Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-31/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-17
Bylos Nr.
1S-31/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdimaras Bavėjanas
Kaltinamasis
K. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-31/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.16.1.2.1.1, 2.1.16.1.2.2. (N)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Stankevičiui,kaltinamajam K. M. (K. M. , ankstesnė pavardė K. N. ),gynėjams advokatams Arūnui Marcinkevičiui, Ingridai Botyrienei,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. M. bei jo gynėjų advokatų A. Marcinkevičiaus ir I. Botyrienės skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties, kuria K. M. , kaltinamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 5, 10 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01 red.), kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 28 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo ir jo gynėjų skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. kaltinamas tuo, kad dirbdamas TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio milicininku, veikdamas to paties būrio vado Č. M. suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su to paties būrio milicininkais A. L. ir A. R. , tyčia nužudė dėl nukentėjusiųjų asmenų tarnybos pareigų vykdymo Vilniaus muitinės inspektorių A. M. , Vilniaus muitinės inspektorių S. O. , Vilniaus muitinės inspektorių R. R. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės Budėtojų dalies vyresnįjį policininką A. K. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės M-12 būrio policininką J. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS“ policininką - stažuotoją A. J. , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Greitojo reagavimo rinktinės „ARAS“ policininką - stažuotoją M. B. , t.y. nužudė daugiau kaip du žmones ir pasikėsino nužudyti Vilniaus muitinės inspektorių T. Š. žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

Č. M. 1991-07-30, apie 21-23 val., TSRS Vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Vilniaus Ypatingos paskirties milicijos būrio bazėje, adresu: (duomenys neskelbtini), parinko labai sunkaus nusikaltimo padarymui vykdytojus - A. L. , A. R. , K. M. , ir įsakė jiems nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus. K. M. , sutikdamas vykdyti šį įsakymą dėl Lietuvos Respublikos pareigūnų nužudymo, susitarė su Č. M. , A. L. , A. R. , kad jis kartu su A. L. ir A. R. nužudys Medininkų muitinės poste dirbančius Lietuvos Respublikos pareigūnus.

Vykdydamas šį susitarimą ir turėdamas tikslą kartu su A. L. ir A. R. nužudyti Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, K. M. automobiliu „UAZ“ nuvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991-07-31, apie 4-5 val., (duomenys neskelbtini) buvusiame Med. muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje kartu su A. L. ir A. R. užpuolė Medininkų muitinės poste dirbančius pareigūnus, t. y. K. M. Medininkų muitinės posto teritorijoje, siekdamas įbauginti ir išvengti galimo ginkluoto pasipriešinimo grasino A. K. ir J. J. tyrimo metu nenustatytu, nesurastu šaunamuoju ginklu — 9 mm kalibro Makarovo pistoletu (PM), iš jo ne mažiau tris kartus tyčia šovė į automobilyje „(duomenys neskelbtini), sėdėjusį J. J. bei padarė jam mirtiną kūno sužalojimą pilve, tuo palaužęs nukentėjusiųjų J. J. ir A. K. pasipriešinimą juos nuginklavo ir neteisėtai sulaikė. Tuo pačiu metu A. L. ir A. R. grasindami šaunamaisiais ginklais palaužė Medininkų muitinės posto vagonėlyje ir šalia vagonėlio buvusių T. Š. , A. M. , R. R. , A. J. , M. B. , S. O. pasipriešinimą ir juos neteisėtai sulaikė. Sulaikytus Lietuvos Respublikos pareigūnus, tame tarpe ir sunkiai sužeistą J. J. , K. M. kartu su A. L. ir A. R. bendromis pastangomis, tikslu nužudyti, saugojo, prievarta suvarė į Medininkų muitinės posto vagonėlį, kur iš tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais tyčia šovė ne mažiau 13 šūvių į nukentėjusiuosius. Šiomis aplinkybėmis K. M. kartu su A. L. ir A. R. veikdami bendrai Med. muitinės posto teritorijoje ir posto vagonėlyje, iš trijų tyrimo metu nenustatytų, nesurastų šaunamųjų ginklų - dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto (PM), tyčia šovė ne mažiau 16 šūvių į Medi. muitinės poste dirbančių - A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. , T. Š. galvas, kitas kūno vietas ir:

A. M. padarė galvos kiauryminę šautinę žaizdą su kaukolės skliauto, pamato ir veido kaulų, galvos smegenų medžiagos ir dangalų pažeidimais, krūtinės ląstos dešiniosios pusės priekinio paviršiaus kiauryminę šautinę žaizdą su minkštųjų audinių pažeidimais, pilvo kiauryminę šautinę žaizdą, pažeidžiant kairiąją kepenų skiltį ir 10 šonkaulį dešinėje, kairiosios šlaunies kiauryminę šautinę žaizdą, nubrozdinimą dešiniosios šlaunies priekiniame vidiniame paviršiuje, nubrozdinimą dešiniosios plaštakos nugarėlėje, nubrozdinimą dešiniajame dilbyje, nubrozdinimą dešiniosios blauzdos priekiniame paviršiuje, komplikacijas - masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko A. M. 1991-07-31 mirė;S. O. padarė šautinį kiaurinį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato priekinės daubos dešinės pusės lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir požievyje, liestinį šautinį galvos sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose ir liestinį kaukolės skliauto pažeidimą, dešinės plaštakos šautinį kiaurinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose ir I piršto delnakaulio lūžimą, nuo ko S. O. 1991-07-31 mirė;R. R. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, galvos smegenų vientisumo pažeidimą, kraujosruvas po minkštaisiais smegenų dangalais ir smegenų žievėje, dešinio žasto kiaurinį šautinį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis ir minkštųjų žasto audinių pažeidimu, nuo ko R. R. 1991-08-02 mirė;A. K. padarė šautinį kiauryminį galvos sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose, kaukolės skliauto ir pamato lūžimais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais ir smegenų žievėje, smegenų vientisumo pažeidimą, nuo ko A. K. 1991-07-31 mirė;J. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės skliauto ir pamato kaulų, dangalų ir galvos smegenų medžiagos pažeidimais, kraujosruvomis po smegenų dangalais, kiauryminę šautinę krūtinės ląstos dešiniosios pusės žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius, akliną šautinę pilvo žaizdą, pažeidžiant pjautuvinį kepenų raištį, dešiniosios pusės dešimtą šonkaulį prie stuburo, kiauryminę šautinę kairiosios šlaunies žaizdą, pažeidžiant minkštuosius audinius ir sutrupinant kairįjį šlaunikaulį, linijinį nubrozdinimą kaktos kairiojoje dalyje, momeninės pakaušio srities muštinę žaizdą, komplikacijas -masyvų išorinį ir vidinį kraujavimą, galvos smegenų ir plaučių edemą, nuo ko J. J. 1991-07-31 mirė;A. J. padarė kiauryminę šautinę galvos žaizdą su kaukolės kaulų lūžimu, daugybinėm skeveldrom, galvos smegenų medžiagos suardymu, komplikuotu stipriu išoriniu kraujavimu, nuo ko A. J. 1991-07-31 mirė;M. B. padarė du šautinius kiauryminius galvos sužalojimus su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose su kaukolės skliauto ir pamato dešinės pusės priekinės daubos lūžimais, galvos smegenų vientisumo suardymu, kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, žievėje ir smegenų kamiene, dešinio dilbio šautinį kiauryminį sužalojimą su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su dilbio kaulų lūžimais, kairiojo žasto šautinį kiauryminį sužalojimą su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose su žastikaulio skeveldriniu lūžimu, nuo ko M. B. 1991-07-31 mirė;

- T. Š. padarė šautinį kulkinį kiauryminį pavojingą gyvybei galvos sužalojimą, lydimą šautinės žaizdos kairiajame smilkinyje, kairio momenkaulio žvyno skylinio - skeveldrinio lūžimo, šautinės žaizdos dešiniajame momenyje, dešinio momenkaulio skylinio - skeveldrinio lūžimo ir galvos smegenų abiejų skilčių pažeidimo, kraujosruvą kairėje speninėje srityje, kaukolės pamato kaulų skersinį lūžimą vidurinėje duobėje su kraujo susikaupimu kairėje būgninėje ertmėje bei dešinės išorinės klausomosios landos plyšimu, paviršinę muštinę plėštinę žaizdą dešiniame sėdmenyje, stiprų dešinės šlaunies užpakalinio paviršiaus sumušimą, lydimą poodinės kraujosruvos ir giliųjų audinių hematomos, t.y. sunkų kūno sužalojimą, tačiau T. Š. nenužudė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes T. Š. buvo suteikta kvalifikuota savalaikė medicininė pagalba.

Tokiu būdu K. M. , veikdamas Č. M. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. L. ir A. R. kaltinamas tyčia nužudęs A. M. , S. O. , R. R. , A. K. , J. J. , A. J. , M. B. ir pasikėsino nužudyti T. Š. ., t. y. kaltinamas K. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 5, 10 p. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968, įsigaliojusio 2003-05-01 red.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. nutartimi K. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2007 m. spalio 11 d. nutarimu paskelbta jo paieška ir 2007 m. spalio 30 d. išduotas Europos arešto orderis. K. M. sulaikytas 2007 m. lapkričio 28 d., 14 val. 10 min., Latvijos Respublikoje bei Rygos miesto centrinis apygardos teismas 2007 m. lapkričio 30 d. jam paskyrė 80 parų suėmimą. K. M. 2008 m. sausio 28 d. perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 29 d. nutartimi K. M. nustatytas trijų mėnesių suėmimo terminas (iki 2008 m. balandžio 29 d.) ir to paties teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi K. M. suėmimo terminas pratęstas. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi K. M. suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams ir vėlesnėmis šio teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi kaltinamajam K. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. sausio 28 d. Nutartyje nurodyta, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygos ir pagrindai nėra išnykę, kaltinamajam K. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęsiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. ir 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.

Šalies argumentai

Kaltinamasis K. M. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį ir jį nedelsiant paleisti iš suėmimo. Kaltinamasis teismo elgesį vertina kaip akivaizdų pasityčiojimą ir kankinimą, nes nepaisant jo prašymo, grąžinti į ligoninę dėl blogos sveikatos ir ligotos išvaizdos, buvo pristatytas į teismo posėdį, kuriame buvo išnagrinėtas prokuroro prašymas pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą. Teismo nutartis neteisėta, nemotyvuota, neišnagrinėti jo gynėjų pateikti argumentai, o tik perspausdintas prokuroro prašymas dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo. Todėl buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija).

Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad suimtas jau daugiau kaip 2 metus, iki šiol nežino kuo konkrečiai yra kaltinamas, kokiu pagrindu ir tikslu suimtas. Pažymi, jog jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių jo kaltę. Todėl apygardos teismas nepagrįstai pratęsė suėmimą net iki 2,5 metų, taip atimdamas jam galimybę pilnaverčiai bendrauti su šeima, rūpintis vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, dirbant teikti šeimai visapusišką materialinė paramą. Be to, teismo nutartį gavo lietuvių kalba, kurios nemoka.

Šalies argumentai

K. M. nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad gali bėgti ir slėptis nuo teismo. Teigia neturintis tokio tikslo, nes nepadarė šio nusikaltimo, visada atvykdavo į apklausas dėl nužudymo Medininkuose. Teismas ir prokuratūra nenurodė jokių patvirtinančių duomenų, kad kaltinamasis ketina slėptis ar turi ryšių užsienio valstybėse, tarp jų – Rusijoje.

Pažymi, kad per visą 19 metų Medininkų žudynių tyrimo laikotarpį Lietuvos prokuratūra, nepaisant privalomų atlikti tardymo veiksmų, du kartus (1992 m. kovo 31 d. ir 1994 m. balandžio 29 d.) stabdė tyrimą ir taip prarado brangų laiką nustatant tikruosius žudikus, tuo pačiu nepareiškiant jam jokių kaltinimų, nors jis nesislėpė ir buvo pasiekiamas Latvijos teisėsaugos institucijoms. Nesupranta, kodėl jam taikomas suėmimas, jeigu 2003 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiu teismo nuosprendžiu buvo patvirtintas jo alibi.

Tikisi, kad nepaisant aiškaus jo bylos politizavimo, Lietuvos apeliaciniame teisme yra principingų, sąžiningų, profesionalių teisininkų, kurie panaikins neteisėtą suėmimą ir nutrauks jo kančias.

Šalies argumentai

Kaltinamojo K. M. gynėjai skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį ir jų ginamąjį paleisti iš suėmimo. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad K. M. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė ir neprisidėjo prie jų padarymo jokia forma, kaltu neprisipažino ir neprisipažįsta. Byloje nėra surinkta jokių jo kaltę patvirtinančių duomenų, t. y. kad K. M. buvo nusikaltimo vietoje, nusikaltimo padarymo metu, atliko nusikalstamus veiksmus prieš Lietuvos Respublikos pareigūnus, nusikalto pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nei vienas iki šio momento apklaustas liudytojas ar nukentėjusysis nepatvirtino kaltinamajame akte suformuluotų ir išdėstytų kaltinimų. Gynėjų nuomone, skundžiama nutartis neatitinka BPK reikalavimų, prieštarauja LAT suformuluotai praktikai dėl kardomųjų priemonių pratęsimo. Apygardos teismas neįvertino, neišanalizavo, neaptarė ir nepaneigė gynėjų argumentų ir motyvų, išdėstytų 2009 m. rugsėjo 1 d. prašyme.

Gynėjai teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių, neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jų ginamojo dalyvavimą jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme. Mano, kad šioje baudžiamosios bylos stadijoje suimtojo asmens kaltę pagrindžiančių faktinių duomenų nagrinėjimas ir jų teisinis vertinimas yra neišvengiami, nes nekalto asmens suėmimas prieštarauja Konvencijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucijai), BPK nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimui Nr. 50.

Teigia, kad per visą suėmimo laikotarpį nepagrįstai, neteisingai ir nesąžiningai, bei tendencingai teigiama neva : „Byloje esantys faktiniai duomenys: įvykio vietos apžiūros protokolai, papildomų įvykio vietos apžiūros protokolai, daiktinių įrodymų ir daiktų apžiūros protokolai, teismo medicinos, balistinių ir kitų ekspertizių aktai, tardymo eksperimento protokolas, liudytojų P. V. , V. O. , A. Sm. , V. C. , A. B. , I. B. , B. M. , A. S. , A. Z. , A. T. , M. Z. , S. Z. , A. Ku. , M. Br. , S. P. , I. G. , V. M. , T. G. , liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, nukentėjusiojo T. Š. parodymai, o taip pat kiti duomenys leidžia manyti, kad K. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką“. Todėl gynėjai išsamiai analizuoja šiuos argumentus, siekdami atskleisti jų tikrąją esmę ir reikšmę, ir pateikia savo vertinimus.

Pažymi, kad šioje byloje šiuo metu teismas jau apklausė apie 70 liudytojų, kurie neparodė, jog K. M. dalyvavo arba prisidėjo prie Lietuvos pareigūnų žudynių Medininkuose, nes jų ginamasis nėra susijęs su jam inkriminuotu nusikaltimu.

Prašo atkreipti dėmesį į faktinę aplinkybę, jog K. M. 1991 m. liepos 30-31 d. nebuvo Medininkuose, nes buvo išvykęs iš Vilniaus OMON‘o bazės, tai patvirtina įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šis sprendimas yra nepanaikintas ir K. M. alibi nepaneigtas. Todėl gynėjai tvirtina, kad K. M. negalėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą ir dėl to jam turi būti panaikinta ne tik kardomoji priemonė – suėmimas, bet ir nutrauktas baudžiamasis procesas.

Atkreipia dėmesį į 1991 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų žudynių Vilniaus rajono Medininkų pasienio kontrolės ir muitinės poste ikiteisminio tyrimo veiksmų seką ir chronologiją, kurios turėjo tiesioginės įtakos ir sukėlė esamas pasekmes. Be to, K. M. inkriminuojamam nusikaltimui suėjo senaties terminas prieš 7 metus, todėl teismas privalėjo vadovautis BPK 3 str. 1 d. 2 p. nuostatomis ir jas nedelsiant taikyti, t. y. K. M. nedelsiant panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą ir paleisti iš suėmimo. Jų nuomone, senatį privaloma taikyti bet kurioje proceso stadijoje, nustačius, jog patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai yra pasibaigę. Nei vienas įstatymas nesuteikia teisės teismui išvengti prievolės nedelsiant taikyti senatį, ar šią prievolę perkelti kitiems asmenims – kitos sudėties ar instancijos teismui.

Skundžiamoje nutartyje šios visos paminėtos aplinkybės nėra aptartos. Apygardos teismas nevykdo BPK ir Konvencijos priskirtų uždavinių. Vien formalus suėmimo terminų tęsimas dėl visuomeninio – politinio nagrinėjamos bylos rezonanso yra grubiausiu imperatyvių BPK, Konvencijos nuostatų, Teismų veiklos, konstitucinių principų pažeidimas.

Gynėjų nuomone, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai atsiribojo ir vengė įvertinti paskirtos ir tęsiamos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindus, motyvuodami „vengimu kištis į I-os instancijos teismo sprendimus ir faktinių aplinkybių vertinimą“, taip formuodami netinkamą teismų praktiką.

Gynėjai palaiko K. M. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties su jame išdėstytą prašymą.

Apeliacinės instancijos teisme kaltinamasis K. M. prašo jo ir jo gynėjų skundus patenkinti. Kaltinamojo gynėjai prašo jų ir jų ginamojo skundus patenkinti. Prokuroras prašo šiuos skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. M. ir jo gynėjų skundai atmetami.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam K. M. suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog byloje yra nustatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytas suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindas – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Kaltinamojo ir jo gynėjų skunduose esantys argumentai nepaneigia žemesnės instancijos teismo išvados. Iš teismui perduotos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadą, jog K. M. pagrįstai kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 5, 10 p., padarymu. Šie duomenys yra žinomi kaltinamajam ir jo gynėjams, tačiau jie juos vertina priešingai nei teismas ir nurodo, kad nėra jokių faktinių duomenų, pagrįstai leidžiančių teigti, kad K. M. padarė jam inkriminuojamą labai sunkų nusikaltimą. Teismas jau yra pasisakęs, kad nenagrinėjami kaltinamojo ir jo gynėjų skundų teiginiai apie byloje surinktų duomenų (liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, ekspertizių aktų, daiktinių įrodymų apžiūros ir atpažinimo protokolų, kaltinamojo ir jo gynėjų nuomone K. M. alibi patvirtinančio teismo sprendimo ir kitų bylos duomenų) patikimumą ir (ar) jų įrodomąją vertę, nes tuo būdu būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.

Teismas pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, privalo atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad K. M. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 2 d. 5, 10 p., padarymu, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Taip pat įvertinama tai, kad kaltinamasis nors ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą Latvijos Respublikoje, šioje valstybėje gyvena kartu su sugyventine, tačiau Lietuvos Respublikoje jis yra užsienietis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Su Lietuva jo nesieja jokie socialiniai ryšiai, yra anksčiau du kartus teistas Latvijos Respublikoje. Iš K. M. parodymų, Latvijos valstybės sienos apsaugos vyriausiosios valdybos informacijos apie Latvijos Respublikos sienos kirtimą matyti, kad kaltinamasis palaiko nuolatinius ir stabilius ryšius su Rusijoje gyvenančiais asmenimis. Teismas įvertina ir tai, kad iki pristatant K. M. į Lietuvą pagal Europos arešto orderį, jis nevengė ikiteisminio tyrimo ir nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tačiau to nepakanka padaryti išvadą, kad BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas. Be to, teismas įvertino kaltinamojo bei jo gynėjų 2009 m. rugsėjo 1 d. prašymuose akcentuojamas ir aukščiau paminėtas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., nėra išnykęs.

Kaltinamasis nepagrįstai teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo prašymus dėl blogos sveikatos. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad kolegija tenkino jo prašymą – nenagrinėti baudžiamosios bylos dėl blogos jo sveikatos, ir pratęsė pertrauką (t. 51, b. l. 8-9), 2010 m. sausio 27 d. teisiamojo posėdžio protokole – kaltinamasis nurodė, kad blogai jaučiasi ir prašė leidimo kalbėti sėdint. Šis prašymas buvo tenkintas. Be to, teismas šio posėdžio metu išsprendė tik vienintelį prokuroro prašymą dėl kardomosios priemonės – suėmimo, o iškviestų liudytojų šio posėdžio metu neapklausė dėl kaltinamojo prašymo susijusio su jo sveikata (t. 51, b. l. 68-83). Teismo nuomone, Vilniaus apygardos teismo teisėjai atsižvelgė į kaltinamojo prašymus, juos tenkino nepažeidžiant BPK 238 str. reikalavimų. Atkreipiamas dėmesį į tai, kad byloje nėra nei kaltinamojo gynėjų nei paties kaltinamojo pateiktų prašymų prieš teismo posėdį dėl teisiamojo posėdžio atidėjimo dėl kaltinamojo blogos sveikatos, nepateikti duomenys patvirtinantys kaltinamojo ligą ar blogą sveikatą.

Kaltinamojo skunde nurodyta aplinkybė, jog jis gavo teismo nutartį tik lietuvių kalbą, neatitinka tikrovės. Iš bylos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. lydraščių Nr. 1-39-628/2010 išsiuntė K. M. nutarties vertimą (3 lapai) į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (t. 51, b. l. 95).

Kaltinamojo ir jo gynėjų skunduose, kaip ir ankstesniuose, atkreipiamas dėmesys į tai, jog kaltinamasis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė. Nurodoma, kad šioje byloje yra suėjęs baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas jau ne kartą yra pasisakęs, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje (svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn bei apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, kaltumo ar nekaltumo, kitų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, klausimai nesprendžiami, nevertinamos kaltinamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, išnagrinėjus bylą.

Kaltinamasis ir jo gynėjai savo skundus motyvuoja tais pačiais argumentais, kuriais grindė ankstesnius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis buvo pratęsiami kardomosios priemonės suėmimo terminai. Į šiuos argumentus atsakyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse (2008 m. birželio 26 d., 2008 m. rugpjūčio 26 d., 2008 m. lapkričio 20 d., 2009 m. vasario 18 d., 2009 m. birželio 3 d., 2009 m. rugpjūčio 25 d., 2009 m. lapkričio 25 d.), todėl netikslinga dar kartą plačiai pakartoti tuos pačius motyvus.

Kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, jog neturi tikslo slėptis nuo teismo, visada atvykdavo į apklausas dėl žudynių Medininkuose, atimta galimybė pilnavertiškai bendrauti su šeima, rūpintis vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, dirbant teikti šeimai visapusišką materialinę paramą, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Ši byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, joje yra atliekamas įrodymų tyrimas. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo terminą riboja tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, EŽTT formuoja teismų praktiką, kad viešasis interesas, atskirais atvejais gali nusverti asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju, atsižvelgiant į faktinę kaltinamojo K. M. suėmimo trukmę, jos santykį su jam inkriminuojama nusikalstama veika, jos pobūdžiu ir už ją numatyta bausme, bylos sudėtingumu, laikytina, kad viešas interesas yra neabejotinai prioritetinis. Jis nulemia kaltinamajam K. M. paskirto suėmimo termino pratęsimo būtinumą. Be to, pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir galimai apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti šių BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, Vilniaus apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti at­im­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias pro­ce­dū­ras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

kaltinamojo K. M. (K. M. ) ir jo gynėjų Arūno Marcinkevičiaus bei Ingridos Botyrienės skundus atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Valdimaras Bavėjanas