Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis: nevedęs, bedarbis, teistas 2020-12-16 pagal Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis, 2022 m. liepos mėn. 10 d. apie 19:20 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus konfliktui, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia du kartus kumščiu sudavė R. B. į veido sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam R. B. sukėlė fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą kairiame antakyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pilnai prisipažįsta, gailisi. Paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, galbūt liepos mėnesį tai įvyko, kartu su nukentėjusiuoju pas jį bute, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrinėjo, išgėrė maždaug po porą alaus. Kai norėjo paguldyti savo vaiką, R. jam pirmas sudavė, tada jis jam 2 kartus kumščiu trenkė į veidą. Kuomet R. išsikvietė policiją, jis su žmona ir vaiku išvyko į savo namus. Aplinkybių, dėl ko įvyko konfliktas nepamena, tik pamena, kad R. jam pirmas trenkė. Su nukentėjusiuoju yra giminaičiai, R. yra jo žmonos dėdė. Akistatos metu susitaikė su nukentėjusiuoju, bendrauja toliau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis.

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

2022-07-10 nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2022-07-10 jis apie 12.00 val. kartu su dukterėčia K. A. ir jos sugyventiniu A. M., atvažiavo pas jį į svečius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sugyventinė K. K.. Visą dieną jis, K. ir A. gėrė alų, išgėrė nemažai, kiek tiksliai išgėrė neatsimena. Apie 19.00 val. A. pradėjo konfliktuoti su K., jis bandė užstoti K.. Išėjus į koridorių A. du kartus kumščiu sudavė jam į kairį antakį, iš kurio pradėjo bėgti kraujas. Dėl suduotų smūgių jam skaudėjo. Jis pasakė, kad iškvies policiją ir pasiėmęs telefoną pradėjo skambinti "112". A. išgirdęs, kad jis skambina į policiją, pabėgo iš buto. Po to iš buto išėjo ir K.. Kai A. jį mušė, koridoriuje buvo jo sugyventinė K., o K. buvo kambaryje. Į Vilnių pas medicinos ekspertą nevažiavo. Atvykę GMP medikai jį apžiūrėjo ir diagnozavo kirstinę žaizdą kairiame antakyje. Tai pirmas kartas, kai A. smurtavo prieš jį. Daugiau apie įvykį nieko paaiškinti negali. (b.l. 1-6)

2022-08-31 akistatos metu nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2022-07-10 jis su sugyventine K. K. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo truputį išgėręs, jis tikrai pripažįsta, kad buvo nemažai išgėręs alaus ir gal dar truputį degtinės, o K. buvo blaivi. Apie pietus pas juos į svečius atvažiavo K. A. su sugyventiniu A. M.. Nežino ar jie buvo išgėrę. Jie atvyko su kūdikiu. Su A. kambaryje gėrė alų, o K. su K. virtuvėje gėrė kavą. Jis tikrai buvo neblaivus, gerai išgėręs visų detalių neprisimena. Pirmoje apklausoje sakė, kad dėl įvykusio konflikto tarp A. su K. užstojo K., todėl jam A. ir trenkė kumščiu du kartus į kairį antakį. Bet jis suklydo taip sakydamas, kadangi jis būdamas neblaivus pats pirmas trenkė kumščiu A. į veido sritį kairį skruostą, o tada A. jam trenkė atgal. Dėl ko kilo konfliktas tarp jų ir jis trenkė A. pirmas pasakyti negali, tikriausiai buvo gerokai neblaivus dėl girtumo ir gavosi tie smūgiai, gal kuris kuriam ne tokį žodį pasakė. Jis neturi jokių pretenzijų A. M., tikisi ir A. jam neturi. Senai jie jau abu susitaikė, pretenzijų vienas kitam neturi, dažnai bendrauja. Prašo, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Tikrai meluoti ar suklysti aplinkybėse jis nenorėjo, bet taip gavosi dėl to kad visko neprisimena dėl girtumo. Negali pasakyti kodėl kvietė policiją, nenori meluoti buvo pergėręs. (b.l. 83-86)

2022-08-31 akistatos metu įtariamasis A. M. parodė, kad sutinka su R., R. jam trenkė pirmas, nes jis atsigulė prie savo vaiko į R. lovą, ir R. atėjo prie lovos ir jam sėdinčiam trenkė vieną kartą kumščiu į skruostą. Gal R. supyko, kad jis nuėjo atsigulti į jo lovą. Kai jam trenkė R., jis nieko nelaukęs trenkė atgal gal du kartus R. kumščiu į antakį. R. iškvietė policiją, o jis išvažiavo namo su taksi su K.. K. su K. gėrė kavą ir išgirdusi triukšmą gal jie garsiai kalbėjo atėjo pas juos į kambarį kur buvo lova ir dar K. bandė jį ir R. susikibusius išskirti, tai jau buvo po smūgių, smūgių K. nematė. Tiesiog po K. atėjimo jų skirti, nes ji atsistojo tarp jo ir R. liepė baigti stumdytis ir tada jie baigė, jis išėjo iš kambario. Jis paėmė nuo lovos kūdikį ir jie išėjo su K. iš buto. Ir viskas jokių pretenzijų jis R. neturi, jis pradėjo pirmas ir jam sudavė pirmas, o jis R. atgal trenkė. Jie abu jau susitaikė, geri jų santykiai. Vienas kito atsiprašė, kad taip gavosi. Visgi yra giminaičiai, bendrauja dažnai. Vienas kitam klausimų neturi. (b.l. 83-86)

2022-08-03 K. K. liudytojo apklausos metu parodė, kad gali paaiškinti, kad jos sugyventinis yra R. B., jie gyvena (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti 2022-07-10 dieną pas juos į svečius atėjo A. M. su drauge K.. Namuose buvo mažametis sūnus A. K., 8 metai. A. su R. vartojo alkoholį buvo vakaras apie 19.30 val. Tikrai jokio konflikto iš pradžių nebuvo. Ji su K. sėdėjo virtuvėje gėrė kavą. A. M. su K. užsuko trumpam. Vyrai gėrė alų. Vienu metu K. nuėjo pas vyrus ji liko virtuvėje. Negali pasakyti ar A. atėjo neblaivus. Tikrai negali pasakyti kas įvyko, jai atrodo, kad R. gynė K., dėl ko nežino ten tarp jų gal ir buvo koks žodinis konfliktas, tačiau ji negirdėjo. Pas ją atėjo K. suprato, kad kažkas įvyko tarp A., R. ir K.. Ji pati nieko nematė, nenori spėlioti ir ne taip aplinkybes nurodyti, klauskite jų pačių. Muštynių nematė, kas kam davė smūgių nematė. Matė tik, kad R. antakis buvo prakirstas bėgo kraujas ir po akimi buvo mėlynė. Pas A. jokių žymių nematė. Taigi ir nežino kas kaltas buvo ir dėl ko. Jie susitaikys ir viskas bus gerai. Daugiau ji neturi ką pasakyti, pretenzijų niekam neturi. Sūnus nieko nematė, nes jau miegojo kitame kambaryje. (b.l. 58-63)

2022-08-31 K. K. A. liudytojo apklausos metu parodė, kad gali paaiškinti, kad A. M. yra jos sugyventinis. Kartu augina 3 mėnesių sūnų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Jos dėdė, tai yra motinos brolis R. B.. Su R. B. ir jo sugyventine K. K. gerai sutaria ir dažnai bendrauja. 2022-07 mėn. tikslios datos dabar ji nepasakys gali būti tai buvo liepos 10 d. Ji su A. ir kūdikiu buvo mieste ir sugalvojo užeiti į svečius pas R. su K.. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ji su A. buvo blaivūs. Užėjo apie pietus, laiko tikslaus nepasakys. Jie jokio alkoholio nesinešė. K. ją pakvietė virtuvėje kavos. K. buvo blaivi, namuose buvo jos 8 metų sūnus. R. buvo akivaizdžiai išgėręs, matė iš jo akių, iš kvapo. R. pakvietė A. alaus. Gal užtruko 2 valandas vyrai gėrė alų. Ji su K. kalbėjosi virtuvėje. Jos kūdikis miegojo K. ir R. lovoje. Viskas buvo gerai niekas nesipyko, jokio triukšmo nebuvo. Tačiau vienu metu virtuvėje jai būnant išgirdo vyrus šūkaujant, kadangi miegojo vaikas, norėjo, kad būtų tyliau, todėl nuėjo jų nutildyti. Ji pamatė tame kambaryje kur miegojo kūdikis, kad R. su A. stovėdami mušėsi, smūgių jokių nematė, tačiau jie buvo susikibę abu, R. kraujavo iš antakio, pastebėjo, kad A. lupa praskelta, kraujas nebėgo, truputį maža žaizdelė buvo. Ji nieko nelaukusi stojo tarp jų abiejų ir šaukė K., sakydama baigti vyrams, ar vyrai išsiskyrė. K. atėjo į kambarį nežino ką ji matė, gal kai ji stovėjo tarp vyrų. K. R. patraukė į šalį. Nežino, kas tarp vyrų įvyko, bet R. buvo piktas ant A., todėl paskambino policijai ji girdėjo, kaip kvietė, todėl A. liepė ruoštis važiuoti namo. Ji paėmė kūdikį ir jie išėjo iš buto. A. jai nieko nesakė, kodėl taip įvyko. Ko ten gali klausti, kai abu "pavėpę", A. sakė, kad R. supyko, kad jis atsigulė į jo lovą prie vaiko. R. buvo tikrai gan "pavėpęs". Nieko ten baisaus neįvyko viską jau išsprendė, susitaikė abu, draugauja vėl kaip niekur nieko. Viskas įvyko dėl girtumo. Bute daugiau nieko nebuvo, tik A. K., tačiau jo nebuvo tame kambaryje. (b.l. 64-69)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo 2022-09-09 matyti, kad vaizdo įrašas, iš Body kameros. Apžiūrimas vaizdo įrašas Body kamerų data 2022-07-10 19:36 val. VLN_UKM13_6092_d4. Pareigūnai atvyksta prie daugiabučio, aikštelėje stovi automobilis prie jo vyriškis. Pareigūnai užeina į laiptinę. Laiptinės durys yra be rankenos, durys neatsidaro. Pareigūnė paskambina, kad duris atidarytų. Laiptinės duris atidaro vyriškis, kurio kruvinas veidas, apsirengęs marškiniais melsvos spalvos, priekinės sagos prasegtos matosi ant krūtinės galimai nubėgę kraujo žymės, rankose vyriškis laiko servetėlę, ranka kruvina. Pareigūnai paprašo papasakoti, kas nutiko. Pareigūnai klausia kokios jam pagalbos reikia, ar reikia medikų, vyriškis aiškina, kad susipyko ir susimušė su "švogeriu", kad vartojo alkoholį tarp jų kilo konfliktas, susimušė su švogeriu kartu negyvena ir jis pabėgo. Švogeris atvažiavo pabaliavoti, viskas buvo gerai. Susipyko, nes jis gynė dukterėčią savo, spardė dukterėčią. Nori rašyti pareikšimą. Pareigūnai paprašo parodyti kur vyko konfliktas, vyras eina koridoriuje, pabeldžia buto duris sakydamas "K. atidaryk". Pareigūnai paprašo šuniuką uždaryti. Vyriškis aiškina, kad jam švogeris griebė už kaklo, pareigūno klausia ką dar darė, vyriškis sako, kad "nieko", pareigūnė klausia," o kaip prakirto antakį". Duris atidaro, nesimato kas, loja šuo, vyriškis įeina į butą, laikas 19:46 val. įrašo pabaiga. 2022-07-10 19:36 val. VLN_UKM13_6092_d4. Pareigūnas klausia, kas yra moteris bute. Vyriškis atsako, kad tai jo sugyventinė. Vyriškis aiškina, kad švogeris stvėrė už kaklo ir iš rankos trenkė, jam skaudėjo. Pareigūnė kalbina moterį, kuri stovi nusisukusi ir aiškina, kad ji nieko nematė, pareigūnė klausia ar pats vyriškis prisikabino, kaip viskas buvo, moteris tyli, tačiau po to savo praeinantį sugyventinį stumia su ranka sakydama "dink nahui, pats problemų darai". Toliau yra susirašomi asmenų duomenys, kontaktai. Vyriškiui išaiškinta, kad reikia kreiptis dėl sužalojimo pas medikus, kad apžiūrėtų. Vyriškis yra akivaizdžiai neblaivus. (b.l. 33-35)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus, specialisto išvadoje Nr. G 525/2022 (1) nurodyta, kad R. B., kūne konstatuota muštinė žaizda, kairiame antakyje. Sužalojimas padarytas mažiausia vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas padarytas prieš atvykstant GMP 2022-07-10, galimai 3 val. bėgyje iki apžiūros, tikėtina sudavus smūgį į nurodytą vietą. (b.l. 50-51)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietą - (duomenys neskelbtini). Matomas penkių aukštų bendrabučio tipo namas su dviem iš kiemo pusės esančiomis laiptinėmis. Butas Nr. 209 yra pirmoje laiptinėje, į laiptinę patenkama pro rudas metalines duris, kurios yra atviros. Laiptais užlipama į antrą aukštą, kuriame matomos pilkos metalinės durys, su nulaužta rankena, vedančias į bendrą koridorių. Įėjus pro minėtas duris dešinėje koridoriaus sienoje matoma uždarytos medinės geltonos spalvos durys vedančios į koridorių Nr. 2 kurio gale, kairėje pusėje matoma rusvos spalvos durys pažymėtos Nr. 209. Pro minėtas duris patenkama į butą, t.y koridorių Nr. 3 kuriame prie sienos esančios priešais įėjimą matoma stovinti pilkos spalvos spinta, ant grindų šalia spintos, matoma apie 1cm. pločio apvalios formos rausvos spalvos dėmė panaši į kraujo. Ant spintos durų apie 19 cm. nuo grindų matomos dvi rausvos spalvos pailgos formos dėmės panašios į nubėgusio kraujo lašus. Kairėje koridoriaus Nr. 3 pusėje, dešinėje sienoje yra įėjimas į kambarį, įėjus į kambarį prie kairės sienos, matoma kampinė sofa- lova, ant kurios netvarkingai sujaukta patalynė, prieš lovą matomas vaikiškas vežimėlis. Sienoje esančioje prieš įėjimą, matomas dvigubas langas su užuolaidomis, prie dešinės sienos šalia lango stovi rusvos spalvos komoda, ant kurios yra paukščio narvas. Ant sienos kaba juodos spalvos televizorius, už jo rusvos spalvos spinta. Koridoriaus Nr. 3 dešinėje pusėje, kairėje sienoje matomas įėjimas, pro kurį patenkama į virtuvę. Prie sienos esančios kairėje pusėje matomas baltos spalvos šaldytuvas, už jo dvi rusvos spalvos virtuvinės spintelės, tarp kurių stovi dujinė viryklė, ant žemės prieš viryklę matomas melsvos spalvos vaikiško vežimėlio krepšys. Prie sienos esančios dešinėje matomas virtuvinis sėdimas kampas ir gelsvos spalvos stalas, ant kurio sudėti tušti indai. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau pėdsakų turinčių reikšmės įvykiui tirti nerasta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (b.l. 7-22)

Iš 2022-07-10 tarnybinio pranešimo vyriausiojo patrulio G. Razumo matyti, kad 2022-07-10 dirbant kartu su Vilniaus apskr. VPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjais Mariumi Aleknavičiumi ir Liucija Gudelyte gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas susimušė su savo žmonos broliu. Pranešėjui prakirstas antakis. Namuose yra nepilnametis vaikas. Atvykus pasitiko nukentėjęs pilietis R. B.. Šis paaiškino, kad išgertuvių metu susimušė su A. M., kuris atvykimo metu jau buvo pasišalinęs. Nurodė, kad konflikto metu A. M. ranka buvo suėmęs už kaklo ir rankos kumščiu sudavė du kartus į galvos sritį dėl ko R. B. patyrė fizinį skausmą. Įvykio vietoje filmuota Body kameromis Nr. 7006. 7008 ir 7013, kuriomis užfiksuota tyrimui reikšminga informacija. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. (b.l. 23)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla, kai dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam atsiranda straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu kilus konfliktui tyčia du kartus kumščiu sudavė R. B. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. B. muštinę žaizdą kairiame antakyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro remdamasis ne tik pačio kaltinamojo A. M. duotais parodymais apie 2022 m. liepos 10 d. vykusius įvykius bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiojo sužalojimų lokalizaciją ir jų mechanizmą. Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuota specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia. Duomenų, kad nukentėjusysis būtų patyręs sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, prieš aptariamą įvykį ar po jo, nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajam fizinį skausmą ir būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra būtent kaltinamojo A. M. neteisėtos veikos pasekmė.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama A. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei dėl nukentėjusiajam R. B. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, t.y. du kartus kumščiu suduodamas R. B. į veido sritį, suprato, kad tokiais savo veiksmais jį žaloja ir norėjo taip elgtis. Taigi, aptariamą nusikalstamą veiką A. M. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, kaltinamasis suvokė, kad tokiais veiksmais jį žaloja ir šių pasekmių siekė.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas A. M. veiksmus nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia (BK 15 straipsnis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. M. buvo teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 99-101), penkių metų laikotarpyje šešis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 109-114), nėra įrašytas į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 98). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad kaltinamasis atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškė.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į A. M. padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Teismas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 49 straipsnis). Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. M. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamasis A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.