Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2012-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-309-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
1A-463-309-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
M. Š.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-309/2012Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00740-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.11; (S) 1.2.14.1.2.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,nuteistajam M. Š.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendžiu, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012-01-25 nuosprendžiu, bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pastarąją bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-20, 2011-11-07 ir 2011-11-29 nuosprendžius atliktos bausmės laikas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2011 m. rugsėjo 19 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovė į K. C. gyvenamąjį kambarį ir nuo stalo pagrobė K. C. priklausantį 239 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Clasic 2700“, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. C. 239 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. Š. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, yra neįgalus, darbingas tik 45%, turi socialinį būstą, kurį reikia išlaikyti. Taip pat nurodo, kad nori tęsti mokslus, įstoti į darbo biržą ir susirasti darbą. Apeliantas teigia, kad bausmę jam atlikti yra sunku, vagystes padarė būdamas blaivus, smurto nenaudojo, padarytą žalą atlygino. Taip pat teigia, kad turi gerti vaistus nuo galvos ir nuo nervų, nenori būti išlaikomas valstybės.

Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų.

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę ir įvertinusi nuteistojo apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei paskyrė teisingą bausmę, tačiau netinkamai taikė įstatymą, todėl netinkamai subendrino paskirtas bausmes ir tuo pačiu netinkamai buvo išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Š. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jog anksčiau teistas 5 kartus, nusikalto teistumui išnykus, BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, nedirbantis, mokosi Šiaulių PRC 1 kurse, neįgalus, darbingas 55 %. Nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Ir nors nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir teigia, kad jam skirta per griežta bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti jam skirtą bausmę ir konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Apelianto M. Š. skunde nurodyti teiginiai, kad nusikaltimą padarė būdamas blaivus, bei nenaudodamas smurto, kad jis yra neįgalus ir nori tęsti mokslą, susirasti darbą, išlaikyti socialinį būstą, atlikti bausmę jam yra sunku, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, tačiau įvertinus prieš tai išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, minėti apeliacinio skundo teiginiai nesudaro teisinio pagrindo švelninti M. Š. paskirtos bausmės. Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamo nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio. Tuo pačiu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl tokie apelianto teiginiai laikytini deklaratyviais.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad labai gailisi, pripažįsta kaltę, tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta skiriant bausmę sankcijos ribose, bei nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės, nes tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Be to, kaip matyti iš nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio – už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis taip pat nelaikytinas per dideliu, kadangi jis yra žymiai mažesnis negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Byloje nėra duomenų patvirtinančių apelianto argumentus, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą žalą, kad dėl neįgalumo jam būtų sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl šie argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas suteikia nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, galimybes tęsti mokslą, dirbti ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas bei gydymą, laisvės atėmimo vietose (BVK 125 straipsnis, 147, 148 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendžiu, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012-01-25 nuosprendžiu, bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, pastarąją bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011-10-20 nuosprendžiu paskirtą bausmę vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrino su 2011-08-23 paskirta bausme ir paskyrė galutinę bausmę 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Todėl daroma išvada, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2012-03-21 nuosprendžiu paskirtą bausmę nepagrįstai subendrino su 2011-08-23 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri jau buvo subendrinta su 2011-10-20 nuosprendžiu paskirta bausme.

Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato dvigubo bausmių subendrinimo, iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio pašalintinas D. Š. nauju nuosprendžiu pagal BK 64 straipsnį paskirtos bausmės subendrinimas su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas M. Š. skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, tačiau netinkamai taikė BK 64 straipsnį, netinkamai subendrino paskirtas bausmes, dėl to neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 332 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti BK 64 straipsnio taikymą ir iš nuosprendžio pašalinti M. Š. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimą su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2012-03-21 paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendžiu, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-07 nuosprendžiu, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012-01-25 nuosprendžiu, bei Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-11-29 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir galutine subendrinta bausme paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė