Kauno apygardos teismo nutartis

2010-01-25 · Civilinė byla Nr. 2A-79-413/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-25
Bylos Nr.
2A-79-413/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
Ieškovas
S. R.
Atsakovas
A. R.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-79-413/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus
Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.; 77.4.2.; 78.2.1.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės, Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Simonai Janulaitienei,dalyvaujant ieškovei S. R.,atsakovui A. R.,trečiojo asmens atstovei S. P.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-10387-52/2009 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė (b.l. 3-5) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu A. R. 2006 m. liepos 20 d. Kauno m. Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1256) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų J. R., (duomenys neskelbtini) ir J. R., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams - J. R. ir J. R., mokamą periodinėmis išmokomis po 600 Lt kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės; nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią A. R. su J. R. ir J. R. matosi kiekvieną sekmadienį nuo 11.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro, dalyvaujant ieškovei; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – G..

Ieškovė nurodė, kad nuo 2009 m. vasario 19 d. su atsakovu kartu nebegyvena. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi dėl abipusio supratimo ir paramos stokos, charakterių nesuderinamumo bei kitų priežasčių bendras gyvenimas toliau tapo negalimas. Teigė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su ja, nes vaikai yra labai maži, todėl jiems būtina motinos priežiūra ir globa. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, išlaikymas vaikams turėtų būti priteistas periodinėmis 600 Lt dydžio išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui, iki jų pilnametystės. Nutraukus santuoką prašė leisti atsakovui matytis ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvieną sekmadienį nuo 11.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro, dalyvaujant ieškovei ir teigė, kad tokia tvarka dabartiniu metu užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir nepilnamečių vaikų interesus. Dalintino turto santuokos metu neįgijo. Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalavo. Po santuokos nutraukimo prašė palikti jai ikisantuokinę pavardę - G.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. sprendimu (b.l. 62-65) ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2006 m. liepos 20 d. Kauno m. Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1256). Kaltais dėl santuokos nutraukimo pripažino abu sutuoktinius. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – G., atsakovui paliko pavardę – R.. Nustatė nepilnamečių vaikų J. R. ir J. R. gyvenamąją vietą kartu su motina S. R.. Priteisė iš atsakovo A. R. išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. ir J. po 500 Lt kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 31 d. iki jų pilnametystės. Nustatė bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra ir sūnumi matosi kiekvieną sekmadienį, nuo 11.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro, dalyvaujant ieškovei. Priteisė iš ieškovės ir atsakovo valstybei po 7,50 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesant išskirtinę vieno ar kito sutuoktinio kaltę patvirtinančių įrodymų dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsižvelgdamas į bylos duomenis apie šalių turtinę padėtį ir gyvenimo sąlygas, įvertinęs tai, kad pasikeitus aplinkybėms tėvams neatimama galimybė reikšti pakartotinį ieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, į atsakovo pritarimą ieškovės pasiūlytai bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teismas nustatė nepilnamečių vaikų J. ir J. gyvenamąją vietą kartu su motina S. R., o bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pagal ieškovės pasiūlytą variantą. Priteisdamas išlaikymą nepilnamečiams vaikams teismas pažymėjo, kad vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, priteistino išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, jų tėvų turtiniai padėčiai, bei užtikrinti būtinas jiems vystytis sąlygas. Atsižvelgęs į bylos medžiagą ir šalių turtinę padėtį teismas konstatavo, kad šalių nepilnamečiams vaikams išlaikyti nereikalingas didesnis nei vidutinis išlaikymas, kad atsakovo materialinė padėtis nėra sunki, todėl iš atsakovo priteisė išlaikymą po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ieškovė nereiškė, todėl šių išlaidų teismas nepriteisė.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b.l. 67-69) prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pakeisti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. R. ir J. R. po 300 Lt kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-31 iki jų pilnametystės ir nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas su dukra J. ir sūnumi J. galėtų matytis kiekvieną penktadienį nuo 18 val. iki 20 val., kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18 val.

