Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, A. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjus Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-03-07 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016-05-18 nutartimi, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-06-30 2.30 val. iki 2017-07-02 16.37 val., ir laikoma, kad A. P. yra atlikęs 2 laisvės atėmimo dienas.

Taip pat šiuo nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu ir nuteistas, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2017 m. birželio 30 d., apie 20 val. 40 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su M. V., konflikto su nukentėjusiaisiais R. M. ir D. B. metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. M., o M. V. – nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. A. P. tyčia vieną kartą kakta smogė nukentėjusiajam R. M. į veido sritį, kuris nuo suduoto smūgio nugriuvo ant žemės, taip padarymas R. M. nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko M. V. tyčia du kartus kakta smogus D. B. į veido sritį, taip pastarajam padarius muštines žaizdas kaktoje ir apatinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu A. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam R. M. ir pažeidė viešąją tvarką.

Šiaulių apygardos teisme 2018-04-16 gautas nuteistojo A. P. motinos D. P. prašymas sušvelninti A. P. paskirtą bausmę, nes jis padeda jai prie namų ūkio, padeda prižiūrėti brolius ir seseris.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, ir apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam A. P. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

A. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad A. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. M. parodė, kad atleidžia A. P. bei nereiškė jokių pretenzijų, civilinio ieškinio, tačiau nurodė, kad A. P. jo neatsiprašė. A. P. nukentėjusiojo R. M. atsiprašė tik sakydamas teisme baigiamąją kalbą (2 t. 91 b. l.). Pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei nusikalstamas veikas A. P. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

Nuteistasis nevedęs, turi mažametį vaiką ir jį materialiai išlaiko, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka (net 5 kartus už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus), turi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 4 kartų, tarp jų ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. P. padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau A. P. paskirtomis bausmėmis (viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, kuris buvo pakeistas arešto bausme) bei net du kartus taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 284 straipsnio bei BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas griežčiausias bausmės rūšis – laisvės atėmimą, todėl skirti nuteistajam kitą bausmės rūšį nėra pagrindo.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų (bausmės vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai ir net trims atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytus du nesunkius nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės nei sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, daroma išvada, kad A. P. paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Apylinkės teismas pagrįstai apeliantui paskirtas bausmes subendrino taikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas bei pagrįstai subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę subendrino iš dalies sudėdamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas A. P. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas bei paskirdamas subendrintą bausmę, BK 61, 63, 64 straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to konstatuojama, kad nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nėra pagrindo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jis materialiai išlaiko savo dukrą, kad dukters motina nedirba, yra „dekretinėse“.

Taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę paskirti tuo pagrindu, kad jis materialiai išlaiko mažametį vaiką, nėra pagrindo, nes nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką padėjo išaiškinti liudytojai. Nuteistieji byloje pareigūnams pateikė savo versiją dėl nusikalstamų veikų padarymo – kad juos nukentėjusieji pirmi pradėjo įžeidinėti, sudavė smūgius. Taigi, nėra pagrindo nuteistojo A. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis padėjo išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas. Be to, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai byloje nustatytos visos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką bei joje dalyvavusius asmenis), kaltininko padėjimas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką kaip atskira atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažįstama. Taip pat nuteistasis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo dukters motina Ž. I. nedirba, yra „dekretinėse“ ir neturės galimybės pasirūpinti bei išlaikyti savo vaiko. Pastebėtina, kad nors apelianto motina D. P. prašė sušvelninti jos sūnui A. P. paskirtą bausmę, nes jis jai padeda namuose taip pat padeda prižiūrėti neįgalius šeimos narius, tačiau tai įvertinti turėjo pirmiausia pats nuteistasis prieš padarydamas naujas nusikalstamas veikas.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors A. P. nuteistas už du nesunkius nusikaltimus, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau paskirtos bausmės bei du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, kolegija laiko, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti apeliantui paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo A. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Akmenės rūmų) 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio.