- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- eI2-1285-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03688-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Ina Kirkutienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- R. C.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. (R. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 17I-30 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo: panaikinti Departamento Sprendimą; įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo; priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. turėjo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus verslo pagrindu. Nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2022 m. gegužės 7 d. pareiškėjas turėjo galiojusius leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, išduotus šeimos susijungimo pagrindu. 2022 m. balandžio pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo. Kadangi Departamentas iki 2022 m. gegužės 7 d. neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo, 2022 m. gegužės 6 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl nacionalinės vizos išdavimo. Departamentas Sprendimu atsisakė išduoti nacionalinę vizą.
2.2. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti vizą, kadangi Departamentas dar nebuvo baigęs nagrinėti jo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Vizą pareiškėjas prašė išduoti kaip asmeniui, pateikusiam prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo aprašas, ir Aprašas), 70.11 papunktį. Departamentas 2022 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 22S113784 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas, nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl 2022 m. rugpjūčio 19 d. Departamento sprendimo Nr. 22S113784 (administracinė byla Nr. eI2-6293-595/2022).
2.3. Mano, kad pareiškėjui apskundus 2022 m. rugpjūčio 19 d. Departamento sprendimą Nr. 22S113784 atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, galima laikyti, jog pareiškėjo prašymas Departamentui dėl leidimo laikinai gyventi yra nagrinėjamas ir toliau – administracinis teismas turi tiesioginę galią patikrinti 2022 m. rugpjūčio 19 d. Departamento sprendimo Nr. 22S113784 pagrįstumą ir teisėtumą bei šį Sprendimą panaikinti, įpareigojant Departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo išnagrinėti iš naujo. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimas dar nėra baigtas, todėl nėra pagrindo jam neišduoti nacionalinės vizos vizos išdavimo aprašo 70.11 punkto pagrindu.
2.4. Administracinėje byloje Nr. eI2-6293-595/2022 skundžiamas Migracijos departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas nepakeisti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad 2022 m. gegužės 25 d. Departamentas gavo 2022 m. gegužės 24 d. Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvadą Nr. 19-515S, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas 2022 m. kovo 24 d. prašymo Nr. 2203-LLGK-1493 anketoje į klausimą, „Ar turite (leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte joms informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)?“, atsakė „Ne“. Tą patį atsakymą pareiškėjas pateikė ir 2020 m. kovo 9 d. prašymo Nr. 2003-LLGK-0380 anketoje. VSD duomenimis, pareiškėjas, teikdamas atsakymus į minėtą klausimą, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Užsienietis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius bei vienintelis akcininkas ir turi verslo ryšių (duomenys neskelbtini). Bendrovė eksportuoja prekes į (duomenys neskelbtini), kur gavėju yra nurodoma (duomenys neskelbtini) registruota įmonė (duomenys neskelbtini). Viešųjų informacijos šaltinių duomenimis, minėta (duomenys neskelbtini) registruota įmonė dalyvauja (duomenys neskelbtini) valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose, o tarp pagrindinių jos užsakovų yra karinis dalinys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) federalinė apsaugos tarnyba, (duomenys neskelbtini) nacionalinės gvardijos arba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) srities vyriausioji valdyba. VSD išvadoje nepateikiama informacija ar įrodymai, kad pareiškėjas būtų vykdęs nors vieną iš šio skundo nurodytų veiksmų. Pasak VSD išvados, kuria vadovaujantis Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą, pareiškėjo vadovaujama Bendrovė eksportuoja prekes į (duomenys neskelbtini), kur gavėju yra nurodoma (duomenys neskelbtini) registruota įmonė (duomenys neskelbtini), kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų organizuojamose viešuosiuose pirkimuose. Pasak VSD išvados, vien ta aplinkybė, kad Bendrovė pardavė prekes (duomenys neskelbtini) suponuoja, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Akivaizdu, kad Bendrovės 2021 metais vykę prekybiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) neapima šio skundo nurodytų veiksmų.
2.5. Bendrovė 2021 metais pardavė (duomenys neskelbtini) nardymui reikalingų prekių. Tačiau pabrėžtina, kad šių prekybinių santykių metu pareiškėjas nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Pirkimo – pardavimo santykiai siejo Bendrovę ir (duomenys neskelbtini), o ne Bendrovę ir (duomenys neskelbtini) karines tarnybas, todėl akivaizdu, kad atsakydamas į klausimą apie savo, kaip asmens ryšius su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis pareiškėjas pažymėjo atsakymą „Ne“. Iš Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendime pateiktų internetinių nuorodų netgi nėra galimybės identifikuoti, kada (duomenys neskelbtini) dalyvavo nurodomuose viešuosiuose pirkimuose – jeigu ši įmonė viešuosiuose pirkimuose dalyvavo po to, kai įsigijo prekes iš Bendrovės, tai tik dar kartą patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo iš anksto žinoti apie šiuos viešuosius pirkimus.
2.6. Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendime nurodoma, kad pagrindo ar prielaidų, kad ši informacija yra nereikšminga, pareiškėjui neturėjo, juolab kad prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi anketose aiškiai įvardijama, kokius duomenimis reikalaujama nurodyti. Tačiau būtent prašomą nurodyti anketose informaciją pareiškėjas ir nurodė, t. y. pareiškėjas nedirbo su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis. Tai, kad 2021 metais Bendrovė pardavė nedidelius kiekius nardymo įrangos įmonei, kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikoma pareiškėjo darbu su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis. Jeigu atsakovė laiko, kad toks tolimas ryšys yra laikytinas darbu su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis, ji tai ir privalo nurodyti savo prašomose pildyti anketose. Taip pat pareiškėjas neteikė kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėms tarnyboms informacijos, nei atsakovė, nei VSD nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad 2021 metais Bendrovė pardavė nedidelius kiekius nardymo įrangos įmonei, kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikoma informacijos teikimu kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėms tarnyboms. Jeigu atsakovė laiko, kad tokia veikla yra laikytina informacijos teikimu kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėms tarnyboms, ji tai ir privalo nurodyti savo prašomose pildyti anketose. Pareiškėjas nevykdė kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų pavedimų, nei atsakovė, nei VSD nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad 2021 metais Bendrovė pardavė nedidelius kiekius nardymo įrangos įmonei, kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikoma kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų pavedimų vykdymu. Taip pat pareiškėjas nebendradarbiavo su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis, nei atsakovė, nei VSD nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad 2021 metais Bendrovė pardavė nedidelius kiekius nardymo įrangos įmonei, kuri dalyvauja (duomenys neskelbtini) karinių tarnybų viešuosiuose pirkimuose, negali būti laikoma bendradarbiavimu su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis tarnybomis. Tai, kad atsakovė ir VSD savo išvadoje nurodo, kad pareiškėjas esą sąmoningai klaidingai užpildė aukščiau aptariamą anketą ir taip pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, rodo, kad asmeniui atsakius į anketoje nurodytus klausimus taip, kaip jie yra suformuluoti, atsakovė ar VSD vėliau gali pateikti jų pačių klausimo interpretaciją ir taikyti atitinkamas pasekmes asmeniui už tai, kad jis šį klausimą suprato kitaip, nei atsakovė ar VSD.
2.7. Bendrovė nardymo reikmenis (duomenys neskelbtini) pardavė 2021 metais. 2022 metais jokių prekybinių ryšių su šia įmone Bendrovė neturi. Skundžiamame Sprendime nurodomos Seimo rezoliucijos, smerkiančios (duomenys neskelbtini) veiksmus (duomenys neskelbtini), buvo priimtos 2022 metais. 2021 metais pareiškėjas negalėjo žinoti ir numatyti karinių (duomenys neskelbtini) veiksmų (duomenys neskelbtini), todėl vadovautis 2022 metais Seimo priimtomis rezoliucijomis kaip pagrindu atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi yra nepagrįsta. Reikalauti iš pareiškėjo, jog jis žinotų su kuo prekybinius ar kitokius santykius palaiko Bendrovės klientai yra akivaizdžiai neproporcingas reikalavimas ir itin sunkiai įgyvendinama pareiga. Reikalauti iš asmens rinkti informaciją, ar kiekvienas jo klientas dalyvauja kitos valstybės žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose yra neproporcinga ir iš esmės neįgyvendinama. Kita vertus, norint patikrinti informaciją, kurios pagrindu atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, reikia žinoti užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų pavadinimus, struktūrą, jų rekvizitus, internetinių svetainių adresus ir t. t. Bendrovės pagrindinė veikla ir veiklos pajamos yra iš nardymo įrangos prekybos. Bendrovė yra pardavimo atstovu Lietuvoje pasaulyje žinomų Italijos, Vokietijos ir kt. nardymo įrangos gamintojų prekių ženklų. Bendrovė vykdo prekybą prekėmis, prekyba kuriomis nėra apribota licencijos, leidimo gavimu ar ribojama LR muitinės eksporto reglamentu. Iš (duomenys neskelbtini) internetinės svetainės matyti, kad ši įmonė užsiima internetine nardymo įrangos prekyba, organizuoja nardymo kursus fiziniams asmenims, organizuoja pavieniams asmenims ir šeimoms nardymo stovyklas Tailande. Iš šios viešai prieinamos informacijos pareiškėjas negalėjo žinoti ir suprasti, ar (duomenys neskelbtini) dalyvauja (duomenys neskelbtini) žvalgybos, saugumo ir (ar) karinių tarnybų organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Pareiškėjas su sutuoktine A. C. neturi bendrų vaikų, tačiau tai neleidžia daryti prielaidos, kad jo ryšiai su Lietuva yra silpni. Pareiškėjas su sutuoktine A. C. jau kuris laikas siekia susilaukti bendrų vaikų, yra kreipęsi medikų pagalbos ir atlikę dirbtinio apvaisinimo procedūras. Pažymi, kad skundžiamu Sprendimu yra pažeista teisinga valstybės interesų ir pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo buvo nustatyta, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) yra išnagrinėtas ir 2022 m. rugpjūčio 19 d. yra priimtas sprendimas Nr. 22S113784, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą kaip asmeniui, pateikusiam prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir jo prašymas yra išnagrinėtas, todėl pareiškėjui ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo išduoti nacionalinę vizą. Kadangi pareiškėjas negalėjo pagrįsti savo numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (prašymas yra išnagrinėtas ir priimtas sprendimas), t. y. neatitinka Aprašo 70.11 papunktyje nustatytų reikalavimų dėl nacionalinės vizos išdavimo, todėl Departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
Šalies argumentai
3.1. Teigia, kad įstatymų nuostatos nenustato reguliavimo, kad pateikus prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Aprašo 70.11 punktą, nacionalinė viza išduodama tais atvejais, kai užsienietis apskundžia sprendimą teismui, kuriuo jam buvo atsisakyta išduoti/pakeisti leidimą laikinai gyventi iki kol teismas išnagrinės bylą, ir teismas, išnagrinėjęs bylą, įpareigos Departamentą iš naujo išnagrinėti užsieniečio prašymą. Dar daugiau, nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo yra laikomas neišnagrinėtu, kadangi yra tikimybė, kad teismas įpareigos nagrinėti pareiškėjo prašymo iš naujo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra ir priešinga tikimybė, kad Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas bus paliktas nepakeistas. Tokiu atveju, jeigu teismas nuspręstų panaikinti Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, tai administracinė procedūra prasidėtų iš naujo ir pareiškėjas vėl turėtų pagrindą kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Aprašo 70.11 punktą. Tačiau nagrinėjamu atveju administracinė procedūra yra užbaigta ir pareiškėjui nėra pagrindo išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.11 punktą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas), nei Aprašas nenumato, kad nacionalinė viza galėtų būti išduota tuo pagrindu, kad nagrinėjama administracinė byla.
3.2. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su VSD vertinimu ir pareiškėjo šeimyniniais ryšiais, nėra aktualūs ginčijamo sprendimo kontekste, kadangi pareiškėjas teikė prašymą ne šeimos susijungimo pagrindu, o ginčijamas Sprendimas priimtas ne dėl VSD pateiktų duomenų apie pareiškėją. Visos minėtos aplinkybės buvo įvertintos Departamentui priimant sprendimą dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi, minėtas sprendimas yra apskųstas teismui, kuris įvertins šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas teise į atstovavimą teismo procese yra pasinaudojęs, skundą ir administracinėje byloje pateikė pareiškėjo atstovas advokatas A. A.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo VSD pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad Departamentui priimant skundžiamą Sprendimą, VSD neteikė jokios išvados ir (ar) duomenų apie pareiškėją, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti išduoti nacionalinę vizą, todėl ir pateikti įrodymų, pagrindžiančių Departamento priimtą Sprendimą, neturi galimybės. Departamento 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas apskųstas teismui nedaro įtakos jo galiojimui, sprendimo galiojimas nėra sustabdytas ir yra vykdomas, todėl pareiškėjo argumentas, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimas dar nėra baigtas ir nėra pagrindo jam neišduoti nacionalinės vizos pagal Aprašo 70.11 punktą, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
6. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 17I-30, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.11 papunktį. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
8. Nacionalinių vizų išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Įstatymas, Aprašas, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau - Vizų kodeksas).
8.1. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (Įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
8.2. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo19 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
8.3. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
8.4. Vizų kodekso 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo be kita ko pateikia prašymo formą pagal 11 straipsnį (a punktas); pateikia kelionės dokumentą pagal 12 straipsnį (b punktas); pateikia patvirtinamuosius dokumentus pagal 14 straipsnį ir II priedą (f punktas). Vizų kodekso 14 straipsnis nustato, kad kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, nurodantys kelionės tikslą; dokumentai, nurodantys apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymas; dokumentai, pagal Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies c punktą ir 3 dalį nurodantys, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; informacija, padedanti įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
8.5. Vizų kodekso II priede „Neišsamus patvirtinamųjų dokumentų sąrašas“ nurodyta, kad 14 straipsnyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys, be kita ko, gali būti dokumentai,: 1) grįžimo arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba rezervacija; 2) finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; 3) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas: banko pažymos; 4) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; 5) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis (II priedas B dalis).
8.6. Prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu (Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis); nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus (Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalis).
8.7. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnį pagrindas atsisakyti išduoti vizą be kita ko yra: jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo (32 straipsnio 1 dalis). Apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis).
8.8. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) 2013 m. gruodžio 19 d. prejudiciniame sprendime byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas); nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jog prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas); pagal Vizų kodekso 14 straipsnio 1 dalies d punktą prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, padedančią įvertinti, ar jis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (71 punktas); prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svariais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvyki iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybės nares (72 punktas).
8.9. Aprašo 70.6 papunktyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Prašymui išduoti nacionalinę vizą kartu su Apraše nurodytais dokumentais pateikti ir nagrinėti taikomos Vizų kodekso 6 straipsnio, taip pat II ir III skyrių nuostatos (Aprašo 73¹ punktas).
Žemesnės instancijos teismas
8.10. Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (Aprašo 79 punktas).
9. Pareiškėjo teigimu, nacionalinė viza jam galėtų būti išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi.
9.1. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Aprašo 70.11 papunktį, kuriame nustatyta, jog daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-6293-595/2022 pagal pareiškėjo R. C. skundą atsakovui Departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VSD dėl Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 22S113784 atsisakyti pakeisti R. C. leidimą laikinai gyventi teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Šiuo metu minėtas teismo sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris dar nėra išnagrinėtas apeliacine tvarka. Taigi, šiuo atveju Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas nėra išnagrinėtas. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas apskundė Departamento sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nereiškia, jog Departamentas turėjo pareigą išduoti jam nacionalinę vizą. Pažymėtina, jog vien prašymo Departamentui pateikimas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, neįpareigoja Departamento išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą. Be to, Departamentas netenkino pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, apskųstas sprendimas nėra išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo, nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nereiškia, jog pareiškėjui bus pakeistas leidimas laikinai gyventi.
9.2. Nesutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, jog nacionalinė viza jam galėtų būti išduota kaip asmeniui pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes Departamentui pateikto prašymo nagrinėjimo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimo procedūra buvo baigta priimant 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą. Kaip minėta, Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas šiuo metu nėra išspręstas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui galėtų būti išduota nacionalinė viza Aprašo 70.11 papunkčio pagrindu. Pareiškėjas neatitinka Aprašo 70.11 papunkčio sąlygų, t. y. kaip asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kadangi leidimo laikinai gyventi pakeitimo prašymo nagrinėjimo procedūra užbaigta Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu, kurio nagrinėjimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
10. Nors pareiškėjas teigia, kad jam apskundus Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi, jo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimas dar nėra baigtas, todėl nėra pagrindo jam neišduoti nacionalinės vizos Aprašo 70.11 punkto pagrindu, tačiau teismas nesutinka su šiais pareiškėjo skundo argumentais. Pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) išnagrinėjus Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nereiškia, jog minėtas sprendimas bus panaikintas, tačiau taip pat tai nereiškia, kad Departamentas nebus įpareigotas iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo. Be to, teisės aktai nenustato, jog asmeniui, kuris siekia gauti nacionalinę vizą Aprašo 70.11 papunkčio pagrindu bei pateikus skundą teismui dėl Departamento sprendimo panaikinimo, kuriuo jam buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi, nacionalinė viza galėtų būti išduodama. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą Aprašo 70.11 papunkčio pagrindu.
11. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su VSD 2022 m. gegužės 24 d. išvada Nr. 19-515S ir pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui teismas nepasisakys, kadangi tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Minėta VSD išvada yra kitos nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI2-6293-595/2022 dalykas, kurioje vertintas Departamento 2022 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Todėl, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su keliama grėsme valstybės saugumui nagrinėjamoje byloje nėra vertinami.
12. Pareiškėjo skundo teiginiai susiję su tuo, jog jis su sutuoktine siekia turėti bendrų vaikų, todėl jo ryšys su Lietuva nėra silpnas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nebuvo vertinamos ginčijamame Sprendime, bei pareiškėjo prašymas dėl nacionalinės vizos išdavimo nebuvo pateiktas tuo pagrindu, jog jis ketina turėti bendrų vaikų su sutuoktine. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamas Sprendimas neteisėtas šiuo aspektu.
13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 17I-30 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
14. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas - įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo.
15. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestinas, todėl jis neįgija teisės į išlaidų atlyginimą.
16. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. C. (R. C.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.