Apeliantas nurodė, kad teismas, nustatydamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, kadangi jis turi nekilnojamo turto, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į šio turto vertę, neatsižvelgė į tai, kad santuokos metu banko suteiktą kreditą buitinei technikai įsigyti grąžina iš savo asmeninių lėšų tik apeliantas, o buitinė technika yra likusi ieškovei. Priteista 500 Lt išlaikymo suma kiekvienam iš nepilnamečių vaikų išlaikymui yra neproporcinga jų poreikiams ir per didelė, dėl ko atsakovas atsiduria labai sunkioje finansinėje padėtyje. Nustatydamas bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką teismas atsižvelgė tik į ieškovės interesus, nors tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas atsisakė nuo apeliacinio skundo reikalavimo pakeisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 91-92) ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Iškovė teigė, kad atsakovas nepagrįstai prašo sumažinti priteistą išlaikymą vaikams, kadangi teismas tinkamai įvertino jo pajamas, turimą turtą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. kovo mėn. buvo tėvystės atostogose, gavo tėvystės pašalpą, tačiau nė iš dalies neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, gaunantis ženkliai daugiau pajamų, privalo didesne dalimi prisidėti ir prie vaikų išlaikymo. Atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka nepriimtina, kadangi šalių vaikai yra labai maži, nuolat būna su motina ir yra nuo jos labai priklausomi. Atsakovo siūlomas bendravimo grafikas yra pernelyg tendencingas, nes motinai savaitgaliais užkertama galimybė būti su vaikais. Be to, atsakovas sutiko su ieškovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka ir savarankiškų reikalavimų nereiškė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos apeliacine tvarka esmė - teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo pagrindai ir pagrįstumas. CK 3.192 str. 1–3 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu; kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką apie tai, kad bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“).

Pažymėtina, kad nagrinėdamas šeimos santykių bylas, teismas yra aktyvus - jis vertina ne tik šalių pateiktus įrodymus, bet, siekdamas teisingai išspręsti bylą, turi teisę juos rinkti savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.), gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo reikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės prašomą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, pasielgė teisingai, tačiau neturėdamas pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir tokių duomenų neišreikalavęs, išlaikymo dydį nustatė per didelį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis nuo 2008 metais gaunamo 3876,41 Lt mėnesinio atlygio sumažėjo iki 1381,92 Lt per mėnesį gaunamų pajamų 2009 metais (b.l 75, 95). Gyvendamas skyrium, atsakovas per mėnesį buto nuomai išleidžia 400 Lt ir papildomai sumoka daugiau kaip 200 Lt banko kredito grąžinimui, kuris buvo panaudotas bendriems šeimos poreikiams tenkinti (b.l. 38-40, 70-72, 76). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas iš tikrųjų turi nekilnojamojo turto (b.l. 19-37), tačiau teismas netyrė ir nevertino šio turto paklausos, jo teisinio režimo, ar šis turtas yra likvidus, neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis šio turto atsakovui priklauso dalinės nuosavybės teise, kas apsunkina disponavimą tokiu turtu, dalis jo jau parduota, o gautos už tai pajamos buvo nedidelės, kad dėl pablogėjusios šalies ekonominės padėties sumažėjo šio turto paklausa ir vertė. Ieškovė šiuo metu nedirba, tačiau gauna socialines išmokas, kurios 2009 metais per mėnesį sudarė apie 1086 Lt (b.l. 99, 102).

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto skundas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, teismo sprendimas pakeistinas ir priteista suma mažintina iki 400 Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui per mėnesį.

Nuo apeliacinio skundo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo apeliantas atsisakė (b.l. 120). Atsižvelgiant į atsisakymo motyvus ir trečiojo asmens išvadą, kolegijos nuomone toks atsisakymas įstatymui neprieštarauja ir apelianto teisių nepažeidžia, todėl priimtinas ir apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 308 str. 2 d.).

CPK 93 str. 4 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Paduodant ieškinį, ieškovei iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas 559 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas valstybei ( b.l. 43), tačiau priimant sprendimą teismas žyminio mokesčio sumokėjimo klausimo neišsprendė. Todėl apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, šis žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (93 str. 2 ir 4 d.). Patenkinus ieškovės reikalavimą 67 proc., iš ieškovės priteistinas 184,47 Lt, o atsakovo 374,53 Lt žyminis mokestis valstybei, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas pirmosios instancijos teisme. Be to, iš ieškovės priteistinos 43,56 Lt žyminio mokesčio išlaidos ieškovui apeliacinės instancijos teisme (b.l. 132), o iš atsakovo ieškovei 335 Lt atstovavimo išlaidų. Atlikus priteistų sumą įskaitymą, iš apelianto priteistina ieškovei 291,44 Lt (335-43,56=291,44) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 308 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams J. R., (duomenys neskelbtini), ir J. R., (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 31 d. iki jų pilnametystės, ir sumažinti priteistų sumų dydį iki 400 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį.

Apeliacinį procesą dėl sprendimo dalies pakeitimo, kuria buvo nustatyta A. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. R., (duomenys neskelbtini) ir J. R., (duomenys neskelbtini), tvarka, nutraukti.

Priteisti iš A. R. 291,44 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme S. R. ir 374,53 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš S. R. 184,47 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kitoje dalyje palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. sprendimą nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlgirdas Remeika