Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajam T. U., gynėjui advokatui Antanui Jarašiui, nukentėjusiesiems M. P., I. P., jų atstovui advokatui V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, ūkininkaujantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2005 m. vasario 25 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 39 str. tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. U. buvo kaltinamas, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje, prie baro „Karališki kiškiai“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, prie baro buvusiam nepilnamečiui M. P. kumščiu sudavė du kartus į veidą, pastarajam atsisėdus ant žemės, o po to ant suoliuko, delnu vieną kartą sudavė per viršugalvį, tęsdamas chuliganiškus veiksmus alumi apipylė M. P. galvą, spyrė vieną kartą į sėdmenis, tuo neteisėtais veiksmais dėl žandikaulio lūžio padarydamas M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.

T. U. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., jis susitiko su draugais kavinėje bare „Karališki kiškiai“. Apie 23 val. 30 min. jis su draugais išėjo į lauką parūkyti. Po kaire puse, prie baro, ant suoliuko, prie sienos sėdėjo trys vaikinai, tarp jų M. P.. M. P. rūkė ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes sėdėdamas svirduliavo, jautėsi alkoholio kvapas. Visų vaikinų paklausė „ką darot, eikit rūkyti kitur“. M. P. pradėjo grasinti, įžeidinėti. Gąsdino, kad paskambins savo stogui. Davė savo telefoną, kad jis galėtų paskambinti. Kadangi M. P. plūdosi necenzūriniais žodžiais, paėmė jam už apykaklės, apsuko ir iš kairės kojos spyrė į sėdmenis. Tai buvo lengvas spyris. Pasakė: „sėsk ant motorolerio ir važiuok“. M. P. šoko ant motorolerio ir nuvažiavo link kryžkelės.

Nukentėjusysis M. P. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., jam su draugais būnant Akademijos miestelyje prie baro „Karališki kiškiai“, prie kurio jis atvažiavo su motoroleriu ir sėdint ant suoliuko, iš baro išėjo jam pažįstamas T. U., kuris sveikinosi su jo draugais, o su juo nepasisveikino. Kadangi T. U. anksčiau buvo primušęs jo seserį, todėl jis tai prisiminęs T. U. paklausė, tačiau T. U. liepė nevadovauti ir pagrasino duoti į galvą. Tuo metu tarp jų buvo žodinis konfliktas, kurio metu jis iš T. U. telefono skambino D. S., tikėdamasis iš jo pagalbos. Kadangi D. S., kuriam jis skambino, jam į pagalbą neatvyko, T. U. kumščiu smogė jam į apatinį žandikaulį. Po suduoto smūgio, jis atsisėdo ant žemės, po to ant suoliuko. Apžiūrėjęs dantis, jis pastebėjo, kad jie kleba, todėl apie tai pasakė T. U., tačiau ką T. U. atsakė, jis pasakyti negali. Pamena, kad kažkas pasiūlė atsigerti, kad neskaudėtų, ir kai jis atsigėrė, pajuto, kad tai alkoholis ir viską išspjovė lauk. Tada priėjęs T. U., pasiūlė išgerti alaus, tačiau jam tai daryti atsisakius, T. U. jį apipylė alumi ir delnu vieną kartą trenkė į galvą. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo, bet nuo suoliuko jis nenugriuvo. Ar daugiau T. U. sudavė jam smūgių, dabar pasakyti negali, nes buvo patyręs šoką. Po visko, kažkuris iš draugų pasiūlė važiuoti į namus, todėl jis sėdęs ant motorolerio, nuvažiavo į namus, pas močiutę. Močiutė matė, kad jis yra apsiverkęs ir jam ištinęs žandikaulis, klausė kas atsitiko. Jis nenorėdamas močiutės jaudinti, nieko nesakė, o kitą dieną pasakė, kad jį užpuolė du vaikinai, prašė cigaretės, jos negavę, trenkė į veidą. Močiutei tai sakė kitos dienos ryte, nes per tą laiką, jam buvo paskambinęs V. K., kuris pagrasino, kad jei jis prasitars apie tai, kad jį sumušė T. U., gaus dar. Įvykio metu jis jokio alkoholio vartojęs nebuvo, nerūkė ir niekieno atžvilgiu jokių keiksmažodžių nevartojo. T. U. jo neatsiprašė. Teismo posėdžio metu apklausos metu nurodė, kad T. U. trenkė į kairę ar dešinę žandikaulio pusę, tiksliai nepamena, bet dešine ranka. Jis nukrito, atsikėlė, atsisėdo ant suoliuko. Trenkė plaštaka per pakaušį. V. K. pasakė „važiuok, nes dar gali gauti“. Sėdo ant motorolerio ir nuvažiavo pas močiutę. Nuėjo atsigulti ir užmigo. Rankos galėjo būti sužalotos nuo griuvimo, nes nugriuvęs atsirėmė rankomis. Močiutei iš karto nepasakė kas atsitiko, nes bijojo T. U.. Apie užpuolimą prie geležinkelio pats sugalvojo. Yra tikras, kad į sėdmenis jam nebuvo spirta. Teisėjui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad anksčiau geriau prisiminė ir prašė tikėti jo ankstesniais parodymais. Bet yra tikras, kad į sėdmenis jam nebuvo spirta.

Nukentėjusioji I. P. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., būdama užsienyje, gavo žinutę, kad yra sumuštas jos sūnus M. P.. Sužinojo, kad jos sūnus paguldytas į Kauno medicinos universiteto klinikinę ligoninę dėl žandikaulio lūžio, todėl 2009 m. liepos 6 d. ji su vyru grįžo į Lietuvą. Pokalbio su sūnumi metu, jai sūnus pasakė, kad jį sumušė T. U.. Sūnus buvo išsigandęs ir bijojo, kad T. U. nieko nepadarytų jo seseriai, kad jo, grįžusio iš ligoninės, nesumuštų. Jis minėjo, kad visas įvykis buvo (duomenys neskelbtini) prie baro „Karališki kiškiai“ ir visą įvykį matė kartu su juo buvę vaikinai. Civilinį ieškinį palaiko. Turtinė žala susidaro iš gydymo, tai receptai, vaistų pirkimas. Pirko žoleles skalavimui, leidžia antibiotikus. Sūnus gydėsi Kauno klinikose, jam buvo uždėtas įtvaras. Vėliau tą įtvarą reikėjo nuimti. Prie ieškinio pateiktos sąskaitos neapmokėtos. Neturtinė žala, tai, kad šeima, sūnus patyrė didelį fizinį ir moralinį skausmą. Buvo dvasiškai sukrėsta, o sūnus jautėsi pažemintas, kentėjau dvasiškai, morališkai ir buvo didelis skausmas.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad 2009 m. liepos 6 d. iš žmonos sužinojo, kad sumuštas jų sūnus M. P., todėl su žmona iš užsienio iš karto grįžo į Lietuvą. Sūnus sakė, kad jį sumušė asmuo, kurio pravardė „P.“, kiek jam yra žinoma tai T. U..

Liudytojas V. K. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d. būnant prie baro „Karališki kiškiai“ prie jo motoroleriu buvo atvažiavęs M. P.. Gal apie 23.00 valandą, iš baro išėjo grupė jaunuolių, tarp kurių buvo ir T. U.. Tarp M. P. ir T. U. kilo žodinis konfliktas. Kadangi jam tuo metu iš rankos bėgo kraujas, todėl jis nuėjo nusiplauti ranką ir kas buvo nematė, bet išėjęs iš baro dar girdėjo, kad M. P. kažką rėkė ant T. U., jį vadino necenzūriniais žodžiais, todėl T. U. suėmęs M. P. už apykaklės vieną kartą jį pastūmė ir spyrė vieną kartą jam į sėdmenis. Po šio spyrio, M. P. sėdo ant motorolerio ir išvažiavo namo. Kitą dieną M. P. jam parašė žinutę, kad jam sulaužytas žandikaulis ir jis važiuoja į ligoninę. Nurodė, kad kiekvienas taip pasielgtų, nes matė kaip M. P. šoko prieš T. U., pravardžiavo jį. Ten viskas buvo gerai, nieko ten neįvyko, niekas nepasikeitė, tas įvykis jam jokių emocijų nesukėlė. Įvykis šoko jam nesukėlė.

Liudytojas A. Č. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., jis buvo bare „Karliški kiškiai“. Kartu su juo buvo ir jo draugas T. U.. Bare jie žaidė biliardą ir jokio alkoholio nevartojo. Apie vidurnaktį, tikslaus laiko pasakyti negali, išėjęs parūkyti matė, kaip lauke, ant suoliuko sėdėjo trys nepilnamečiai, tarp kurių buvo M. P.. Jo manymu M. P. buvo apsvaigęs, jis svirduliavo, rūkė cigaretę. T. P. bandė sugėdinti M. P. dėl tokio jo elgesio, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas ir M. P. išvadino T. U. necenzūriniais žodžiais. Ar kas nors sudavė M. P. kokį smūgį, nematė, tačiau iš draugų sužinojo, kad T. U. M. P. įspyrė vieną kartą į sėdmenis.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., prie baro „Karališki kiškiai“ jis matė M. P. su draugais. Akivaizdžiai matėsi, kad M. P. buvo neblaivus. T. U. bandė sudrausminti M. P. dėl tokio jo elgesio, tačiau M. P. išvadino T. U. necenzūriniais žodžiais. Po šių žodžių, T. U., priėjęs prie M. P., spyrė vieną kartą jam į sėdmenis. Daugiau niekas jokių smūgių nesudavė.

Liudytojas A. Š. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., buvo bare „Karališki kiškiai“ kartu su draugais, tarp kurių buvo ir T. U.. Apie vidurnaktį, jiems išėjus parūkyti į lauką tarp T. U. ir lauke buvusio M. P., kuris jo manymu buvo neblaivus, kilo žodinis konfliktas, po kurio M. P. išvadino T. U. necenzūriniais žodžiais. Tada T. U., priėjęs prie M. P. sugriebė jam už drabužių, jį apsuko ir vieną kartą spyrė į sėdmenis. Daugiau niekas smūgių M. P. nesudavė. Po šio spyrio jis negriuvo, niekur nesitrenkė, tik sėdo ant motorolerio ir išvažiavo.

Liudytojas J. M. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 23.00 val., jis išėjęs iš baro, kur buvo su draugais, tarp kurių buvo ir T. U., lauke pamatė jaunus vaikinukus, tarp kurių buvo M. P.. Pastarasis sėdėdamas ant suoliuko svirduliavo, todėl mano, kad jis buvo neblaivus. T. U. išėjęs M. P. sugėdino dėl tokio jo elgesio, tačiau M. P. T. U. kažką pasakė, po ko, T. U. priėjęs prie M. P. ir paėmęs jį už apykaklės spyrė vieną kartą į sėdmenis. Įvykis neturėjo jam jokios įtakos.

Liudytojas D. S. paaiškino, kad 2009 metų liepos mėnesį, dienos tiksliai pasakyti negali, vakare, jam paskambino jo draugės brolis M. P., kuris skambino iš T. U. telefono. Jis prašė atvažiuoti, sakė, kad jį sumušė. Kadangi jis negalėjo atvykti, todėl išjungė telefoną. Pokalbio metu M. P. nesakė, kas jį sumušė. Praėjus kelioms minutėms, jam paskambino pats T. U. ir paklausė, ar jis yra to vaiko stogas. T. U. jam pasakė, kad Mintautas gavo į ausį, už tai, kad jį vadino gaidžiu. Praėjus kelioms dienom po įvykio, jam skambino T. U. ir prašė M. P. telefono numerio.

