- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-501-173/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- O. B. Šimelienei, B. Š., O. B. Š.
- Atsakovas
- G. U.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkaujantis ir pranešėjas), G. D. ir Nijolios Indreikienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovų O. B. Š. ir B. Š. apeliacinį skundą atsakovui G. U. dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų O. B. Š. ir B. Š. ieškinį atsakovei G. U. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai O. B. Š. ir B. Š. ieškinio pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu A. P. g. 19, Kaune, pagal naujai paruoštą projektą: ieškovams skirti naudotis žemės sklypo dalimi projekte pažymėtais B+B1=431 kv. m. ploto, atsakovei G. U. skirti naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta D+D1 =398 kv.m. ploto, žemės sklypo dalimis projekte pažymėta raide A1-16 kv. m. ploto bendraturčiams paskirti naudotis bendrai.
Nurodė, kad jie su atsakove yra vienos valdos, esančios A. P. g. 19, Kaune, bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 0, 65 dalys, o atsakovei -0, 35 dalys valdos. Bendras žemės sklypo plotas yra 976 kv. m. pagal pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovams priklauso 500 kv. m. žemės sklypo dalis, atsakovei - 476 kv.m. žemės sklypo dalis. Ieškovai kreipėsi į UAB "Žemėtvarkos darbai", kurie paruošė planą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, tačiau atsakovė su tokia žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutiko. Todėl ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Priešieškiniu atsakovė G. U. prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu A. P. g.19, Kaunas, pagal jos pateiktą planą: ieškovams paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta A - 436 kv.m, atsakovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimis B1-251 kv. m. ir B2-162 kv. m, sklypo dalis, pažymėtas C-102 kv. m. ir Cl-25 kv.m., paskirti naudotis atsakovei ir ieškovams lygiomis dalimis.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Iš šalių pateiktų žemės sklypo naudojimosi projektų teismas nustatė, kad projektuose nenurodytas namų valdoje visas užstatytas plotas, o tik gyvenamojo namo plotas 102 kv. m. Taip pat projektuose nenurodyta kokia žemės sklypo dalimis bendraturčiai naudosis bendrai aplink gyvenamąjį namą. Dėl šių priežasčių teismas negali padaryti išvados kokio dydžio žemės sklypo užstatyto ploto skirtina bendratučiam bendrai naudotis ir kokia žemės sklypo dalys neužstatyto ploto turi būti dalinama ir atitikti kiekvienam bendraturčiui naudotis. Todėl teismas padarė išvadą, kad abiejų šalių pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektai neatspindi realios namų valdos padėties, bendraturčių nuosavybės teisių į užstatytą plotą, todėl nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal abiejų šalių projektus negalima. Teismas tai pat nustatė, kad Kauno miesto Panemunės rajono teismas 1970-07-08 sprendimu namų valdos esančios A. P. g. 19, Kaunas, 953 kv.m. žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatytą pagal projektą. Tačiau, po žemės matavimo buvo nustatyta, kad namų valdoje yra 976 kv. m. dydžio žemės sklypas, t.y. faktiškai reikalinga nustatyti naudojimosi tvarką tik papildomais 23 kv. m. ploto žemės sklypu. Tačiau teismas padarė išvadas, kad ieškovų naujai pateiktas projektas suskaldo žemės sklypo naudojimosi tvarką, buvęs bendro naudojimosi sklypas padalinamas į du gabalus. Be to ieškovams skirtiname sklype atsiranda atsakovei reikalingi šuliniai, todėl atsakovei jų naudojimo teisė bus suvaržyta, o nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą projektą bus pažeisti ieškovų interesai, nes atsakovės prašoma jai paskirti ieškovų žemės sklypo dalis yra įrengta, užsodinta ir faktiškai skiria ieškovų žemės sklypo dalį nuo atsakovės. Todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalinai, ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti pilnai.
