Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Skundas grindžiamas šiais argumentais.

2.1. VPN sprendimas priimtas neatsižvelgus į visų aplinkybių visumą, į pozityviai pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes. Komisija netinkamai įvertino pareiškėjo pavyzdingą elgesį, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo itin teigiamus rezultatus, žemą nusikalstamo elgesio riziką. Komisijos argumentai, kuriais ji grindė savo išvadą VPN direktoriui, yra visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Komisija nepagrįstai atsisakė sudaryti pareiškėjui dar palankesnes sąlygas jo tolimesnei socialinei reabilitacijai, sumažinti ir taip jau žemą jo nusikalstamo elgesio riziką, sudaryti sąlygas jį intensyviai ruošti lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

2.2. Pareiškėjui paskirtos neatliktos bausmės dalis nėra didelė vertinant pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) 69 straipsnio 2 dalį ir Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo 3 punktą. Pareiškėjas bausmę atlieka lengvojo režimo sąlygomis, atliko jau 1/3 jam paskirto bausmės. Pareiškėjas vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, yra skatintas 15 kartų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema (26 balai). Duomenų apie tai, kad pareiškėjas vartotų alkoholį ar psichiką veikiančias medžiagas nėra. Atsižvelgus į tai, nesuprantami Komisijos argumentai, kad pareiškėjas vykdo amoralią veiklą ir nekoregavo kriminalinio elgesio. Neaišku, kuo remdamasi Komisija daro tokias išvadas. Atitinkamai ir Departamento sprendimas, kuriuo VPN sprendimas paliktas nepakeistas, yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas.

2.3. Komisijos atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl to, kad didelė pareiškėjo neatliktos bausmės dalis, kad pareiškėjas neva savanaudiškais tikslais stengiasi elgtis gerai ir mažina nusikalstamo elgesio riziką, yra nepagrįstas. Pareiškėjas atitinka visas sąlygas, numatytas Kodekse, dėl jo galimo perkėlimo į pusiaukelės namus. Duomenų, kad pareiškėjas neatitinka kokių nors sąlygų nei Komisijos nutarime, nei Departamento sprendime nėra. Priešingai, tai, kad pareiškėjas bausmę atlieka lengvojo režimo grupės sąlygomis, dirba, jo nusikalstamo elgesio rizika žeme, yra 15 kartų skatintas, tik patvirtina, kad jis atitinka visas sąlygas perkėlimui. Dėl to, nėra aišku, kodėl VPN direktorius atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, o Departamentas tokį nemotyvuotą atsisakymą patvirtino.

2.4. Skundžiami sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais, motyvuotais ir aiškiais. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl jie turi būti panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo teikti Departamento direktoriui teikimą dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Vilniaus pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Vadovaujantis rašytine bylos medžiaga nustatytos šios bylai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės.

6.1. 2020 m. liepos 7 d. buvo atliktas pareiškėjo socialinis tyrimas, kurio metu priimta Išvada (1 t., b. l. 45–48). Išvadoje nurodyta: pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra žema; pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals; pareiškėją veikiantys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumą mažinantys veiksniai – teigiama pareiškėjo mokymosi motyvacija ir darbinių planų turėjimas, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, sveiko gyvenimo būdo propagavimas (žalingų įpročių neturėjimas). Pateikta rekomendacija dėl galimų probacijos sąlygų: pradėjimas dirbti, neišvykimas už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nebendravimas su tam tikrai žmonėmis ar jų grupėmis.

6.3. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius 2020 m. liepos 8 d. šį prašymą perdavė svarstyti VPN Komisijai.

6.4. Komisija 2020 m. liepos 16 d. posėdyje (protokolas Nr. 41-96 (1 t., b. l. 73–74)) svarstė pareiškėjo prašymą perkelti į VPN pusiaukelės namus. Komisija, susipažinusi su pareiškėjo prašymu, Išvada, 2020 m. liepos 8 d. sutikimu Nr. 71/4/468 „Dėl duomenų naudojimo“ (1 t., b. l. 133), 2020 m. liepos 8 d. sutikimu Nr. 71/4/467 „Dirbti bet kokį VPN administracijos pasiūlytą darbą“ (1 t., b. l. 132), OASys vertinimu (1 t., b. l. 134), Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu (1 t., b. l. 170–200; 2 t., b. l. 1–40), 2020 m. birželio 23 d. pažyma Nr. (2020-3444-PD)-54 „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“ (1 t., b. l. 124), 2020 m. liepos 7 d. pažyma Nr. 62-3888 „Apie pareiškėjo pažeidimus ir paskatinimus“ (1 t., b. l. 126–127), Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu (1 t., b. l. 136–169), 2020 m. liepos 2 d. pažyma Nr. 25-1459 „Apie gautus vykdomuosius raštus“ (1 t., b. l. 128), 2020 m. liepos 7 d. duomenis apie pareiškėją (1 t., b. l. 129), asmens dokumento kopija (1 t., b. l. 130) ir pažyma dėl pareiškėjo įdarbinimo UAB „Sodersa“ (1 t., b. l. 135), vienbalsiai nusprendė siūlyti VPN direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo dėl pareiškėjo perkėlimo iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į VPN pusiaukelės namus.

6.5. Komisija, vadovaudamasi Kodekso 69 straipsnio 2 dalimi ir Aprašo 10.4 papunkčiu, priėmė 2020 m. liepos 24 d. siūlymą Nr. 85-53 „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – Siūlymas) (1 t., b. l. 49). Komisijos siūlyme nurodyta, kad apsvarsčiusi pareiškėjo perkėlimą į Vilniaus pusiaukelės namus, Komisija įvertino tai, kad pareiškėjas dirba, 15 kartų buvo paskatintas, vykdo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad pareiškėjui netaikytos intervencinio pobūdžio priemonės, kryptingos elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcijai. Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo elgesys nesuderinamas su prosocialiomis vertybėmis, dėl to suponuojama prielaida apie savo poreikių dėl pasipelnymo iškėlimą virš kitų asmenų, visuomenės teisės ir jokių priimtinų normų bei ribų nesilaikymo. Keliama prielaida dėl netinkamai įvertintų kriminogeninių veiksnių, sumažinant jų aktualumą bausmės atlikimo metu. Nors pareiškėjas, pagal Komisiją, sėkmingai valdo darbinę sritį įsidarbinimu bei nuolat skatinama darbine veikla, tačiau tai nesudaro prielaidos jo nuostatų ir mąstymo klaidų korekcijai. Ankstesni pareiškėjo palaikyti ryšiai, nors ir byloja apie pareiškėjo netinkamus gyvenimo stiliaus aspektus, bet buvo gana pastovūs ir netrumpalaikiai, kas sudarė sąlygas pareiškėjui gerai apmąstyti savo elgesį ir jo pasekmes. Tačiau pareiškėjas neatsitraukė nuo amoralios veiklos, o bausmės atlikimo metu iš esmės nekoregavo kriminalinio elgesio raišką skatinančių veiksnių. Pareiškėjo perkėlimas į mažiau struktūruotą aplinką iš esmės nepakeistų jo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo proceso, jis išliktų toks pat tik su mažesniais jam apribojimais, kas nesietina su veiksmingu resocializacijos proceso ir integracijos į visuomenę tikslu.

6.6. VPN direktorius, vadovaudamasis šiame Komisijos siūlyme išdėstytais argumentais, priėmė VPN sprendimą (1 t., b. l. 50–51), kuriame nurodė, kad pareiškėjo prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į VPN pusiaukelės namus netenkintas. VPN sprendimas grindžiamas Komisijos siūlyme nurodytais argumentais.

6.7. Pareiškėjas, nesutikęs su tokiu VPN sprendimu, padavė skundą Departamentui (1 t., b. l. 53–55), prašydamas panaikinti VPN sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo.

6.8. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė skundžiamą Departamento sprendimą (1 t., b. l. 41–44), kuriuo pripažino, kad VPN sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl jo nepanaikino, o pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu. Departamento sprendimo turinys iš esmės perkeltas į teismui pateiktą atsiliepimą. Departamentas, išnagrinėjęs skundo dokumentinę medžiagą, padarė išvadą, kad Komisija įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus ir Išvadą. Departamento vertinimu, nors Komisijos siūlyme nėra tiesiogiai nurodyta nusikalstama veika, dėl kurios pareiškėjas nuteistas, ir galutinė bausmė, tačiau Komisijos siūlymo turinys atskleidžia, kad šias aplinkybes Komisija įvertino. Departamentas, įvertinęs tai, ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, ir į jam paskirtos bausmės pabaigą, padarė išvadą, kad būtent tai nulėmė Komisijos išvadą, kuria Komisija siekė nepažeisti proporcingumo principo, t. y. asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyros.

7. Nesutikęs su tokiu Departamento sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

8. Ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) įtvirtintomis nuostatomis, nustatančiomis administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką ir kiek aktualu konkrečiu atveju – kitais įstatymais, reglamentuojančiais atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną (1 straipsnio 1 ir 3 dalys). Sprendžiant bylą nustatoma, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (3 straipsnio 2 dalis). Prireikus bylos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiriamos nustatant tokio tyrimo mastą ex officio (liet. savo iniciatyva) (ABTĮ 10 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad to reikalauja viešasis interesas, arba nustačius, kad neperžengus skundo reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, teismas gali peržengi skundo reikalavimo ribas. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis).

9. Kilusio ginčo teisinį santykį iš esmės reglamentuoja VAĮ (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) bei pareiškėjo prašymo pateikimo metu ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu galioję Kodeksas (2019 m. birželio 27 d. redakcija) ir Aprašas (2020 m. kovo 16 d. redakcija), nustatantis nuteistųjų, atliekančių terminuotą laisvės atėmimo bausmę, perkėlimo į pusiaukelės namus toje pačioje ar kitoje pataisos įstaigoje bei grąžinimo iš jų tvarką ir pusiaukelės namų darbo organizavimo tvarką.

9.1. VAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi: objektyvumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (2 punktas) bei išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (13 punktas).

9.2. Reikalavimai, nustatyti individualiam administraciniam aktui, kuris yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (2 straipsnio 9 dalis), įtvirtinti VAĮ 8 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad, be kita ko, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis) bei jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

9.3. Kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Departamento direktorius.

9.4. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys Kodekso 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 papunktis) ir turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 papunktis). Nuteistieji perkeliami į pusiaukelės namus, jei juose yra laisvų vietų (Aprašo 4 punktas). Aprašo 5 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas. Pagal Aprašo 8 punktą, gavęs tokį prašymą pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda Komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus. Komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje gali priimti sprendimą teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo perkelti prašymą pateikusio nuteistojo į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (Aprašo 10.4 papunktis). Komisija, priimdama tokį sprendimą, įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą bei kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (Aprašo 11 punktas). Pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas tokį sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių (Aprašo 16 punktas).

9.5. Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14 ir kt.). Praktikoje taip pat išaiškinta, kad vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį (šiuo atveju – BVK ir Aprašas), t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.).

9.6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad spręsdama nuteistųjų prašymus perkelti į pusiaukelės namus Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus, kuris įtvirtina viešojo administravimo subjekto – šiuo atveju Komisijos – pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Komisijos sprendimai dėl nuteistųjų prašymų perkelti į pusiaukelės namus yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019 ir kt.)

10. Įvertinus teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nuteistojo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus Komisijai, kuri yra toje laisvės atėmimo įstaigoje, į kurios pusiaukelės namus nuteistasis prašosi būti perkeltas, turi būti pateiktas pataisos įstaigos, kurioje nuteistas atlieka bausmę, direktoriaus. Komisija, gavusi nuteistojo prašymą, turi pareigą nustatyti, ar prašymą pateikęs nuteistasis atitinka visas Kodekso 69 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 11 dalyje nustatytas sąlygas, ir įvertinusi visą dokumentinę medžiagą priimti vieną iš Aprašo 10 punkte nurodytų sprendimų, pateikdama aiškius, adekvačius ir pakankamus argumentus. Komisijai priėmus Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, apie jį prašymą pateikęs nuteistasis informuojamas motyvuotu raštu pataisos įstaigos, į kurioje esančius pusiaukelės namus nuteistasis norėjo būti perkeltas, direktoriaus. Šiuo atveju iš pareiškėjo skundo turinio ir nustatytų faktinių aplinkybių visumos darytina išvada, kad pareiškėjas, skųsdamas teismui VPN ir Departamento, kuris išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VPN sprendimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, sprendimus savo skundą grindžia iš esmės tuo, kad Komisija neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir dėl to priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą Aprašo 10.4 papunktyje įtvirtintą sprendimą. Šiuo atveju, nustačius, kad nors pareiškėjas neprašo teismo panaikinti Komisijos Siūlymo, nes Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl VPN sprendimo, įvertino VPN sprendimą kaip galutinį procedūros sprendimą, kuriam taikomas VAĮ 8 straipsnis, tačiau šiuo atveju būtent Komisijai suteikta kompetencija ir įgaliojimai priimti Aprašo 10.4 papunktyje įtvirtintą sprendimą, kuriuo iš esmės ir yra išspręstas pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, daroma išvada, kad neperžengus skundo reikalavimo ribų bus iš esmės pažeistos pareiškėjo teisės ir nebus pasiektas tikslas šią bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai. Todėl šiuo atveju teismas vertins ne tik VPN ir Departamento sprendimų, bet ir Komisijos Siūlymo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Nustačiusi, kad Komisija, gavusi persiųstą pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, turi pareigą nustatyti, ar pareiškėjas atitinka visas Kodekso 69 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 11 dalyje nustatytas sąlygas, ir atitinkamai įvertinusi Komisijos Siūlymą, VPN sprendimą ir Departamento sprendimą nėra aišku, kodėl pareiškėjo prašymas dėl perkėlimo į pusiaukelės namus yra atmestas, t. y. juose pateikti argumentai ir jų išdėstymas nėra adekvatūs ir aiškūs, dėl ko šie sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Tokia išvada grindžiama šiais motyvais.

12. Pirma, Komisija, gavusi pareiškėjo prašymą, neidentifikavo pareiškėjo procesinio subjektiškumo teikti tokio pobūdžio prašymą, t. y. neįvertino, ar pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, ar jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Antra, iš Komisijos Siūlymo nėra aišku ir suprantama, kurių Kodekso 69 straipsnio 2 dalyje išdėstytų sąlygų pareiškėjas neatitinka, t. y. nesuprantama, kokį ir kokios apimties vertinimą Komisija atliko. Trečia, nesuprantamas Departamento sprendimo argumentas, kad nors Komisijos Siūlyme aplinkybė apie pareiškėjui paskirtą bausmę nėra tiesiogiai nurodyta, tačiau Siūlymo turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog į tai buvo atsižvelgta priimant galutinį sprendimą. Teisėjų kolegija su tokia išvada sutikti negali, nes, priešingai nei teigia Departamentas, Komisijos Siūlyme net nėra užsiminta apie pareiškėjo atliktos bausmės laiką. Tai, kad Komisijos posėdžio protokole nurodoma, kad Komisija įvertino likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos, nereiškia, kad Komisija atliko savarankišką vertinimą šiuo aspektu, nes, kaip nustatyta, Siūlymo motyvuose nėra net užsiminta apie pareiškėjo atliktos bausmės laiką, šiuo aspektu Komisijos Siūlyme nepateikti jokie argumentai. Ketvirta, nors iš Komisijos Siūlyme nustatytų aplinkybių matyti, kad Komisija įvertino, jog pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika yra žema, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus, tačiau kartu Komisija padarė išvadas, kad pareiškėjo elgesys nesuderinamas su prosocialiomis vertybėmis, nesudaro pagrindo teigti, kad jo nuostatos ir mąstymas pasikeitęs, o jo perkėlimas į mažiau struktūruotą aplinką nepakeistų jo nusikalstamo elgesio. Šie argumentai ne tik nesuprantami, bet ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Tokio pobūdžio argumentacija vertinama kaip subjektyvi ir grindžiama prielaidomis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad duomenų, jog pareiškėjas neatitinka kokių nors sąlygų nei Komisijos Siūlyme, nei Departamento sprendime nėra, kadangi tokių duomenų nėra pateikta ir į bylą. Penkta, iš Komisijos Siūlyme pateiktų motyvų nėra aišku, ar Komisija įvertino Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą sąlygą, kurią pareiškėjas turi atitikti, jeigu nori būti perkeltas į pusiaukelės namus. Šešta, nors Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad Komisija vertino teismo sprendimo 6.4 papunktyje nurodytus dokumentus, tačiau iš Komisijos siūlyme nėra pateiktų jokių argumentų, iš kurių būtų matyti, kad Komisija kaip nors įvertino minėtus dokumentus ir jų pagrindu priėmė kokias nors išvadas. Septinta, Departamentas, įvertinęs pareiškėjo skundą, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, kad VPN sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnį, nes šiuo aspektu turėjo būti įvertintas ne VPN sprendimas, bet Komisijos Siūlymas. Šiuo atveju, Departamentas, vadovaudamasis gero administravimo principu, kuris jam kaip viešojo administravimo subjektui taikomas, turėjo būti aktyvus ir išaiškinti pareiškėjui procedūrą ir jos metu priimamų sprendimų teisinę reikšmę pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, o ne tik formaliai išnagrinėti pareiškėjo skundą. Aštunta, šiuo atveju VPN, gavę Komisijos Siūlymą, turėjo pareigą apie jį informuoti pareiškėją motyvuotu raštu, o ne sudaryti įspūdį, kad dėl pareiškėjo prašymo netenkinimo priėmė galutinį sprendimą, kurį pareiškėjas atitinkamai ir apskundė Departamentui.

13. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VPN sprendimas, Departamento sprendimas ir Komisijos Siūlymas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, nes jų turinys prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl naikintini. Panaikinus skundžiamus sprendimus ir nustačius, kad pagal Aprašo 10 punktą sprendimų priėmimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus yra pataisos įstaigos, kurioje veikia pusiaukelės namai, Komisijos kompetencija, todėl pareiškėjos išvestinis skundo reikalavimas taip pat tenkinamas, t. y. Komisija įpareigotina pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo L. D. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 42-1153 „Dėl perkėlimo į pusiaukelės namus“.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 2S-3306 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos 2020 m. liepos 24 d. siūlymą Nr. 85-53 „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“.

Įpareigoti Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisiją išnagrinėti pareiškėjo L. D. prašymą iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį administracinį sprendimą, atsižvelgus į šiame teismo sprendime išdėstytus motyvus.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.