Liudytojas R. J. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., važinėjant su V. K. motoroleriu, prie jų prisijungė M. P., kuris iš išvaizdos buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, pats šiek tiek svirduliavo, kalba buvo nerišli. Kadangi V. K. iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas, todėl visi nuvažiavo iki baro „Karališki kiškiai“, esančio Akademijos miestelyje. Kol V. K. buvo bare, jis su M. P. buvo atsisėdęs ant suoliuko. Besėdint, iš baro išėjo šeši, jam iš matymo pažįstami jaunuoliai. Jų pavardžių nežino. Jaunuoliai užsirūkė ir tuo pat metu Mintautas taip pat, išsitraukęs cigaretę, užsirūkė. T. U., sugėdino M. P., kad jis toks mažas, o rūko. Tarp M. P. ir T. U. kilo žodinis konfliktas. M. P. po to kažkam skambino, po to T. U. sugriebė M. P. už rūbų ir spyrė vieną kartą į sėdmenis. Po spyrio M. P. niekur neatsitrenkė, nenugriuvo ir sėdęs ant savo motorolerio, nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Jis įvykio metu buvo visą laiką prie M. P. ir matė, kad T. U. M. P. tik vieną kartą spyrė į sėdmenis. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Įvykis įtakos jam neturėjo.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad įvykio nematė, bet kaime kalbėjo, kad M. P. buvo užpultas prie geležinkelio stoties ir nugriuvęs su motoroleriu.

Liudytojas J. L. paaiškino, kad įvykiu nesidomėjo. M. P. jam sakė, kad jam įspyrė T. U..

Liudytoja G. K. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d. ji dirbo bare „Karališki kiškiai“ ir apie 22.00 val. į barą atėjo šeši vaikinai, tarp kurių buvo ir T. U.. Vaikinai žaidė biliardą, jie netriukšmavo, alkoholio negėrė. Gal apie 23.00 valandą ji išėjo į lauką, pažiūrėti, ar nėra jos brolio V. K., kuris buvo atvažiavęs ir išėjusi į lauką matė, kaip nuo baro nueinantis M. P. kažką plūdo necenzūriniais žodžiais. Kažkas iš buvusių vaikinų M. P. liepė išsiblaivyti. Jokių suduotų smūgių ji nematė, tačiau iš kaimo žmonių kalbų girdėjo, kad M. P. buvo išgriuvęs kažkur su motoroleriu. Ji yra ne kartą mačiusi M. P. rūkantį ir išgėrusį.

Liudytoja Ž. P. paaiškino, kad 2009 m. liepos 5 d., būdama Vilniuje susirašė žinutėmis su broliu M. P., po to susiskambino ir pastarasis jai pasakė, kad guli ligoninėje, nes jį sumušė „P.“, T. U., kuris jį apipylė alumi ir pažemino. Po šio pokalbio, ji paskambino T. U. ir pasakė, kad jo brolis sumuštas, jam sulaužytas žandikaulis ir jis guli ligoninėje. T. U. pasakė, kad jis M. P. tik nestipriai trinktelėjo ir negalėjo sulaužyti žandikaulio. Dar po kelių dienų, jai skambino T. U., kuris klausė, ar bus rašomas pareiškimas.

Liudytoja V. M. paaiškino, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., pas ją į namus atvažiavo anūkas M. P., kuris buvo apsiverkęs, braukė ašaras, norėjo miegoti pas ją. Jis nusiprausė ir nuėjo miegoti. Dar prieš tai, klausinėjant jis sakė, kad kažkokie jaunuoliai prašė cigarečių ir nedavus jį sumušė. Naktį jis ją kėlė, prašė vaistų nuo skausmo, sakė, kad skauda žandą. Rytą, pamačiusi, kad jam ištinęs žandas, nuvežė į ligoninę, kur iš gydytojo sužinojo, kad jam lūžęs žandikaulis. Tą 2009 m. liepos 4d. vakarą, kai atvažiavo motoroleriu jos anūkas, jis buvo blaivus, nuo jo jokio alkoholio kvapo nejautė, jo motoroleris buvo tvarkingas. Tą dieną, kuomet vyko su anūku į ligoninę, jo telefonas netilo ir ji girdėjo, kaip M. P. kažkam sakė, kad nebijotų, niekam nieko nesakys. Suprato, kad anūkas mušėsi, gynėsi. Anūkas verkė. Jo kojos buvo labai purvinos. Jis valėsi veidą. Jo rankos buvo apibrozdintos, purvinos, nešvarios rankos. Marškinėliai buvo sutaršyti. Nurodė, kad jo rankos buvo nubrozdintos ir nubrozdintas veidas kairėje pusėje prie akies. Anūko buvo dešinės rankos krumpliukai nubrozdinti ir jis visas buvo sutaršytas. Taip pat buvo nubrozdintos dešinės kojos kelias. M. nebuvo šlapias ir alkoholio kvapo nepajuto.

Liudytoja G. R. P. paaiškino, kad anūko veidas buvo sutinęs ties žandikauliu, pradedant nuo lūpų. Ant anūko veido kraujosruvų nebuvo, jo veidas buvo švarus, jokios dėmelės. Daugiau jokių sužalojimų, nubrozdinimų nebuvo. Nesakė kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad 2009 m. liepos mėnesį, dienos nurodyti negali, į Kauno klinikas vežė M. P. su močiute. M. P. buvo sulaužytas žandikaulis ir jis pats apie įvykio aplinkybes nieko nesakė, tačiau močiutė minėjo, kad jį kažkas užpuolė ir sumušė. Vėliau, M. P. gulint ligoninėje, jis iš M. P. sužinojo, kad jį sumušė T. U. ir jis, bijodamas, kad nebūtų dar kartą sumuštas, nurodė kitas įvykio aplinkybes.

Specialistas A. V. paaiškino, kad pagal pateiktas telefono pokalbių išklotines tai yra „Bitė Lietuva“ specifinės išklotinės: pirmame stulpelyje pateiktos šio abonento išklotinės. M raidė - abonentas rašo žinutę, N raidė - abonentas gauna žinutę, B raidė - abonentui skambina, A raidė - abonentas skambina. Antrame stulpelyje yra skampučio tipas, data ir laikas. Antrame stulpelyje išklotinė turi būti pateikta vientisa, pereina, turi būti data ir laikas, tai ilga išklotinė ir peršoka į tą patį stulpelį, kur neturėtų būti. A raidė, tai skambutis. B raidė su kuo abonentas kontaktuoja. O raidė laikas. 8 trumpas pokalbis, 8 sekundes.

Teismo ekspertas V. B. paaiškino, kad sėdmenyse jokių sužalojimų nebuvo, bet smūgis į sėdmenis galėjo sukelti fizinį skausmą. Apžiūros metu kitų sužalojimų, apart, kurie užfiksuoti išvadoje, nerasta.

Protokolu pareiškimu (1 tomas, b.l. 2) nustatyta, kad nukentėjusioji I. P. kreipėsi į Kėdainių rajono policijos komisariatą nurodydama, kad 2009 m. liepos 4 d., apie 21.30 val., prie baro „Karališki kiškiai“, esančio (duomenys neskelbtini), sumuštas jos sūnus M. P..

Teismo medicinos specialisto išvada (1 tomas, b.l. 19 - 20) nustatyta, kad M. P. padarytas apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo sukeltas fizinis skausmas.

Daiktų pateikimo protokolu (1 tomas, b.l 69) ir apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 70 – 72) nustatyta, kad motoroleris RS – 450 Rex Moto, valstybinis numeris 65 – AGF, tvarkingas, sugadinimų nėra.

Pakvitavimu (1 tomas, b.l. 73) nustatyta, kad motoroleris RS – 450 Rex Moto, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas D. P..

Telefonų išklotinėmis (1 tomas, b.l. 76 - 117) nustatyta, kad iš T. U. telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) 2009 liepos 4 d. dieną buvo fiksuoti du skambučiai į D. S. telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b.l. 49). Taip pat nustatyta, kad V. K. 2009 liepos 4 – 6 d.d. bendravo žinutėmis ir skambučiais su M. P. ir T. U..

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Pirmiausiai būtina nustatyti ar kaltininkas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai specialisto išvada (1 tomas, b.l. 19 - 20) patvirtina, kad M. P. padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Bet byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad M. P. nesunkų kūno sužalojimą padarė T. U.. Tai, kad jį sužalojo T. U. nurodo tik M. P.. Visi tiesioginiai įvykį matę liudytojai, net ir su M. P. atvykę į įvykio vietą bei su M. P. įvykio vietoje bendravę bendraamžiai, V. K. ir R. J., teigia, kad įvykio metu M. P. atžvilgiu smurtas nebuvo panaudotas, nors T. U. spyrė į sėdmenis, bet kaip nurodo liudytojai kitaip nuraminti suįžūlėjusio nukentėjusiojo nebuvo galimybės. Tai nurodo ir liudytojas V. K., nurodęs, kad: „M. P. kažką rėkė ant T. U., ji vadino necenzūriniais žodžiais. T. U., suėmęs M. P. už apykaklės, vieną kartą jį pastūmė ir spyrė vieną kartą jam į sėdmenis“, liudytojas R. J. nurodęs, kad: „T. U. sugriebė M. P. už rūbų ir spyrė vieną kartą į sėdmenis“, A. G. nurodęs, kad: „M. P. išvadino T. U. necenzūriniais žodžiais. T. U., priėjęs prie M. P., spyrė vieną kartą jam į sėdmenis“, A. Š. nurodęs, kad: „M. P. išvadino T. U. necenzūriniais žodžiais. Tada T. U., priėjęs prie M. P. sugriebė jam už drabužių, jį apsuko ir vieną kartą spyrė į sėdmenis“, J. M. nurodęs, kad: „T. U. priėjęs prie M. P. ir paėmęs jį už apykaklės spyrė vieną kartą į sėdmenis“.

M. P. nurodo, kad: „aš nukritau, atsikėliau, atsisėdau ant suoliuko. Trenkė plaštaka per pakaušį. Man sėdint kažkas pasakė „atsigerk ant skausmo, praskalauk“. Nežinau ką man padavė, bet atsigėriau, praskalavau burną, išspjoviau, buvo daug kraujo. Tai buvo alus. Alaus negėriau, tik praskalavau burną. Priėjo T. U., pasakė „imk alaus atsigerk. Atsakiau „negersiu“ ir tada man galvą apipylė alumi, lyg iš skardinės“, bet šios aplinkybės nepatvirtina nei vienas tiesioginis įvykio liudytojas. Liudytoja V. M. nenurodė, kad grįžęs M. P. būtų šlapia galva, o tuo labiau, kad būtų šlapia galva nuo apipilto alaus.

Priešingai liudytoja V. M. nurodė, kad: „pas ją į namus atvažiavo anūkas M. P., kuris buvo apsiverkęs, braukė ašaras, norėjo miegoti pas ją. Jis nusiprausė ir nuėjo miegoti. Dar prieš tai, klausinėjant jis sakė, kad kažkokie jaunuoliai prašė cigarečių ir nedavus - jį sumušė“, t.y. nukentėjusysis nurodė visiškai kitokias jo sužalojimo aplinkybes.

Be to, liudytoja V. M. nurodė, kad: „Jo kojos buvo labai purvinos. Jis valėsi veidą. Jo rankos buvo apibrozdintos, purvinos, nešvarios rankos“, nors apie tai, kad nukentėjusysis būtų purvinas, būtų jo apibrozdintos rankos nenurodė nei vienas liudytojas.

Tokios aplinkybės leidžia manyti, kad M. P. iš tikro galėjo būti sumuštas visiškai kitų asmenų, kaip jis nurodė savo močiutei, liudytojai V. M..

Esant tokioms abejonėms privalo būti taikomas principas in Dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) ir kaltinamasis dėl kaltinimo, kad nepilnamečiui M. P. kumščiu sudavė du kartus į veidą, pastarajam atsisėdus ant žemės, o po to ant suoliuko, delnu vieną kartą sudavė per viršugalvį, tęsdamas chuliganiškus veiksmus alumi apipylė M. P. galvą, dėl žandikaulio lūžio padarydamas M. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y., kad įvykdė nesunkų nukentėjusiojo sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisintinas kaip neįvykdęs šios nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.).

Teismas atkreipia dėmesį į įvykio įvykimo laiką. M. P. nurodo, kad: „kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis iš T. U. telefono skambino D. S., tikėdamasis iš jo pagalbos. Kadangi D. S., kuriam jis skambino, jam į pagalbą neatvyko, T. U. kumščiu smogė jam į apatinį žandikaulį.“ Liudytojas D. S. nurodo, kad: „jam paskambino jo draugės brolis M. P., kuris skambino iš T. U. telefono. Jis prašė atvažiuoti, sakė, kad jį sumušė. <...> Praėjus kelioms minutėms, jam paskambino pats T. U. ir paklausė, ar jis yra to vaiko stogas. T. U. jam pasakė, kad M. gavo į ausį, už tai, kad jį vadino gaidžiu.“ Liudytojas R. J. nurodė, kad: „Tarp M. P. ir T. U. kilo žodinis konfliktas. M. P. po to kažkam skambino, po to T. U. sugriebė M. P. už rūbų ir spyrė vieną kartą į sėdmenis.“

Pagal M. P. ir liudytojo R. J. parodymus po žodinio konflikto M. P. skambino, M. P. nurodymu liudytojui D. S., ir tik po to, pasak M. P. parodymų, jam buvo suduotas smūgis į žandikaulį, bet liudytojo D. S. parodymais M. P. jam paskambino tik po smūgio į žandikaulį, nes jo teigimu: „Jis prašė atvažiuoti, sakė, kad jį sumušė“. Visi šie parodymai yra subjektyvūs, todėl asmenys gali klysti, nes byloje esantys objektyvūs įrodymai, telefonų išklotinės (nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojo D. S. telefonų) patvirtina, kad iš T. U. telefono su liudytoju D. S. buvo kalbama įvykio dieną 23:22:51, kai tuo tarpu M. P. su liudytoju D. S. buvo ryšys 23:22:30, t.y. kaip teisingai nurodo M. P., liudytojui D. S. neatsiliepus, jis skambino liudytojui D. S. iš T. U. telefono ir su juo kalbėjo. Tuo pačiu, telefonų išklotinės (M. P. ir liudytojo D. S. telefonų) paneigia liudytojo D. S. parodymus, kad po jo pokalbio su M. P.: „Praėjus kelioms minutėms, jam paskambino pats T. U. ir paklausė, ar jis yra to vaiko stogas. T. U. jam pasakė, kad M. gavo į ausį, už tai, kad jį vadino gaidžiu“, nes nei vienoje telefonų išklotinėje (nukentėjusiojo, kaltinamojo, liudytojo D. S. telefonų) nėra užfiksuoto minėto pokalbio. Bet priešingai liudytojo D. S. teiginiams, kad jis su M. P. po šių pokalbių daugiau nebendravo, su M. P. bendravo pakankamai aktyviai (23:28; 23:30; 23:38; 23:39; 00:08; 00:10; 00:13; 00:13; 00:15; 00:22; 03:46; 05:07; 05:30) ir net turėjo pokalbį - 23:52 – 8.

Šios aplinkybė verčia teismą abejoti liudytojo D. S. parodymų nuoširdumu ir vertinti juos kritiškai, kaip norą M. P. padėti apkaltinti T. U. jo sužalojimu.

Tuo pačiu šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įvykis privalėjo vykti apie 23.30 val.

Nukentėjusiosios I. P., liudytojų R. P., Ž. P., D. P., V. M., G. R. P. parodymai dėl nesunkaus nukentėjusiojo sužalojimo dėl chuliganiškų paskatų pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vertintini kritiškai kaip suformuoti M. P., siekiant įtikinti liudytojus, kad jį sužalojo T. U..

Teismų praktika bei teorija nurodo, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikaltimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos pasekmių, priežastinio ryšio, padarymo būdų ir vietos požymiai. Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Pasekmės – realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti įžūliais veiksmais, veika turi būti padaryta viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai – neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalies ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio dispozicijose numatytos veikos apibūdintos panaudojant vertinamuosius požymius, todėl griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų kol kas nėra. Sankcijos už atitinkamų veikų padarymą taip pat panašios. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamų straipsnių tekstu, bet ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Šiuo konkrečiu atveju reikėtų atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką (pvz., dėl susiklosčiusių tradicijų rimties ir tvarkos laikymosi reikalavimai būna griežtesni oficialių iškilmių, ceremonijų, kulto apeigų ir pan. vietose, tuo tarpu sporto renginiuose, buitinio bendravimo vietose, neformaliuose susibūrimuose elgesio normos nėra tokios griežtos) ir kt.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. nustatyta: tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. nustatyta: nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, - užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d. ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. dispozicijų turinys, apibūdinantis išorinius veikų požymius, yra panašus, griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų nėra (netgi sankcijos už atitinkamų veikų padarymą taip pat panašios). Esminis skirtumas yra tas, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies sudėtis yra materialioji, numatanti, jog įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika visuomenės tvarka ar rimtis yra trikdoma, o administraciniu teisės pažeidimu viešoji tvarka ir žmonių rimtis yra pažeidžiama. Įvertinant visumą veikos aplinkybių, teismas konstatuoja, kad T. U. veiksmai nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 8 d. baudžiamosios bylos Nr. 2K-542/ 2005 nutartyje yra pažymėjusi, kad: „Veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.“

Visi betarpiškai įvykį matę liudytojai, net ir paties M. P. draugai nurodo, kad buvo pasipiktinę M. P. elgesiu įvykio metu, visi suvokė, kad jis elgiasi chuliganiškai, ir priešingai nurodo, kad T. U. veiksmai nebuvo šokiruojantys ar juos sutrikdę.

M. P. parodymai iš dalies vertintini kritiškai, nes pirmiausia, M. P. pasakojimas artimam žmogui iš karto po grįžimo namo, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, dėl telefoninio bendravimo su D. S., dėl pačių įvykių eigos yra nenuoseklūs. Be to, M. P. parodymai akivaizdžiai prieštarauja visiems tiesiogiai įvykį mačiusiems liudytojams, net ir su M. P. atvykusių į įvykio vietą bei su M. P. įvykio vietoje bendravusių bendraamžių, V. K. ir R. J..

Liudytojų I. P., R. P., Ž. P., D. P., V. M., G. R. P. parodymai vertintini kritiškai kaip suformuoti nukentėjusiojo, siekiant įtikinti liudytojus, kad jį sužalojo bei smurtą prieš jį vartojo T. U..

Dėl smurto pavartojimo viešoje vietoje. Teismas nemano, kad, nors T. U. bei įvykį matę liudytojai teigia, kad T. U. įvykio metu spyrė M. P. į sėdmenis, būtų buvęs pavartotas smurtas, nes M. P. kategoriškai nurodo, kad į sėdmenis jam nebuvo spirta. Teismui kelia abejonių smurto pavartojimas viešojoje vietoje, todėl taikytinas principas in Dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Kad T. U. M. P. kumščiu sudavė du kartus į veidą, pastarajam atsisėdus ant žemės, o po to ant suoliuko, delnu vieną kartą sudavė per viršugalvį, tęsdamas chuliganiškus veiksmus alumi apipylė M. P. galvą, teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Akivaizdu, kad M. P. veiksmai 2009 m. liepos 4 d., apie 22.00 val., viešoje vietoje, prie baro „Karališki kiškiai“, esančio (duomenys neskelbtini), aplinkiniams buvo labiau šokiruojantys nei T. U. noras sudrausminti M. P..

Teismas mano, kad T. U. veiksmai ne visiškai atitinka moralės bei teisės normas, bet ne tiek, kad asmuo privalėtų atsakyti baudžiamosios teisės tvarka.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta T. U. įžūlių ar vandališkų veiksmų.

T. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisintinas, kaip jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.). Jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Baudžiamojoje byloje pareikštas I. P. civilinis ieškinys (2 tomas, b.l. 29 – 30) ir Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys (b.l. 162 – 163) paliktini nenagrinėti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti kaip neįvykdžiusi šios nusikalstamos veikos ir šioje dalyje bylą jo atžvilgiu nutraukti.

T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisinti kaip nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.) ir šioje dalyje bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Valstybinės ligonių kasos (įmonės kodas 288603320) civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.