Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. rugsėjo 2 d. 23.07 val. Šiauliuose, Statybininkų ir Garažų g. vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi Coupe“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kaip buvo nustatytas 0,90 promilės lengvas girtumo (neblaivumo) laipsnis, taip pat nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

V. S. teismo posėdžio metu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, o dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę neigė ir teisme paaiškino, jog vairavo išgėręs, bet nepripažįsta, kad nepakluso pareigūnų reikalavimui. Kirto Tilžės g., važiavo link Garažų gatvės, matė toliau važiuojančius pareigūnus. Įpusėjus Garažų gatvę, pamatė policijos šviesas. Buvo išgėręs, pasimetė, užvažiavo ant žolyno ir sustojo, laukė pareigūnų, nesipriešino. Yra liudytojų. Automobilyje buvo dar 2 neblaivūs asmenys ir vienas blaivus asmuo. Blaivaus asmens pavardės nežino. Atstumas tarp jo ir pareigūnų buvo nemažas. Išlipęs iš mašinos ilgai laukė, kol policijos pareigūnai privažiavo. Sutinka su alkotesterio parodymais, jų neginčija. Policijos pareigūnus pamatė apie 50 metrų atstumu. Iš pradžių neatkreipė dėmesio, ar buvo įjungti švyturėliai. Policijos automobilis važiavo iš paskos. Nurodymo sustoti per garsiakalbį negirdėjo, mašinoje grojo muzika. Per veidrodėlį švyturėlius pamatė, kai policijos automobilis buvo apie 50 metrų atstumu. Pakankamai greitai važiavo, bet greičio nedidino. Suprato, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Pripažįsta, kad jam reikia atimti teises už vairavimą neblaiviam. Ten buvo kalnas, todėl pareigūnų nematė. Prieš kalną matė pareigūnus, bet atstumas buvo didelis, nežinojo, kur pareigūnai važiuoja. Nusileidęs nuo kalno, sustojo, nesipriešino, ne kasdien yra stabdomas, buvo stresas. Sustojo ne gatvės pabaigoje. Pripažįsta, kad nuvažiavo dideliu greičiu. Sukant į Garažų gatvę, matė švyturėlius, po to buvo kalnas ir pareigūnų nebematė.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad numano, kodėl yra kviečiamas, greičiausiai dėl KET pažeidimo. Dienos nepamena, bet pamena asmenį. Važiuodami pastebėjo, kaip iš Gardino į Tilžės gatvę greitai įsuko automobilis. Švyturėlius įjungė ties Statybininkų – Garažų gatvėmis. Asmuo pasuko į Garažų gatvę, įvažiavo į žolyną ir sustojo. Buvo įsijungę ne tik švyturėlius, bet ir garsinį signalą. Naudojo ir garsiakalbį. Iš paskos su švyturėliais ir garsiniu signalu važiavo gal 800 metrų. Buvo apie 100 metrų atstumu nuo automobilio. Daugiau kelyje kitų automobilių nebuvo, turėjo asmuo suprasti, kad yra stabdomas. Kai įjungė švyturėlius, asmuo padidino greitį. Nežino, kokiu greičiu jis važiavo. Asmuo neįsisuko į posūkį, nesuvaldė ir užvažiavo ant žolės. Išlipęs elgėsi ramiai, buvo neblaivus. Pripažino abu pažeidimus. Automobilyje buvo keleivių, jų blaivumo nenustatinėjo. Automobilyje vaizdo registratorius buvo, bet nežino, ar jis veikė. Jis bandė stabdyti asmenį, per garsiakalbį liepdamas sustoti.

Liudytojas G. R. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Visko nepamena, bet žino, jog automobilis nestojo. Automobilis važiavo nuo Gardino gatvės, kirto Tilžės gatvę, įvažiavo į Statybininkų gatvę. Pasirodė įtartinas, todėl stabdė. Nuo Statybininkų gatvės pradėjo stabdyti švyturėliais ir garsiniais signalais. Garsinius signalus įjungė iš karto. Su garsiniais signalais važiavo pro visą Garažų gatvę. Automobilis važiavo apie 300 metrų atstumu nuo jų. Buvo gerai matomi, nes gatvėje daugiau nieko nebuvo. Nepamena, ar naudojo garsiakalbį. Automobilis buvo „Audi“. Kai pradėjo stabdyti, asmuo važiavo toliau, nežino, ar didino greitį. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Asmuo automobilio nebesuvaldė ir nuvažiavo į kelkraštį, tiksliai nežino, kurioje vietoje. Patikrino blaivumą ir nustatė, kad asmuo buvo neblaivus. Abejonių dėl blaivumo kėlė, nes sklido alkoholio kvapas. Su abiem pažeidimais asmuo sutiko. Kai važiavo iš paskos, kalno nebuvo. Kai visi matėsi, tuomet ir stabdė. Nežino, kokį atstumą važiavo su švyturėliais ir garsiniais signalais, gal apie 1 kilometrą. Prieš pradedant stabdyti, asmuo kilo į kalną, gal 5 sekundes jo nematė, o daugiau viską laiką matė. Kalnas matomumą užstojo gal 2 sekundes, po to asmuo buvo matomas. Nežino, koks atstumas nuo kalno iki sustojimo vietos. Nuvažiavo iki Aukštabalio gatvės. Nežino, ar asmuo galėjo nesuprasti, kad yra stabdomas, mano, kad turėjo suprasti. Greitis buvo padidintas. Kai kirto Tilžės gatvę, asmuo padidino greitį, nes pamatė juos atvažiuojančius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. S. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), Šiaulių AVPK vyriaus. patrulių tarnybiniais pranešimais (5, 6 b. l.), alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuota, jog V. S. 2016-09-02 23.13 val. nustatytas 0,90 promilių girtumas (7 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (8 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (11 b. l.).

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (administracinė byla Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Iš bylos aplinkybių matyti, jog V. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 promilių girtumo laipsnis. Tokias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ne tik pats V. S., pripažindamas, jog vairavo transporto priemonę būdamas išgėręs, bet ir teisme apklausti liudytojai, taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Todėl V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. To paties straipsnio „Pastaboje“ nurodoma, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu STOP POLICIJA arba STOP. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

Sistemiškai aiškinant šias teisės normas, darytina išvada, jog sprendžiant patraukimo už šį pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. N444-412-07, 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas byloje Nr. N261-1141/2012). Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia, jog jis yra stabdomas policijos pareigūnų ir sąmoningai nepaklūsta teisėtam policijos pareigūno reikalavimui.

Nagrinėjamoje byloje V. S. savo kaltės dėl to, jog nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nepripažino ir paaiškino, jog važiavo pakankamai dideliu greičiu, kirto Tilžės g. ir važiavo link Garažų g., matė toliau važiuojančius pareigūnus, sukant į Garažų g. matė švyturėlius, po to buvo kalnas ir pareigūnų nebematė, pareigūnus vėl pamatė, kai jie buvo apie 50 metrų atstumu. Asmuo taip pat teismui teigė, kad policijos automobilis važiavo iš paskos, mašinoje grojo muzika, nurodymo sustoti negirdėjo, sustojo tik užvažiavęs ant žolyno, atstumas tarp jo ir pareigūnų buvo nemažas, todėl sustojęs ir išlipęs ilgai dar laukė, kol privažiavo policijos pareigūnai. Tačiau teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus atmeta ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia kiti byloje esantys duomenys. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. A. nurodė, jog važiuodami pastebėjo, kaip iš Gardino g. į Tilžės g. greitai įsuko automobilis, švyturėlius įjungė ties Statybininkų – Garažų gatvėmis, taip pat buvo įjungtas garsinis signalas, naudojo ir garsiakalbį, tuo metu asmuo padidino greitį, taip jie iš paskos važiavo apie 800 metrų, daugiau kitų automobilių nebuvo, todėl asmuo privalėjo suprati, kad yra stabdomas. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. R. nurodė tapačias aplinkybes ir teigė, jog automobilis važiavo nuo Gardino gatvės, kirto Tilžės gatvę, įvažiavo į Statybininkų gatvę, nuo Statybininkų gatvės asmenį pradėjo stabdyti švyturėliais ir garsiniais signalais, taip važiavo pro visą Garažų gatvę, nuvažiavo beveik iki Aukštabalio gatvės, kur nesuvaldęs automobilio asmuo nuvažiavo į kelkraštį. G. R. teismui taip pat patvirtino, kad jie buvo gerai matomi, nes gatvėje daugiau nieko nebuvo, vijosi asmenį apie 1 kilometrą, todėl asmuo privalėjo suprasti, kad yra stabdomas. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais ir vertina juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes parodymus teisme liudytojai davė prisiekę, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti V. S. pažeidimo padarymu. Be to, tokius liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: Šiaulių apskrities VPK patrulių tarnybiniai pranešimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėtina ir tai, kad viso tyrimo metu liudytojai buvo nuoseklūs, t.y. tiek rašydami tarnybinius pranešimus, tiek duodami parodymus teisme, jie analogiškai aiškino įvykio aplinkybes. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoseklus nebuvo. Administracinio teisės pažeidimo protokole jis nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, kas rodo, jog pripažino pažeidimų padarymą. Tai, kad V. S. sutiko su abiem padarytais pažeidimais patvirtino ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai. Tuo tarpu duodamas paaiškinimus teismui V. S. jau neigė savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog V. S. parodymai prieštarauja vieni kitiems, o būtent: V. S. nurodė, jog pareigūnus pamatė tuomet, kai jie buvo 50 metrų atstumu nuo jo, tačiau taip pat teigė, jog jam sustojus ant žolės, jis ilgai laukė, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Taip pat teigė, jog su švyturėliais pareigūnus pamatė Garažų gatvės viduryje, kai tuo tarpu jo sustojimo vieta, užfiksuota tarnybiniuose pranešimuose, buvo posūkis iš Garažų gatvės į Aukštabalio gatvę. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. S. vairavo būdamas neblaivus, dėl to, kaip pats nurodė, supratęs, kad yra stabdomas, buvo pasimetęs.

Nors V. S. posėdžio metu nurodė, kad nematė pareigūnų, nes kelyje buvo kalnas, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija paneigiama. Liudytojas G. R. teisme parodė, kad asmuo kilo į kalną, jo nematė gal 5 sekundes, o daugiau viską laiką jis buvo matomas.

Teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad V. S., panaudojant specialiąsias priemones, buvo pradėtas stabdyti Statybininkų – Garažų gatvių sankryžoje, V. S. sustojo nuvažiavęs nuo kelio ties Aukštabalio g. 12 namu. Panaudojus „google maps“ programą ir pradžios atskaitos tašką paėmus Statybininkų – Garažų gatvės sankryžą, o galinį tašką - Aukštabalio g. 12, nustatyta, kad atstumas nuo Statybininkų – Garažų gatvių sankryžos iki sustojimo vietos (Aukštabalio g. 12) yra 900 m. Tokios aplinkybės patvirtina liudytojų duotus parodymus, kad jie vijosi asmenį apie 800 - 1000 metrų.

Įvertinus tokių aplinkybių visumą, tai, kad asmuo policijos pareigūnų buvo stabdomas važiuojant iš galo, įjungus švyturėlius bei garsinius signalus, naudojant garsiakalbį, atsižvelgiant į atstumą, kurį taip važiavo policijos pareigūnai V. S. iš paskos, į tai, kad jokių kitų automobilių, kas galėjo suklaidinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įvykio metu nebuvo, teismas daro išvadą, jog V. S., būdamas dėmesingas vairuotojas, privalėjo matyti policijos pareigūnus ir suvokti, jog yra stabdomas, bet automobilio nestabdė ir nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d.

V. S. atsakomybę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl abiejų pažeidimų taip pat nenustatyta (ATPK 32 str.), todėl atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti V. S. paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas – minimalias baudas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Paskirtos nuobaudos subendrinamos pagal ATPK 33 str.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėja

nutaria:

V. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracines nuobaudas – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

V. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracines nuobaudas – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti pagal LR ATPK 33 str. ir galutinę administracinę nuobaudą V. S. paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.