- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- I-339-624/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01866-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Violeta Balčytienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- N. M., L. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjoms N. M. ir L. B., jų atstovui advokato padėjėjui Dževaldui Joneliūnui, nedalyvaujant atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų N. M. ir L. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde (toliau – ir skundas) prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-07-13 raštu Nr. 20-476 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM 2009-10-12 raštu Nr. 3B-(7.5)-MB-507/2-1029 priimtus sprendimus ir įpareigoti atsakovę patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 sprendimą Nr. 01-1780 dalyje dėl 1,5 ha žemės ploto, sumažinant atkurtos nuosavybės teise žemės kiekį 1,5 ha ir nustatant, kad 1,5 ha žemės bus atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjoms natūra. Nurodo, kad yra J. J. G. įpėdinės, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. J. J. G. atsakovei buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų S. G. ir A. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą žemę. Dalis nuosavybės teisių į buvusių savininkų S. G. ir A. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės joms jau atkurtos, o į likusią žemės valdos dalį siekia atkurti atsikeldamos žemę prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. 2008-07-15 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir VAVA) dėl nuosavybės teisių atkūrimo šalia namų valdos, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, dalinai patikslinant VAVA 2002-08-28 sprendimą Nr. 01-1780. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2008-08-25 raštu Nr. S 22-764 informavo, kad VAVA 2002-08-28 sprendimu Nr. 01-1780 administracine tvarka galėtų būti tikslinamas, jeigu to pageidautų visi J. J. G. turto paveldėtojai. Tačiau vėliau Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2009-04-29 raštu Nr. S 22-346 informavo, kad VAVA 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780 administracine tvarka negali būti tikslinamas, nes pareiškėjos jau priėmusios palikimą po J. J. G. mirties. Jų atstovas 2009-05-12 su prašymu kreipėsi į VAVA su prašymu, ar vis dėlto bus administracine tvarka tikslinamas VAVA 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsakydamas į atstovo pateiktą prašymą 2009-06-01 raštu Nr. SR-2584-(1.12) informavo, kad VAVA, išnagrinėjusi atstovo 2009-02-02 skundą bei 2009-02-10 žodinį prašymą suformuoti didesnį plotą, negu 0,15 ha prie namų valdos, 2009-03-19 raštu Nr. 20-164 rekomendavo prašymo tenkinimo variantą, t. y. administracine tvarka patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-24 sprendimą Nr. 2.3-41-22081, kuriuo N. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., atitinkamai sumažinant jo plotą. Dėl nurodytų aplinkybių 2009-06-15 pateikė Vilniaus apskrities viršininkui raštą, kuriame nurodė, kad su Vilniaus apskrities viršininko 2006-03-24 sprendimu Nr. 2.3-41-22081 N. M. sutinka, todėl administracine tvarka jo tikslinti nereikia. Dėl to prašė atsakovę atkreipti dėmesį į tai, kad 2009-05-12 prašyme buvo prašoma atsakyti ar bus tikslinamas VAVA 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780 administracine tvarka, nes dėl jo tikslinimui nėra jokių kliūčių, kadangi su tuo sutinka pareiškėjos. Kadangi Vilniaus apskrities viršininkas dėl šio prašymo nepasisakė, todėl papildomai Vilniaus apskrities viršininko prašė nurodyti ar VAVA 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780, N. M. ir L. B. pageidavimu, bus tikslinamas administracine tvarka, o jeigu ne, tai dėl kokių priežasčių. Atsakydamas į raštą, Vilniaus apskrities viršininkas 2009-07-13 raštu Nr. 20-476 nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-24 įsakymu Nr. 2818-01 buvo patvirtintas Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties Totorių kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvusiam savininkui J. J. G. suprojektuoti ir grąžinti natūra žemės sklypai. Pretendentai, t. y. pareiškėjai, su tokiu nuosavybės teisių atkūrimu sutiko pasirašydami svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 sprendimu Nr. 01-1780 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,18 ha žemės. Taip pat nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustato, kad jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to iškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Dėl to Vilniaus apskrities viršininkas manė, kad jo 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780 priimtas neapžeidžiant teisės aktų ir teisės aktai tokiu atveju nenumato galimybės tikslinti sprendimus, todėl šio sprendimo tikslinti nėra pagrindo. Nesutikdamos su Vilniaus apskrities viršininko nuomone, 2009-09-14 kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą prie LR ŽŪM dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo prašė rekomenduoti Vilniaus apskrities viršininkui panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002+08-28 sprendimą Nr. 01-1780 dalyje dėl 1,5 ha žemės ploto. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽUM 2009-10-12 raštu Nr. 3B-(7.5)-M,B-507/2-1029 nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje išnagrinėjus J. J. G. į 3,18 ha žemės nuosavybės teisėms natūra atkurti parengtus dokumentus nustatė, jog J. J. G. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,33 ha buvusių žemės savininkų S. G. ir A. G. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtos žemės plotą. Rengiant Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties Totorių kaimų teritorijų dalių, priskirtų Vilniaus miestui po 1995 metų, žemės reformos žemėtvarkos projektą minėtam piliečiui grąžinimui natūra (duomenys neskelbtini) suprojektuoti du 3,18 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai, j kuriuos Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 sprendimu Nr. 01-1780 buvo atkurtos nuosavybės teisės. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM pažymėjo, kad būdamos J. J. G. turto paveldėtojos, tuo metu sutiko su projektuojamų žemės sklypų vieta, ribomis, o priimto apskrities viršininko sprendimo neginčijo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo įstatymo 19 str. nustatyta tvarka, todėl laikė, kad ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į piliečių išreikštą valią, todėl negali rekomenduoti apskrities viršininkui tikslinti sprendimą administracine tvarka. Su nurodytais atsakovės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM argumentais nesutinka, mano, kad jie yra nepagrįsti, nes priešingai nei jos nurodo, Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780 buvo priimtas atsižvelgiant į jų valią, išreikštą suklydimo įtakoje. Būtent atsakovei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM skunduose visą laiką nurodydavo, kad išreiškė valią, jog nuosavybės teisės į 1,5 ha ploto žemės sklypą natūra būtų atkurtos prie nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, o į likusią 1,83 ha ploto žemės dalį nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra kitoje vietoje. VAVA, rengdama dokumentus nuosavybės teisėms atkurti į buvusio savininko žemę, nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises natūra į 1,5 ha ploto žemės sklypą prie namų Vaiduotose, užtenka parengti išvadą į 0,15 ha žemės plotą. Tokiu būdu VAVA pažeidė Viešojo administravimo įstatymo priskirtas funkcijas, t. y. netinkamai aiškindama nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką reglamentuojančius norminius aktus, suklaidino pareiškėjas, nes neteisingai nurodė atkūrimo į žemę ekvivalentą, t. y. nenurodė, kad nuosavybės teisės tame pačiame rėžiniame kaime atkuriamos į tokį pat plotą, į kurį yra parengta išvada, o ne taikant 0,1 koeficientą. Kadangi, buvo suklaidintos, todėl su atsakovės nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo būdų sutiko pasirašydamos svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, kurio pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 sprendimu Nr. 01-1780 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,18 ha žemės plotą. Vėliau paaiškėjo, kad nuosavybės teisės į pageidautą sklypą (duomenys neskelbtini) bus atkurtos tik į 0,15 ha ploto, o ne į 1.5 ha, todėl kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininką, kad šis patikslintų 2002-08-28 sprendimą Nr. 01-1780, tačiau tiek Vilniaus apskrities viršininkas, tiek Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsisakė ji tikslinti, motyvuojant, kad ginčijamas spendimas dalyje buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų. Žemės reformos įstatymo18 str. 3 d. nustato skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, kur nurodyta, kad jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas. o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780 priimtas pažeidžiant įstatymų tvarka, nes neatitiko jų išreikštos valios, o ginčo tarp jų dėl to nėra, todėl atsakovės sprendimas atsisakyti patikslinti ginčo sprendimą dalyje, yra nepagrįstas ir naikintinas, o Vilniaus apskrities viršininkas įpareigotinas patikslinti dalyje ginčo sprendimą (I tomas, b. l. 3-10).
Teismo posėdyje pareiškėjos ir jų atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė VAVA su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ginčijamas VAVA 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780 priimtas beveik prieš 8 metus, o pareiškėjos su patikslintu skundu į teismą kreipėsi tik 2009-11-19, todėl akivaizdu, kad terminas praleistas. Pareiškėjos ne tik nenurodo priežasčių dėl kurių praleido terminą, bet ir neprašo jo atnaujinti, todėl pareiškėjų skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 19 str. 1 d. nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Pareiškėjos akivaizdžiai praleido nustatytą terminą skųsti VAVA 2002-08-28 sprendimą Nr. 01-1780, nes pagal to paties įstatymo 18 str. 6 d., sprendimai piliečiams išduodami ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos. Del ginčijamo sprendimo teisėtumo nurodo, kad Atkūrimo įstatymo 5 str. 6 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995-06-01, atkuriamos Atkūrimo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka ją grąžinant natūra. Atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d. nustatyta, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant. Toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 23 punktas nustato, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos metodikos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 10 punkte nustatyta, kad piliečiams grąžinami natūra žemė, miškas ar vandens telkinys pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinami vietoje. Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-24 įsakymu Nr. 2818-01 buvo patvirtintas Vaidotų, Pagirių, Keturiasdešimties Totorių kaimų dalies teritorijų, priskirtų Vilniaus miestui žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvusiam savininkui J. J. G. suprojektuoti grąžinti natūra žemės sklypai. Pretendentė N. M. su tokiu nuosavybės teisių atkurimu sutiko pasirašydama svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje, todėl Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 sprendimu Nr. 01-1780 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 3,18 ha žemės. Pareiškėja teigia, kad ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780 priimtas atsižvelgiant į pareiškėjų valią, išreikštą suklydimo įtakoje, kad neatitiko jų išreikštos valios, tačiau tokie teiginiai visiškai nepagrįsti, nes pareiškėjos pasirašydamos žiniaraštyje sutiko su suprojektuotais žemės sklypais ir ženklinant vietoje negalėjo nematyti, kad joms suprojektuoti jų manymu netinkamo dydžio sklypai. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. nustato, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustato, kad jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 sprendimas Nr. 01-1780 priimtas nepažeidžiant teisės aktų ir teisės aktai tokiu atveju nenumato galimybės tikslinti sprendimus, šio sprendimo tikslinti nėra pagrindo (II tomas, b. l. 92-94).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutraukiama.
Pareiškėjų ir jų atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 spendimu Nr. 01-1780 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui J. J. G.“, vykdant buvusių savininkų S. G. ir A. G. nuosavybės teisėmis valdytos žemės atkūrimo procesą pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. J. G., mirusiam (duomenys neskelbtini), tenkančią turto dalį – 3,18 ha žemės, grąžinant natūra bendrą 3,18 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, taip pat nurodyta, kad nuosavybės į 0,15 ha žemės bus atkurtos vėliau (II tomas, b. l. 12). Šis sprendimas, atsižvelgiant į suformuotų žemės sklypų kadastrinių matavimų duomenis, Vilniaus apskrities viršininko 2009-08-20 įsakymu Nr. 2.3-13852-(01) buvo pakeistas, nurodant, kad sprendime, vietoje nurodytų žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, ir natūra gražinamos žemės sklypo dydžių skaičių – 3,18 – įrašomi skaičiai 3,0406, o vietoje žemės, į kurią nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau, dydžio skaičiaus – 0,15 – įrašomas skaičius 0,2894 (II tomas, b. l. 26). Tarpe kitų pareiškėjų N. M. ir L. B. prašymų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į buvusių savininkų S. G. ir A. G. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, pareiškėjų N. M. ir L. B. atstovas adv. P. Bružas 2009-06-15 kreipėsi į atsakovę VAVA su prašymu atsakyti, ar pareiškėjų N. M. ir L. B. pageidavimu Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 spendimas Nr. 01-1780 bus tikslinamas administracine tvarka, o jei ne – dėl kokių priežasčių (I tomas, b. l. 18, 35). Nei šiame prašyme, nei jame minimame pareiškėjų atstovo adv. P. Bružo prašyme, įteiktame 2009-05-12 (I tomas, b. l. 101), kuris įvardijamas kaip pirminis, sprendimo tikslinimo ribos ir priežastys, nurodytos skunde teismui, aiškiai nebuvo nurodytos. Išnagrinėjusi 2009-06-15 prašymą, atsakovė VAVA 2009-07-13 raštu Nr. 20-476 pareiškėjų atstovą adv. P. Bružą informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 spendimas Nr. 01-1780 priimtas nepažeidžiant teisės aktų, todėl nėra pagrindo šio sprendimo tikslinti (I tomas, b. l. 20-21). Šį atsakovės atsakymą, įformintą 2009-07-13 raštu Nr. 20-476, pareiškėjų atstovas adv. P. Bružas 2009-09-08 skundu, įteiktu 2009-09-14, apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašydamas rekomenduoti Vilniaus apskrities viršininkui panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 spendimą Nr. 01-1780 dalyje dėl 1,5 ha žemės ploto (I tomas, b. l. 33-34). 2009-09-08 skundas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovės VAVA atsisakymo atlikti veiksmus, įforminto 2009-07-13 raštu Nr. 20-476, kaip nustatyta pareiškėjos N. M. atstovo paaiškinimu teismo posėdyje, paduotas naudojantis LR žemės reformos įstatymo 18 str. 1 d. įtvirtinta ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2009-10-12 raštu Nr. 3B-(7.5)-M,B-507/2-1029 informavo pareiškėjų atstovą, kad negali rekomenduoti apskrities viršininkui tikslinti sprendimą administracine tvarka, kadangi apskrities viršininko 2002-08-28 spendimas Nr. 01-1780 priimtas nepažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į piliečių išreikštą valią (I tomas, b. l. 31-32). Pareiškėjos nesutinka su Vilniaus apskrities viršininko sprendimu, kuriuo atsisakyta administracine tvarka tikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 spendimą Nr. 01-1780 ir prašo įpareigoti atsakovę tai padaryti jų nurodytu būdu.
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str. 1 ir 3 d. numato kad, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 27 str. 2 d. numato, kad skundas (prašymas) dėl apskrityje esančių teritorinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat apskrities teritorijoje esančių savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) gali būti paduotas apskrities administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka: šios 123 punkte iš esmės pakartota Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat nustatytas terminas, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos, o 122 p. numatyta, kad skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d. skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. AS556-620/2008, AS11-296/2007), ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės VAVA veiksmų (neveikimo), kurie atlikti po sprendimo dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, t. y. atsisakymo LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. numatyta administracine tvarka patikslinti sprendimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą galima teigti, kad LR žemės reformos įstatymo 18 str. 1 d. numatyta išankstinė skundų nagrinėjimo tvarka tokio pobūdžio ginčui nėra taikoma, todėl pareiškėjos, manydamos, kad tokia atsakovės veika yra pažeistos jų teisės, savo pasirinkimu gali kreiptis tiesiogiai į teismą arba į apskrities administracinių ginčų komisiją. Kadangi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas, pareiškėjoms apie atsisakymą administracine tvarka tikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 spendimą Nr. 01-1780 pranešta 2009-07-13 raštu, įteiktu jų atstovui adv. P. Bružui, pareiškėjos, kurios su skundu į teismą kreipėsi 2009-11-05 (I tomas, b. l. 25), praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su skundu dėl įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus, kuriuos jos prašė atlikti 2009-06-15 prašyme, termino paduoti tokio pobūdžio skundą atnaujinti neprašė, todėl byla šioje dalyje nutraukiama LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p. numatytu pagrindu.
Pažymėtina, kad LR žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. numato, kad jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Šiuo atveju atsakovė VAVA, priešingai nei teigia pareiškėjos, nesutinka, jog Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 spendimas Nr. 01-1780 priimtas pažeidžiant galiojusius teisės aktų reikalavimus, todėl akivaizdu, kad yra ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 spendimo Nr. 01-1780, atitinkamai – šio sprendimo tikslinimas administracine tvarka nėra galimas.
Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, o taip pat kitas šiame straipsnyje išvardintas bylas. Pareiškėjos skundžia ir prašo panaikinti atsakovės VAVA 2009-07-13 raštą Nr. 20-476 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-10-12 raštą Nr. 3B-(7.5)-MB-507/2-1029, įvardindamos juos sprendimais (sprendimais, kurie priimti (įforminti) minėtais raštais), tačiau šie raštai, kuriais atsakovė VAVA ir institucija, į kurią pareiškėjos kreipėsi ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, informavo apie tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002-08-28 spendimo Nr. 01-1780 nėra pagrindo tikslinti administracine tvarka, nėra administraciniai teisės aktai ir jie teisinių pasekmių pareiškėjoms nesukelia, tačiau sudaro prielaidas kreiptis į teismą su skundu dėl atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti atsakovės VAVA 2009-07-13 raštą Nr. 20-476 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-10-12 raštą Nr. 3B-(7.5)-MB-507/2-1029 nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., 104 str., 105-106 str., 149 str. 2 d.,
nutaria:
nutraukti administracinę bylą pagal pareiškėjų N. M. ir L. B. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.