ieškovas
- V. Ž.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kabantys sodai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės V. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Kabantys sodai“ dėl sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. Ž. 2009-07-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kabantys sodai“ dėl sutarties nutraukimo, avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo neesant – atsakovo pinigines lėšas, suteikiant teisę iš jų atsiskaityti su ieškove, jų neesant – kilnojamąjį turtą arba turtines teises, priklausančias atsakovui ar esančias jo ar trečiųjų asmenų žinioje. Prašymą grindė tuo, kad ieškinio suma yra pakankamai didelė, atsakovas savo prievolių pagal preliminariąją sutartį įvykdymo teminus yra praleidęs daugiau nei metus, darbai objekte jau kuris laikas nevykdomi, žiniasklaidos priemonės ne kartą aprašė, jog atsakovas turi finansinių problemų, bankai nefinansuoja statybos objekto, didžioji dalis turto yra įkeista bankams, prieš atsakovą yra pradėtos vykdomosios bylos, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės V. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir jos ieškinio reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovui UAB „Kabantys sodai“ priklausantį turtą 63942 Lt sumai. Teismas konstatavo, kad ieškovės pateikti įrodymai įrodo, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Kabantys sodai“ prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas, tokių savo išvadų nemotyvavo ir neargumentavo, nenurodė, kuriais įrodymais remiantis buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tik formaliai pritaikė CPK nuostatas, todėl nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-09-11 nutartis, Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutartis). Teismas, nutartyje nenustatydamas turto arešto eiliškumo ir išimčių, taikant atsakovo piniginių lėšų areštą, pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus bei sudarė prielaidas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimams. Nutartyje nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių mastas gali sudaryti prielaidas atsakovo neveiklumui, gali būti nutrauktos sutartys, prarasti užsakymai darbams, darbo sutarčių su darbuotojais nutraukimas, neišgalint jiems mokėti sutarto atlyginimo, prieštarauja šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principams. Tiek teismas nutartyje, tiek ieškovė ieškinyje nenurodė objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas ketintų jam priklausantį turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu stengtųsi išvengti galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymo. Priešingai, atsakovas tinkamai ir laiku vykdo savo įsipareigojimus mokesčių inspekcijai, valstybiniam socialinio draudimo fondui ir kitiems subjektams. Atsakovo įstatinis kapitalas yra 400000 Lt, nuosavybės teise jis valdo 40 butų, kurių kiekvieno kaina yra žymiai didesnė nei ieškovės reikalavimo suma. Teismas nutartyje visiškai nenurodė jokių motyvų ir aplinkybių, dėl kurių buvo taikytas išimtinis laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimo būdas - nepranešti atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. Ž. prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, iš esmės sutiko su visais pateiktais argumentais ir įrodymais, pagrindžiančiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, todėl priėmė pagrįstą nutartį. Ieškovė gali, bet neprivalo pateikti teismui objektyvius duomenis, jog atsakovas vengs teismo sprendimo įvykdymo arba atlieka veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atsižvelgta į visus ieškovei prieinamus duomenis, patvirtinančius atsakovo finansinę padėtį bei realias jo galimybes ateityje įvykdyti ieškovei palankų sprendimą. Atsakovas iki šiol nėra pateikęs VĮ Registrų centrui finansinių ataskaitų rinkinio už 2008 metus, todėl ieškovė atsakovo galimybes įvykdyti teismo sprendimą vertino atsižvelgdama į 2007 metų viešai paskelbtus finansinius dokumentus, kurie patvirtina, jog atsakovo įsipareigojimai kreditoriams viršija jo turimo ilgalaikio materialaus turto vertę, kas įrodo, kad atsakovas veikė nuostolingai. Atsakovo atžvilgiu yra pradėtos septynios vykdomosios bylos, kuriose areštuotas atsakovo turtas. Visi atsakovo valdomi butai yra įkeisti atsakovo kreditorių naudai, užtikrinant atsakovo prievolių šiems kreditoriams įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies skundą patenkinti ir apskųstąją teismo nutartį pakeisti (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, yra pagrįsta tuo požiūriu, jog pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką jau vien tai, kad prašoma išieškoti suma yra didelė, laikytina, jog yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės V. Ž. reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo suma yra 63942 Lt. Todėl teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią bei kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas ieškovės prašyme (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Apeliantas UAB „Kabantys sodai“, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, iš esmės atskirąjį skundą grindžia savo gera finansine padėtimi. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė duomenis, kad bendrovė turi nekilnojamojo turto. Tačiau pateikti duomenys patys savaime nereiškia, jog turimas turtas yra pakankamas ir apeliantas yra pajėgus vykdyti savo turtinius įsipareigojimus. Abejoti apelianto gera finansine padėtimi verčia ir ieškovės prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikta Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išsami informacija (su istorija) apie apeliantui nuosavybės teise priklausantiems butams taikytą areštą. Vadinasi, apelianto pateiktų duomenų nepakanka konstatuoti, jog atsakovo finansinė padėtis yra gera ir stabili, todėl teisėjų kolegija apelianto teiginius apie jo gerą turtinę padėtį atmeta kaip neįrodytus.
Apeliantas iš esmės teisingai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė išsamių motyvų, kodėl jo atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau šis procesinės teisės normos pažeidimas negali būti pakankamu pagrindu apskųstajai nutarčiai panaikinti, nes CPK normos, reglamentuojančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, suteikia pačiam teismui diskrecijos teisę taikyti arba netaikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Tokių priemonių taikymo būtinybė trumpai skundžiamoje nutartyje yra aptarta, todėl iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinta vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto UAB „Kabantys sodai“ argumentais, kad jo atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš dalies buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, kadangi atsakovui, maksimaliai apribojus teisę disponuoti turtu, kartu buvo apribota ir jo galimybė atsiskaityti su įmonės darbuotojais, valstybe, suvaržyta įmonės gamybinė veikla. CPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis ekonomiškumo principu, t.y. užtikrinti, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų sutrikdyta įprasta gamybinė juridinio asmens veikla ir maksimaliai užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, t.y. neatneštų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs, o taip pat nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Todėl derinant šalių, dalyvaujančių sprendžiant ginčą byloje, interesus ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą, teismas, turėdamas teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali šių priemonių taikyti besąlygiškai, neatsižvelgdamas į konkrečią situaciją bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę – komercinę veiklą, kurios vykdymui, atsakovas privalo atsiskaityti su įmonės darbuotojais, valstybės, savivaldybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetais, o visiškas apelianto piniginių lėšų areštas apribojo tokią galimybę, paliktinos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, leidžiant apeliantui UAB „Kabantys sodai“ iš areštuotų piniginių lėšų atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės, savivaldybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetams bei mokėti darbuotojams darbo užmokestį.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jo interesus pažeidžia ir tai, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas jam nepranešus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta, kadangi CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, jog apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą gali būti ir nepranešama atsakovui, jeigu toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Įstatymų leidėjas teismui suteikė teisę pačiam, įvertinus bylos aplinkybes, spręsti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą tikslingiau nagrinėti pranešant atsakovui, ar jam nepranešus. Nagrinėjamoje byloje teismas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešė atsakovui, nes pripažino, kad yra grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šią teisės normą pažeidė.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį. Dėl šių priežasčių atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir apskųstoji nutartis keičiama, leidžiant atsakovui UAB „Kabantys sodai“ iš areštuotų piniginių lėšų atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės, savivaldybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetams bei mokėti darbuotojams darbo užmokestį (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį pakeisti, nurodant, jog atsakovui UAB „Kabantys sodai“ leidžiama iš areštuotų piniginių lėšų atlikti privalomuosius mokėjimus valstybės, savivaldybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetams bei mokėti darbuotojams darbo užmokestį. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.