Skunde nurodoma, jog ieškinys buvo atmestas nepagrįstai, pažeidžiant CK 4.75 str. Nurodė, kad teisminiam nagrinėjimui pateikė du naudojimosi žemės sklypu nustatymo projektus, kadangi su pirmuoju atsakovė nesutiko, todėl buvo atliktas antrasis projektas pagal jos pageidavimus. Atsakovė kartu nuvyko pas projektuotojus ir išreiškė savo norus, dėl sklypo padalijimo, tačiau vėliau apsigalvojo ir savo pageidavimų atsisakė. Ieškovų teigimu, atlikti projektai yra atlikti pagal visas taisykles, nekeičiant VĮ registrų centro įregistruotų plotų ir aplinkinės ribos. Todėl teismas remiantis CK 4.75 str. turėjo nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarką. Taip pat ieškovai nurodė, kad teismas nepagrįstai padarė išvadas, kad jų pateiktas projektas Nr.2 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu, suvaržys atsakovės teises. Toks teismo motyvas prieštarauja žemės sklypo geodezinių matavimų planui, kuriame jokie šuliniai nenurodyti, taip pat šiame plane nėra nurodyta ir garažas, kadangi jis perkant žemės sklypą jau buvo nugriautas. Taip pat ieškovai nurodė, kad teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, nes pateiktas projektas pažeidžia CPK 18 str., kur yra pasakyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ir savivaldybių institucijoms. Jis nebuvo panaikintas bei pakeistas. Net išperkant žemės sklypą žemėtvarka vadovavosi 1970-07-08 teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė G. U. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovai nepagrįstai prašo paskirti jiems naudotis tą sklypo dalį, kurioje yra jai reikalingi 2 kanalizacijos šuliniai. Atsakovė nurodė, kad šie šuliniai aptarnauja šalių bendrame name esančias atsakovės rūsio patalpas. Ieškovai iš esmės pripažįsta faktą, jog šie šuliniai egzistuoja ir neneigia, kad jie yra skirti aptarnauti išimtinai atsakovės rūsio patalpas. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovei šių šulinių naudojimo teisė bus suvaržyta, todėl apeliantų siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo projektas neatitiks bendrų šalių interesų, bus sukurta daugiau sąlyčio taškų su apeliantais, o šalių santykiai nėra normalūs. Atsakovės teigimu, teismas, atmesdamas apeliantų ieškinį, priėmė teisingą ir įrodymais pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, kad kartu su jais nuvykusi pas matininkus, ji sutiko su jų siūlomu naudojimosi tvarkos projektu. Priešingai, matininkus atsakovė įspėjo, kad su šiuo projektu nesutinka. Faktinė sklypo padėtis yra pasikeitusi. Sklypo ribos padidėjo dėl atlikto jo permatavimo ir to pasėkoje būtina nustatyti kitą naudojimosi juo tvarką, tačiau ne taip, kaip siūlo ieškovai. Esant ilgalaikiams ir nuolatiniams nesutarimams su kaimynais (apeliantais), teismo sprendimu nustatytinoje naudojimosi tvarkoje turėtų būti kuo mažiau sąlyčio taškų. Apeliantai tokios tvarkos projekto teismui nepateikė, todėl apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Nagrinėjant darbo bylas galimas ir apeliaciniame skunde nustatytų ribų peržengimas (CPK 320 str. 2d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą, ieškovams skirtame naudotis žemės sklype atsiranda atsakovei reikalingi šuliniai. Ieškovai nurodę, kad šuliniai užversti, jais niekas nesinaudoja 50 metų, kai namų valda buvo prijungta prie miesto kanalizacijos. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė.
Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių projektuose nenurodyta kokia žemės sklypo dalimi šalys naudosis bendrai aplink gyvenamąjį namą. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą, būtų pažeista šalių teisė nekliudomai naudotis gyvenamuoju namu, kadangi netektų galimybės apeiti gyvenamąjį namą, o tai sukeltų nesutarimus tarp šalių, norint namą remontuoti, tinkamai prižiūrėti ir panašiai. Kadangi dėl šios aplinkybės ieškovų projektas nėra tinkamas, tai kitos apeliacinio skundo aplinkybės neturi teisinės reikšmės, todėl jos netiriamos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovų apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Iš ieškovų atsakovei priteisiama 300 Lt turėtų išlaidų už advokato teiktą paslaugą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš O. B. Š. ir B. Š. G. U. po 150 Lt(šimtą penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų.