Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2020 metų balandžio mėnesio viduryje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), netoli miško, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu padarė šuniui kiaurymines žaizdas kaktikaulio viršutinėje dalyje (3 vnt. nuo 5 mm x 7 mm), žaizdų srityje kiauryminius kaktikaulio, nosies sinusų, kietojo gomurio, liežuvio pažeidimus, kraujo išsiliejimus galvos smegenų priekinėje dalyje, masyvias hematomas užpakalinės kūno dalies minkštuose audiniuose, susiliejančias kraujosruvas plaučiuose, po ko įmetė jį į metalinę statinę su vandeniu, įkastą į žemę, tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo.

Kaltinamasis V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad apie 5 metus gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su sugyventine V. B.. Į narkologinę, psichiatrinę įskaitas neįrašytas, dėl priklausomybių negydytas, galvos traumų neturėjo. 2020 metų balandžio mėnesio pabaigoje ar viduryje, tikslios datos nurodyti negali, neprisimena, buvo pas savo krikšto tėvą T. B. (T. B.), gyvenantį (duomenys neskelbtini), padėjo pastarajam pjauti malkas. Su T. tą dieną gėrė stiprų alų. Išgėrė po du 1 l talpos alaus, 7,5 laipsnių stiprumo. T. turėjo du šunis. A. T. skundėsi, kad jam sunku šunis išmaitinti. Padirbęs pas dėdę, būdamas neblaivus, nusprendė važiuoti namo. Kai dėdė nuėjo į savo namus, jis paėmė jo šunį, nukabino jį nuo grandinės ir paėmęs nuo tvoros virvę užmovė jam ant kaklo. Šuo buvo be antkaklio. Jis su šunimi dviračiu nuvažiavo į Rudaminos pusę. Šuo bėgo šalia. Kodėl jį pasiėmė, nežino. Šunį pasiūlė pasiimti pakeliui sutiktai pažįstamai vardu A., jos pavardės nežino (ją kaime vadina G.), gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Ją sutiko pravažiavęs kaimą. Ji buvo prie savo namo, kieme. A. pasakė, kad jai šuns nereikia, kad turi savo. Maždaug prieš 7-8 metus jis dirbo mėsininku, 2 metus, svilindavo kiaules. Taip pat anksčiau prie namų kaime laikydavo kiaules, pats jas pjaudavo, todėl žino, kaip reikia užmušinėti gyvūnus. Jokio pistoleto ar kokio kito šaunamojo ginklo jis neturi ir niekada neturėjo. Nemoka ginklu naudotis. Į dėdės T. B. šunį jis tikrai nešaudė. Šuns miške nekorė, o užmušė šunį kažkokiu metaliniu strypu. Minėtą dieną buvo neblaivus, todėl labai gerai įvykio aplinkybių neatsimena. Kiek kartų šuniui sudavė metaliniu strypu nurodyti negali, bet apie 3-5 kartus. Daužė lygtais strypo buku galu šuniui per galvą ir kitas kūno vietas, bet kur tiksliai, neprisimena. Po to šunį įmetė į metalinę statinę su vandeniu. Statinė yra įkasta į žemę. Metalinį strypą surado miške prie kelio, o po to jį kažkur miške išmetė. Kurioje tiksliai vietoje išmetė, neatsimena, parodyti negalės. Dėl savo elgesio labai gailisi. Kodėl taip pasielgė paaiškinti negali, pats nežino. Anksčiau dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais, bet nuo to laiko, kai įsidarbino (įsidarbino prieš 9 mėnesius) alkoholio dažnai nevartoja (b. l. 79– 80, 86–87, 89–90).??????

Kaltinamojo V. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Iš 2020 m. balandžio 29 d. F. A. pareiškimo matyti, kad ji nori pranešti apie įvykį, dėl kurio jie šiuo metu neturi geriamo vandens. Praeitą savaitę savo šulinyje rado negyvą šunį, kuris buvo įmestas vieno žmogaus vardu V., pavardės nežino. Yra liudytojų, kurie matė, kaip V. tempė šunį, kol jis buvo dar gyvas. V. siūlė jų kaimynei H. A. paimti šunį. Ji atsisakė, pasakė, kad jai šuns nereikia. V. nutempė šunį toliau. Po poros dienų jie rado šunį įmestą šulinyje, iš kurio ima vandenį. Šiuo metu negali naudoti vandens, nes jis purvinas. Prašo rasti šitą žmogų ir nubausti už jo padarytą nusikaltimą (b. l. 3–4).

Iš 2020 m. gegužės 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Atvažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo jo einama 400 m. žemyn keliuku į laukus, prie vandens kanalo. Priėjus kanalą dešinėje pusėje, 4 metrų atstumu nuo keliuko, matoma metalinė statinė, įkasta į žemę, kuri uždengta fanierine baltos spalvos lenta su medžiagine rankena viršuje. Atidengus dangtį viduje matomas vanduo, kuriame plaukioja plastikinis butelis. Apžiūrėjus aplinką kokių nors grumtynių ar kitų pėdsakų, daiktų ant dirvos ir žolės nematyti. Grįžus į keliuką ir paėjus juo 100 m. į mišką provėžomis, dešinėje pusėje ant miško pakloto samanų ir šakų matoma gulinti šuns gaišena. Priėjus matoma, kad šuo guli ant dešiniojo šono, jo kailis pilkas. Tiek priekinės, tiek galinės šuns kojos tiesios, suglaustos. Šuns snukis apgraužtas, prie snukio guli raudonos spalvos virvė, kurios galas aprištas prie galvos. Apžiūrėjus aplinką jokių pėdsakų ar požymių, turinčių reikšmės tyrimui, nematyti (b. l. 8–12).

Iš 2020 m. gegužės 13 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė atsakymus į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus 2020-05-07 užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus klausimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šuns nugaišimo priežastis yra ūmus trauminis šokas dėl mechaninių kiauryminių galvos priekinės dalies sužalojimų. Kada tiksliai įvyko šuns žūtis nustatyti nėra galimybės. Remiantis patologiniais anatominiais pokyčiais ir musių lervų invazija manytina, kad mirtis galėjo įvykti panašiu į anamnezėje nurodyti lauku. Šuniui buvo padaryti daugybiniai sužalojimai. Pridėtame 2020-05-11 Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 2-20/4660 P1, 7 punkte nurodyti nustatyti patologiniai anatominiai pokyčiai: kiauryminės žaizdos kaktikaulio viršutinėje dalyje (3 vnt. nuo 5 mm x 7 mm); žaizdų srityje kiauryminiai kaktikaulio, nosies sinusų, kietojo gomurio, liežuvio pažeidimai; kraujo išsiliejimai galvos smegenų priekinėje dalyje; masyvios hematomos užpakalinės kūno dalies minkštuose audiniuose; susiliejančios kraujosruvos plaučiuose; dalinė minkštųjų audinių ir organų autolizė; pažeidimų vietose gausu musių lervų; 8 punkte nurodyta: patologinė anatominė diagnozė (nozologinė): ūmus trauminis šokas dėl mechaninių kiauryminių galvos priekinės dalies sužalojimų; 10 punkte nurodyta: gaišena saugoma 1 mėnesį nuo tyrimo akto pasirašymo datos, po to bus perduota utilizacijai į UAB "Rietavo veterinarinė sanitarija" (b. l. 16–17).

Liudytojas Č. F. (Č. F.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su savo sugyventine F. A., adresu (duomenys neskelbtini). Jis yra iškasęs duobę prie vandens kanalo, ten įstatęs metalinę statinę, kurioje susikaupia vanduo. Statinė nuo namų yra nutolusi apie 400 m. Statinę su vandeniu jis yra uždengęs dangčiu, sukaltu iš lentų. 2020 metų balandžio mėnesio gale, tikslios datos nepamena, apie 12 val. nuėjo prie statinės ir atidarė dangtį, kad pasemtų vandens, tačiau išsigando, nes pamatė, jog viduje guli šuns kūnas galva į viršų. Ant jo kaklo pamatė raudonos spalvos virvę. Šuo buvo nugaišęs. Šuo buvo tamsios spalvos, visas šlapias. Jis ištraukė šunį iš statinės ir nutempė į šalia esantį miškelį, kad nesmirdėtų ir neterštų daugiau vandens, kurį jie naudojo savo reikmėm. Kieno tai buvo šuo, jis nežino. Po poros dienų jis sutiko kaimynę A., kuri gyvena netoliese (duomenys neskelbtini) ir pasakė apie įvykį. Kaimynė pasakė, kad ji kaip tik tomis dienomis matė vyriškį V., gyvenantį už geležinkelio, kuris jai siūlė pasiimti šunį. Tą šunį jis turėjo tuo metu su savimi, jis buvo pririštas prie virvės. Kaimynė atsisakė pasiimti šunį, todėl jis išėjo. Jis su sugyventine mano, kad taip V. padarė, nes šiose vietose niekas iš pašalinių nevaikšto. Pareiškimą surašė jo sugyventinė ir nuvežė jį į policiją. Po įvykio jis V. nebuvo sutikęs (b. l. 25–27).

Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) telefonu buvo bendrauta su pareiškėja A. F.. Pastaroji paaiškino, kad pas ją buvo atėjęs V. J. ir jie susitarė, kad V. iškas jai naują duobę bei įstatys ten statinę, kad ji galėtų naudotis vandeniu, todėl dėl sugadinto vandens metalinėje statinėje (į kurią ir buvo įmesta šuns gaišena), ji jam jokių pretenzijų neturi (b. l. 28).

Iš 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo K. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą (duomenys neskelbtini) pareiškėja F. A. nurodė, kad asmuo vardu V., kuris galimai nugaišino šunį, yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) ir gyvena kitoje geležinkelio pusėje. Nuvažiavus į nurodytą vietą paaiškėjo, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namo duris atidarė moteris, kuri paaiškino, kad name su ja gyvena sugyventinis V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), jo paties tuo metu namuose nebuvo (b. l. 29).

Liudytojas T. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu, gyvena vienas. Turi sūnėną V. J., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su savo sugyventine (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Su V. bendrauja daugiausiai telefonu, pas jį į namus V. užeina retai. 2020 metų balandžio mėnesio viduryje, kada tiksliai neprisimena, datos nurodyti negali, prisimena, kad buvo šeštadienis, pas jį dviračiu į svečius atvažiavo sūnėnas V. J.. Jis padėjo jam prie namų pjauti malkas, kartu su juo vartojo alkoholį, gėrė alų. V. išgėrė 2 butelius 1 l talpos alaus, jis taip pat išgėrė 2 butelius alaus. Jis prie namų ant grandinės laikė du šunis. V. po pietų susiruošė važiuoti namo. Prieš išvažiuodamas V. paprašė, kad jis atiduotų savo vieną šunį, sakė, kad atiduos jį savo pažįstamui, bet kokiam nesakė. Jis sutiko, nes jam buvo sunku išlaikyti du šunis. Vieną šunį jam paliko jo sesers sugyventinis. Sesuo su savo sugyventiniu maždaug prieš 4 metus išsikraustė gyventi kitur, bet savo šunį paliko jam, nes išsikėlė gyventi į butą. Šunimi visus tuos metus jis rūpinosi, nes sesers sugyventinis šuns nepasiėmė, jam jis buvo nereikalingas. Kai V. ateidavo pas jį į svečius, V. sakydavo, kad jam du šunis išlaikyti per sunku, todėl V. jį atidavė 2020 m. balandžio mėnesį. V. šunį norėjo vestis su grandine, bet jam pasakė, kad grandinės neduos. Nuėjęs į ūkinį pastatą rado ten raudonos spalvos nestorą virvę, apie 2 metrų ilgio, kurią atidavė V. V. virvę apvyniojo šuniui aplink kaklą ir išvažiavo su dviračiu. Daugiau nuo to laiko V. nematė. Kur jis padėjo šunį, nežino. Šuo, kurį atidavė V., buvo juodos ir pilkos spalvos (trumpo plauko), nelabai didelis, jam iki kelių. Tai buvo kalė, maždaug 5 m. amžiaus. Kad minėtas šuo buvo rastas negyvas vandens statinėje, jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Kaip jis ten pateko, nežino. Nežino, ar Vi. galėjo šunį ten įmesti. Sūnėnas anksčiau dirbo mėsos kombinate, kur užmušinėjo karves ir kiaules. Ar jis galėtų užmušti šunį, nežino. Jis pats gyvūnus myli. Iš jam parodytų nuotraukų pažino, kad tai tas šuo, kurį jis atidavė V. Daugiau nieko paaiškinti negali (b. l. 34–36).

Iš 2020 m. liepos 21 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos J. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad telefonu buvo bendrauta su Patologinių anatominių ir histologinių tyrimų skyriaus vedėju V. M. (rašiusiu atsakymą ir gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą), kuris paaiškino, kad mechaniniai kiauryminiai šuns galvos priekinės dalies sužalojimai greičiausiai padaryti šaunant iš ginklo. Dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su įtariamojo V. J. sugyventine V. B., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ji su V. J. gyvena, priklauso jos tėvui S. Ž. (S. Ž.), gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris gyvena kartu su jais. Taip pat minėtu adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs jos brolis J. Ž. (J. Ž.). Patikrinus duomenis Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad įtariamasis V. J., jo sugyventinė V. B., jos sūnus D. (D.) B., V. B. tėvas S. Ž., Stanislavo žmona R. Ž., Valentinos brolis J. Ž. bei V. J. dėdė T. B. neturi jokių teisėtai laikomų ginklų ir jiems neišduoti leidimai ginklams laikyti (b. l. 53–54).

2020 m. liepos 21 d. Vilniaus regiono Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas T. V. priėmė nutartis padaryti kratas V. J. ir T. B. gyvenamosiose vietose, siekiant surasti ir paimti galimai nelegaliai laikomą šaunamąjį ginklą bei šovinius (b. l. 59–60, 64–65). 2020 m. liepos 23 d. atliktų kratų metu nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 61–63, 66–68).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. J. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. J. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu sutinka (b. l. 110).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę V. J. vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veika teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad V. J. neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – viešuosius darbus, jų terminą parenkant artimą įstatymo numatytam maksimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant V. J. (V. J.) neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. J. (V. J.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant V. J. (V. J.) neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.