- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2007-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-284-174-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Violeta Miliuvienė, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- G. G., J. B.
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A–284-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1, 1.1.8.1.1, 1.2.14.2.2, 2.1.6.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2007 m. liepos 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. G. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-04 nuosprendžio, kuriuo G. G., gim.(duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir nuteistas 60 parų arešto bausme.
J. B. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 60 parų arešto bausme.
Iš G. G. ir J. B. priteista AB „Lietuvos geležinkeliai" filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra" 6688,52 litai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. ir J. B. nuteisti už tai, kad jie 2006-10-14, apie 22.20 val., turėdami tikslą pagrobti automobilį, veikdami kartu, G. G. paėmus jo darbo vietoje AB „Lietuvos geležinkeliai” filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“, priklausančioje saugomoje teritorijoje, esančioje Kaštonų g. 6, Klaipėdoje, sargo patalpoje buvusius krovininio automobilio RENAULT MASTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius su signalizacijos pulteliu ir atrakinus šio automobilio dureles, G. G. atsisėdus ant dešinės pusės priekinės keleivio sėdynės, o J. B. - ant vairuotojo sėdynės ir pastarajam tuo pačiu automobilio rakteliu užvedus automobilio variklį, nuvažiavo. Tokiu būdu jie pagrobė AB „Lietuvos geležinkeliai" filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra” 25702 Lt vertės automobilį RENAULT MASTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis G. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir prašo paskirtą arešto bausmę pakeisti į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad arešto bausmė neleis jam atlyginti padarytos turtinės žalos. Šiuo metu jis turi darbą, o atlikdamas arešto bausmę jis darbo neteks. Jis kaltę pripažino visiškai, tikslo pasisavinti automobilio neturėjo, jokios naudos nesiekė.
Apeliaciniame skunde nuteistasis J. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad jis nežinojo, jog G. G. negali naudotis tarnybiniu automobiliu. Jis neturėjo jokio tiklso pagrobti automobilį, todėl galvojo, kad G. G. daro ne vagystę, o drausminį nusižengimą. Jis turi šeimą, todėl atlikdamas bausmę, jis paliks šeimą be pragyvenimo šaltinio.
Nuteistieji ir jų gynėjos prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai G. G. ir J. B. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 178 str. 2 d.
Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistasis G. G. pagal darbo pareigybės nuostatus neturėjo teisės naudotis saugomais automobiliais, jis buvo atsakingas už teritorijos, joje sandėliuojamų medžiagų ir stovinčių transporto priemonių saugumą.
Tokia išvada pagrįstai darytina remiantis filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ sargo pareigybės nuostatomis (t. 1, b. l. 33-34). Šios nuostatos reglamentuoja sargo pareigas, teises ir atsakomybę. Sargas yra atsakingas už saugomoje teritorijoje esančių pastatų, transporto priemonių, kelio mašinų, motorvežių, mechanizmų, joje sandėliuojamų medžiagų saugumą, užtikrina jų apsaugą pamainos metu. Filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ su G. G. nėra sudaręs jokios materialinės atsakomybės sutarties, todėl G. G. pagrobta transporto priemonė nebuvo patikėta. Pastarasis, veikdamas kartu su J. B. , svetimą turtą – automobilį- užvaldė neturėdamas jokios teisės juo naudotis, valdyti ar disponuoti. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.
Apeliantas J. B. neigia bendrininkavęs pagrobiant automobilį, teigia, kad nesuprato, jog užvaldo automobilį. Tačiau tokia jo versija atmestina. Apeliaciniame skunde J. B. nurodo žinojęs, kad G. G. dirba sargu ir gali paimti automobilį, taip pat nurodo, kad automobilį jie kartu naudojo kaip tarnybinį, tačiau manęs, kad G. G. tokiais jų bendrais veiksmais daro drausminį nusižengimą. Tokios apelianto versijos nepatvirtina kiti įrodymai, ji laikytina jo gynybos būdu.
Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad žinojo, jog G. G. negali palikti teritorijos be priežiūros, o tuo labiau naudotis automobiliais, tačiau negalvojo, kad tai yra vagystė (t. 1, b. l. 83). Be to, paklaustas, ar prisipažįsta pagrobęs automobilį, jis prisipažino (t. 1, b. l. 83, 87). Teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, jog manė, kad G. G. gali pasiimti automobilį, bet ar gali išvažiuoti iš teritorijos, G. G. neklausė (t. 2, b. l. 30).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad J. B. , veikdamas bendrais veiksmais kartu su G. G. , pagrobė automobilį. J. B. suprato, kad G. G. neturi teisės palikti teritorijos, nes dirba sargu, o tuo labiau išvažiuoti darbo (sargavimo-budėjimo) metu svetimu automobiliu iš pastarojo saugomos teritorijos. Atitinkamai pagrįstai darytina išvada, kad nuteistieji pagrobė automobilį veikdami tyčia, tai yra nuteistieji suprato, kad išvažiuodami iš G. G. saugomos teritorijos jie neteisėtai naudojasi svetimu automobiliu bei tokiu būdu jį užvaldo ir nori tokių pasekmių.
Nuteistieji šiuo automobiliu naudojosi ir turėjo galimybę juo disponuoti, todėl apelianto iškelta versija nekeičia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl kvalifikacijos, taip pat dėl pavojingos priešingos teisei veikos.
Apelianto G. G. teiginiai dėl neteisingos aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo, atmestini. Apylinkės teismo paskirta bausmė nuteistajam G. G. atitinka BK 54 str. reikalavimus. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2p).
Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. G. G. anksčiau teistas, tačiau ir toliau daro nusikaltimus, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nesilaiko įstatymų. Be to, byloje nustatytos aplinkybės, kad darbo metu girtauja, neblaivus vairuoja automobilį. Tai rodo jo neatsakingą požiūrį tiek į darbą, tiek į eismo saugumą, tiek į kitas visuomenės vertybes. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo parinkta arešto bausme ir jos dydžiu ir mano, kad kitų švelnesnių alternatyvių bausmių, numatytų BK 178 str. 2 d., nepakanka siekiant bausmės tikslų. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta 60 parų arešto bausmė artima šios bausmės vidurkiui, todėl nelaikytina, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų G. G. ir J. B. apeliacinius skundus atmesti.