- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-159-265/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11137-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- E. V.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (skolininkė) 2013-09-18 kreipėsi į antstolį su skundu (prašymu) vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/02881 nurodydama, kad nesutinka su 2013-09-10 patvarkymu „Dėl parduodamo turto kainos nustatymo“ Nr. S1-226630 ir 2013-09-10 patvarkymu „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“ Nr. S1-226632.
Antstolis A. Selezniovas, nesutikdamas su pareiškėjos skundu, 2013-09-23 priėmė patvarkymą „Dėl atsisakymo tenkinti skundą“ ir skundą perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-08 nutartimi atmetė pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolininkė, nesutikdama su patvarkymu dėl areštuoto turto kainos nustatymo, nepasinaudojo LR CPK 681-682 straipsniuose suteikta teise savo nuožiūra pasirinkti teismo ekspertą įkeisto turto įvertinimui ir neįvykdė 2013-07-23 antstolio patvarkymo „Dėl ekspertinės įstaigos“ Nr. S1-217746, kuriuo ji buvo įpareigota per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti susitarimą su ekspertu dėl parduotino iš varžytynių turto vertės nustatymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog antstolis, atsižvelgdamas į turto vertintojo nuomonę bei į išieškotojo nuomonę, parduotiną turtą įkainojo didesne verte nei rinkos. Tuo tarpu skolininkė savo skundo, kuriuo nesutinka su nustatyta parduodamo turto kaina, nepagrindžia jokiais motyvais bei įrodymais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja E. V. su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, – jos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodė, kad antstolis prieš parduodamas turtą iš varžytynių turėjo nustatyti tikslią parduodamo turto vertę. Vykdomojoje byloje UAB „Lituka“ ir Ko atliktas turto vertinimas pavirtina, jog parduodamo turto kaina 32 000 Lt, tuo tarpu antstolis nustatė turto pardavimo kainą 64 500 Lt. Esant tokiam verčių skirtumui antstolis turėjo skirti ekspertizę dėl turto vertės nustatymo, o nesivadovauti UAB „Lituka“ ir Ko pažyma dėl turto vertės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolis A. Selezniovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nėra teisinio pagrindo skųsti patvarkymų, kurie iš esmės yra tik informatyvaus pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turto vertė buvo nustatyta antstolio 2013-08-12 patvarkymu, kuris įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Dėl to turto vertės nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir jo vertė neturėtų būti kvestionuotina. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek pirmosios instancijos teismo nagrinėtos aplinkybės, tiek ir atskirojo skundo motyvai nėra susiję su skundžiamu 2013-09-10 patvarkymu „Dėl parduodamo turto kainos nustatymo“ Nr. S1-226630 ir patvarkymu 2013-09-10 „Dėl turto pardavimo iš varžytynių“ Nr. S1-226632. Sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumą skundžiamų patvarkymu kontekste konstatuotina, jog šių patvarkymų priėmimas yra numatytas imperatyvių įstatymo normų. CPK 718 straipsnyje imperatyviai numatyta, kad pirmosiose varžytynėse nustatoma parduodamo turto pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Taip pat ir varžytynių paskelbimas ir jų tvarka numatyta CPK 705 ir 706 straipsniuose. Antstolis, priimdamas pareiškėjos skundžiamus patvarkymus, iš esmės vadovavosi įstatymo normomis, kurios jį atitinkamu metu įpareigojo priimti skundžiamo turinio patvarkymus. Dėl to šių patvarkymų nėra teisinio pagrindo naikinti nepriklausomai nuo to, ar pareiškėja su jais sutinka, ar ne.
Nors pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino iš esmės ne tas aplinkybes, kurias jį įpareigojo pareiškėjos skundas, tačiau iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui draudžiama naikinti formaliais pagrindais iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.