Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio ir profesinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 2014 m. balandžio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, bausmę atlikęs – 2016-04-26 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei A. K., būtent: 2018-01-27 apie 05.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė nukentėjusiajai A. K. per veidą bei vieną kartą spyrė į pilvą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą.

Be to, D. K., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinės A. K. mažamečiui sūnui D. V., būtent: 2018-01-27 apie 05.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ranka nukentėjusiajam D. V. per kairį skruostą, tokiu veiksmu sukeldamas nukentėjusiajam D. V. fizinį skausmą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 m. sausio 27 d. į namus grįžo rytą apie 5 val. Buvo neblaivus. Kilo konfliktas su sugyventine A. K. ir jos sūnumi D. V., kurio aplinkybių neprisimena. Pripažįsta, kad konflikto metu galėjo A. K. suduoti ranka ir spirti bei galėjo D. V. suduoti ranka. Jis pats savo veiksmų neprisimena, tačiau jeigu nukentėjusieji nurodė, kad jis taip elgėsi, tai taip ir buvo, nes jie nemeluoja. Gailisi nusikaltęs. Jo veiksmams įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus, nebūtų smurtavęs.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-27 apie 05.00 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo girtas sugyventinis D. K., kuris ėmė kelti namuose triukšmą, keiktis. Su D. K. kartu gyvena du metus, veda bendrą ūkį, nuo D. ji laukiasi vaiko. Kadangi namuose miegojo mažametis sūnus D. V., gim. 2007 m., ji paprašė elgtis tyliau. Tačiau D. K. stipriau triukšmavo, todėl ji paprašė išeiti iš namų ir leisti ilsėtis, ėmė stumti durų link, liepė eiti kur gėrė alkoholį iki ryto. Tada D. K. ėmė ją mušti ranka per veidą, sudavė vieną kartą, o bandant pabėgti - spyrė į pilvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu pabudo mažametis sūnus D., kurio ji paprašė telefonu iškviesti policijos pareigūnus. D. paėmė telefoną, tačiau D. atėmė bei delnu sudavė vaikui per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Taip pat D. atėmė ir iš jos telefoną, bei buto raktus. Ji D. liepė bėgti pas kaimynus, kad šie iškviestų policiją. D. išbėgus į laiptinę, ji taip pat iš kambario išbėgo, duris užrakindama duryse buvusiu raktu bei laukė laiptinėje, kol atvyko policijos pareigūnai. Kas iš kaimynų iškvietė policijos pareigūnus, nežino. D. K. vartoja alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus neina į darbą bei būna agresyvus. D. K. sumuša ją bei vaiką pirmą kartą. Po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. D. jos su vaiku atsiprašė, jie atleido. D. pasižadėjo užsikoduoti nuo alkoholio. (1 t., b. l. 54-57, 61-64).

Nukentėjusysis D. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jam yra 10 metų. Sutinka atsakyti į kai kuriuos klausimus apie mamos draugą D. Sakys tiesą ir nemeluos. Prisimena, jog savaitgalį, rytą 5 val., atsibudęs, būdamas savo kambaryje, per veidrodį pamatė, kad mama buvo koridoriuje ir tuo metu atėjo neblaivus D.. Mama pasakė, kad jis neitų, nes vaikas miega. D. paklausė, ko mama pyksta, nereikia nervintis. D. nuėjo prie veidrodžio, mama pastūmė jį, kad galėtų išeiti. D. trenkė mamai, spyrė į pilvą. Mama nugriuvo, atbėgo ir jam pasakė, kad kviestų policiją. Jis nubėgo į virtuvę kviesti policiją, tačiau net nespėjo surinkti numerio, kai atėjo D., imdamas iš jo telefoną, jam trenkė į žandą. Jam skaudėjo, tačiau skausmas nebuvo stiprus. Atėjo mama, pasiėmė telefoną, D. bandė atimti iš jos telefoną. Jis nubėgo pas kaimynus kviesti policiją, mama atbėgo iš paskos, užrakino buto duris. Atvykus policijai, mama atidarė duris. D. sėdėjo, pasiėmęs telefoną, raktus, alaus butelį. Po to, kas įvyko, su D. nelabai norėtų gyventi. Bijo, kad dar kartą tai nepasikartotų. D. jo atsiprašė, nežino ar gali jam atleisti. Mama verkė, kai jai sudavė, jis taip pat verkė, kai jam sudavė į veidą. Tai buvo pirmas kartas, kai D. šitaip elgėsi. D. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. (1 t., b. l. 91-92).

Liudytojas O. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-01-27 gavo iš budėtojo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, galimai yra smurtaujama. Atvykus į įvykio vietą, jį su kolega pasitiko A. K., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis D. smurtavo prieš ją ir jos sūnų D. V., jai sudavė į veidą bei spyrė į pilvą, o kai sūnus norėjo apginti mamą, D. sudavė vaikui į veidą. A. K. buvo susijaudinusi, verkė, sūnus taip pat buvo susijaudinęs. Įtariamasis elgėsi agresyviai, šaukė, keikėsi. Vaikui matėsi paraudęs ir patinęs skruostas, pas A. K. sužalojimų nesimatė. (1 t., b. l. 107.)

Liudytoja R. T. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). To namo 22 bute, gyvena moteris su vaiku ir vyru, tačiau jų vardų pavardžių iki įvykio nežinojo. 2018-01-27 apie 5.00 val. 22 bute išgirdo triukšmą, šauksmą, žodinį konfliktą. Suprato, kad vyksta šeimyninis konfliktas, dėl to iškvietė policijos pareigūnus. Po to į jos buto duris pasibeldė vaikas, kuris paprašė, kad iškviestų policijos pareigūnus, ji pasakė, kad jau iškvietė. Ji išėjo į laiptinę atidaryti pareigūnams duris. Sužalojimų pas vaiką nesimatė, jis atrodė susijaudinęs, neverkė. Kol laukė policijos pareigūnų, A. K. su sūnumi pasikvietė pas save. Anksčiau yra girdėjusi triukšmus iš minėto buto, tačiau pareigūnų nėra kvietusi. Nėra pastebėjusi sužalojimų nei pas A. K., nei pas jos sūnų. (1 t., b. l. 114-117).

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu, pareiškus įtarimą, kaltu prisipažino visiškai, parodė, jog smurtavo sugyventinės A. K. atžvilgiu, sumušė ją rankomis ir spyrė į pilvą bei tyčia sudavė vieną kartą į veidą jos sūnui D. V.. Dėl girtumo neprisimena įvykio aplinkybių ir negali jų papasakoti. Pamena, kad tarp jo ir A. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu galėjo suduoti A. bei D. V.. (1 t. b. l. 154-155, 159-160).

2018-01-27 A. K. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2018-01-27 apie 5 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžęs sugyventinis D. K. sudavė jai ranka, spyrė koja, jos sūnui D. V. sudavė į veidą. (1 t., b. l. 6-7).

Iš 2018-01-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 14-20).

Tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. sausio 27 d. apie 5.30 val. buvo gautas pranešimas dėl konflikto (duomenys neskelbtini) atvykus į įvykio vietą nustatyta, jog D. K. smurtavo prieš sugyventinę A. K. ir jos sūnų D. V., matėsi mažamečio D. V. patinęs kairysis skruostas. (1 t., b. l. 22-24, 25-28).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2018-03-09 rašte Nr. 41D(K)-443 nurodyta, kad 2018-01-27 5.28 val. ir 5.29 val. centro informacinėje sistemoje yra užfiksuoti pranešimai dėl konflikto (duomenys neskelbtini); pateikiamos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos. (1 t., b. l. 43).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti, jog pateikti garso įrašai buvo perklausyti. (1 t., b. l. 44, 45-46).

Specialisto išvadoje Nr. G 166/2018 nurodyta, kad A. K. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra. (1 t., b. l. 76).

Specialisto išvadoje Nr. G 167/2018 nurodyta, kad D. V. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra. (1 t., b. l. 99).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo D. K. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis D. K. tyčia smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę A. K. ir jos mažametį sūnų D. V. sukėlė jiems fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis D. K. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs. Jis dirba, išlaiko mažamečius vaikus, nukentėjusiųjų atsiprašė. Dėl šių aplinkybių kaltinamajam D. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę D. K. skirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. K. atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią D. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, D. K. į laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 27 d. 5.45 val. iki 2018 m. sausio 27 d. 13.40 val.

D. K. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.