Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-11-17 · Byla Nr. A2.6.-3495-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-17
Bylos Nr.
A2.6.-3495-902/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02898-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
R. Č.
Nukentėjusysis
J. R.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-3495-902/2014Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02898-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.;45.4.;52.3. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARI MA S2014 m. lapkričio 17 d.PanevėžysPanevėžio miesto apylinkės teismas
pirmininkaujant teisėjai Ingrida Kirsnytė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Č.,nukentėjusiajai J. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio įmonėje ,, (duomenys neskelbtini), neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini)administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. 2014-11-04 7.55 val. Panevėžio r., Paįstrio k., Įstros g. vairuodamas Z. Č. nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė į iš galo stovėjusį automobilį jį apgadindamas. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Tokiais savo veiksmais R. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p. ir 220 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1d.

R. Č. teismo posėdžio metu sutiko, jog sukėlė eismo įvykį ir labai dėl to gailėjosi, taip pat sutiko, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesusitaręs su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisykles. Nurodė, jog po įvykusio kontakto jis norėjo susitarti dėl padarytos žalos pašalinimo ar atlyginimo, tačiau iš įvykio vietos išvažiavo nepasiekęs susitarimo ir nepalikęs savo jokių kontaktų nukentėjusiam asmeniui. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes dirba pamaininį darbą, darbas yra mieste, o jis gyvena rajone, todėl automobiliu jam tenka vykti į darbą ir grįžti į namus po darbo. Netekus teisės vairuoti jis toliau nebegalės dirbti tokio darbo, o šeima, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, gyvena iš jo pajamų, šiuo metu dukra guli ligoninėje. Žmona neturi teisės vairuoti. Taip pat prašė paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 2 metams, nes per mėnesį galės sumokėti tik 125 Lt paskirtos baudos, jo pusę atlyginimo atskaito antstoliai.

R. Č. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., numatytą administracinės teisės pažeidimą, be jo paaiškinimo teisme, kur jis sutiko su šiuo pažeidimu, įrodyta ir surinkta bylos medžiaga: 2014-11-04 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-21063504-14 (1-2 b.l.); pažymomis apie asmens baustumą ir teistumą (3-8, 9 b.l.); pareigūnų A. R. ir J. M. tarnybiniais pranešimais (10; 11 b.l.); eismo įvykio vietos schema ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (12-13 b.l.); pažeidėjo ir nukentėjusiosios paaiškinimais (14, 15 b.l.); fotonuotraukomis (16-17 b.l.), bei kitais byloje esančiais dokumentais. Todėl jis baustinas už šį pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Šiuo atveju, įvertinus bylos medžiagą, t.y. tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, pažeidėjo paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad R. Č. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos piktybiškai – apie įvykį nepranešęs policijai ir nesusitaręs su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo/neužpildė eismo įvykio deklaracijos. Todėl jis baustinas už šį pažeidimą.

R. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinčių aplinkybių nėra.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau nebuvo baustas už (itin) šiurkščius KET pažeidimus, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl R. Č. skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina minimalaus dydžio bauda, taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tačiau mažesniam terminui nei numato ATPK 130 str. 1 d. sankcija. Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).

Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Č. suvokė, jog įvyko kontaktas su kitu automobiliu ir matė ant kito automobilio apgadinimus, bet apie sukeltą eismo įvykį nepranešė policijai, nesusitaręs su nukentėjusiu asmeniu/neužpildė įvykio deklaracijos. Toks jo elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau akivaizdu, kad R. Č. elgdamasis ir pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus, šiuo atveju nesiekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio pasekmes – jis teisme labai gailėjosi sukėlęs eismo įvykį, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino (tokių duomenų į bylą nepateikta), įvykio vietoje bandė tartis dėl žalos pašalinimo, tačiau galutinai nesusitarė. Taigi, nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra didelis, į R. Č. elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnio nei įstatymo sankcijoje numatyto privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, nes jis anksčiau nebuvo padaręs itin šiurkščių KET pažeidimų, jam teisė vairuoti yra reikalinga nuvykti į darbą bei parvykti iš jo, nes darbas yra pamaininis, gyvena rajone, taip pat augina du nepilnamečius vaikus, todėl spec. teisės atėmimas netgi minimaliam, sankcijoje numatytam terminui – trejiems metams, būtų neproporcinga nuobauda pažeidėjui. Tačiau nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą yra atsižvelgiama į tai, jog R. Č. darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu (jis dirba linijos darbuotoju), jo darbo vieta nėra labai toli nuo pažeidėjo namų (iki 15 km), į darbą nuvykti ir parvykti galima pasinaudojus kitų asmenų (giminaičių, bendradarbių) pagalba, be to, yra galimybė naudotis visuomeniniu transportu arba į darbą vykti kita transporto priemone, kuriai nereikalinga turėti kokią nors vairavimo kategoriją (pvz., dviračiu, nes nuo Panevėžio iki Piniavos yra dviračių takas, o toliau – iki Gegužinės k. taip pat yra geras susisiekimas). Matyti ir tai, jog R. Č. darbinės pareigos nėra kuo tai ypatingos, jis dirba linijos darbuotoju, yra palyginti jauno amžiaus (35 m.), todėl yra galimybė susirasti ir kitą darbą. Pažymėtina ir tai, kad R. Č. teismui nepateikė duomenų apie tai, jog nepilnamečiai vaikai yra neįgalūs, nuolat turintys rimtų sveikatos sutrikimų, dėl ko jiems būtų ypatingai reikalinga tėvo priežiūra.

Baudos mokėjimas, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra išdėstytinas (LR ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 30¹ str., 33 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

-už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 100 Lt (šimto litų) (28 EUR) baudą.

-už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) (868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų)) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu R. Č. galutinai paskirti 3000 Lt (868 EUR) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Paskirtos 3000 litų baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. Č. kas mėnesį mokėti po dalį – 125 Lt teismo paskirtos baudos, pirmą įmoką sumokant iki 2014 m. gruodžio 31 d., o nuo 2015 m. sausio 1 d. mokant po 36.20 EUR iki galutinio atsiskaitymo.

Paskirta bauda privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė