Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-312/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
1A-295-312/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45925-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
T. Š.
Advokatai
Stanislovas Nalivaika
Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-312/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45925-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,nuteistajam T. Š. ir jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 57 MGL (2 850 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. Š. paskirta sumažinta bausmė – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kalta pripažinta ir J. A., tačiau apeliacinis skundas dėl šio asmens nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. Š. nuteistas už tai, kad jis ir J. A. disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdami tikslo jų platinti, o būtent: jie, neteisėtai, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, veikdami kartu, 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 08.30 val., adresu Geležinkelio g. 16, Vilniuje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, bendrai nusipirkdami už 50 eurų, įgijo 5,761 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurią nuo to momento laikė ir gabeno iki 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 16.00 val., kai adresu Šventaragio g. 2, Vilniuje, policijos pareigūnai, rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. Šiais veiksmais T. Š. ir J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendį ir nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir skirti jam viešųjų darbų bausmę.

3. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme T. Š. nurodė, kad pas jį rastas narkotinių medžiagų kiekis yra ne jo vieno. Pusė šio kiekio (2,8 g) priklauso jo pažįstamai J. A.. Jie buvo susitarę įsigyti narkotines medžiagas per pusę, t. y. po 2,8 g, ir tai kainavo jiems po 25 eurus. Kadangi pardavėjas narkotinių medžiagų nebuvo susvėręs, tai visas kanapes nuteistieji įsigijo viename maišelyje. Vietoje jie neturėjo galimybių šių kanapių pasidalinti. Nuteistoji J. A. taip pat pripažino, kad pusė rastų kanapių priklauso jai. Rastos narkotinės medžiagos nebuvo pirktos bendrai, toks susitarimas byloje nėra įrodytas, kiekvienas jas pirko sau ir būtų atskirai suvartojęs. Įsigydamas narkotines medžiagas nuteistasis suvokė darantis nusikalstamą veiką, tačiau jo tikslas buvo įsigyti 2,8 g narkotinės medžiagos. Už tokį kiekį jis ir sumokėjo. Taigi, jo tyčia buvo nukreipta į BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pagal šį straipsnį nuteistajam būtų teisinga paskirti viešųjų darbų bausmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, sumažinti jam paskirtą baudą iki 1 000 Eur, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

6. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. T. Š. nuteistas už 5,761 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) įgijimą, laikymą ir gabenimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuo numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje atriboja kaltininkų disponuotas narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Nagrinėjamu atveju aktuali narkotinė medžiaga – kanapės, kurių iki 5 g yra laikoma nedideliu kiekiu. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju rastas kanapių kiekis (5,761 g) viršija teisės aktuose numatytą nedidelio kiekio ribą.

7. Vis dėlto, T. Š. yra inkriminuotas neteisėtas veikimas kartu su J. A.. Vadovaudamasis šia aplinkybe, nuteistasis nesutinka, kad pas jį rastas narkotinių medžiagų kiekis yra jų bendras, jo teigimu, kiekvienas turėjo tyčią įgyti ir suvartoti po pusę, t. y. 2,8 g, kanapių, o toks kiekis yra nedidelis, todėl nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuojama. Nors apeliaciniu skundu prašoma nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybe už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu, kas nagrinėjamu atveju visiškai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš apeliacinio skundo turinio ir nuteistojo pozicijos akivaizdu, jog jis siekia, kad jo neteisėti veiksmai būtų kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

8. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu tiek T. Š., tiek J. A. tvirtino, kad narkotines medžiagas pirko ji. Vėlesnės apklausos metu įtariamieji poziciją pakeitė ir teigė, kad narkotines medžiagas pirko kartu už bendrus 50 Eur. Pirmosios instancijos teisme jų versija pasikeitė dar kartą ir T. Š. bei J. A. ėmė teigti, kad pirktas narkotines medžiagas jie ketino pasidalinti per pusę, jų įsigijo susidėję po 25 Eur. Tokios pozicijos T. Š. laikosi ir apeliaciniame skunde. Taigi, nuteistųjų parodymai dalyje dėl narkotinių medžiagų įsigijimo baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs, versiją, kad kiekvieno iš jų tyčia buvo susiformavusi tik dėl pusės kiekio rastų narkotinių medžiagų įsigijimo, nuteistieji ėmė kelti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu apie tai neužsiminė, kas vertintina, kaip jų siekis sušvelninti baudžiamąją atsakomybę – perkvalifikuoti veiką pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2013, 2K-36-677/2016 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad T. Š. suvokė nusikalstamą veiką darantis kartu su kitu asmeniu – J. A.. Pastarieji už bendrus pinigus (50 Eur) nusipirko narkotinių medžiagų (kanapių), laikė jas vienoje vietoje, pasidalinę nebuvo, iš bendro kiekio susisuko ir abu kartu surūkė suktinę, likusio kanapių kiekio taip pat nesidalino, gabeno visas narkotines medžiagas vienoje vietoje (jas turėjo T. Š.). Baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių T. Š. ir J. A. susitarimą narkotines medžiagas įsigyti kiekvienam atskirai už 25 Eur. T. Š. nenurodė, kokiu būdu jie būtų dalinęsi turimas kanapes (ar turi tam skirtas priemones (svarstykles, pakavimo medžiagas ir kt.)). Apklausiama pirmosios instancijos teisme, J. A. nurodė, kad suktinę rūkymui susuko T. Š., nes ji to daryti nemoka, kas tik patvirtina, kad pateikta versija dėl tyčios narkotines medžiagas įsigyti individualiai yra nelogiška. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendras rastas narkotinių medžiagų kiekis nedalinamas kiekvienam bendrininkui, šiuo atveju laikoma, kad tiek T. Š., tiek J. A. tyčia buvo nukreipta į disponavimą bendru įsigytu narkotinių medžiagų kiekiu (5,761 g), todėl nusikalstamos veikos perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo.

11. Nesant pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, nėra pagrindo ir skirti viešųjų darbų bausmę, nes BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmės rūšis nenumatyta. Vis dėlto, nors apeliaciniu skundu toks prašymas ir nėra suformuluotas, teismo posėdžio metu nuteistasis T. Š. prašė jam sumažinti paskirtos baudos dydį iki 1 000 Eur.

12. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, patvirtinančių teiginį, kad paskirta bausmė yra per griežta, ir galinčių būti pagrindu ją švelninti.

14. T. Š. nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą, veikiant kartu su kitu asmeniu. Nusikaltimas baigtas. Nuteistasis praeityje jau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka nebaustas. T. Š. nevedęs, niekur nedirba, duomenų apie legalų pragyvenimo šaltinį nėra, vis dėlto, jis yra jauno amžiaus, duomenų apie turimus darbingumo apribojimus nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną T. Š. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Nuteistajam pirmosios instancijos teismas paskyrė nedaug minimalų baudos dydį viršijančią 57 MGL dydžio baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, t. y. galutinis nuteistajam paskirtos baudos dydis yra 38 MGL. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, nėra pagrindo dar labiau švelninti T. Š. paskirtą baudos bausmę.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai T. Š. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė – TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas