- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-331-210/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- G. P.
- Atsakovas
- V. T.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. P. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-259-322/2017 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei V. T. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, institucija, byloje teikianti išvadą – Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. P. pateikti ieškiniu teismo prašo nustatyti bendravimo su dukra M. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką pagal jo pasiūlytą variantą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su mažamete dukra tvarką: iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas šioje byloje, įpareigoti atsakovę V. T. sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su savo dukra M. P. naudojantis vaizdo skambučiais per „Skype“ programą po vieną valandą per dieną. Ieškovo teigimu, kyla grėsmė, kad ryšys tarp vaiko ir jo tėvo (ieškovo) nutrūks, kad vaikas nebejaus abiejų tėvų meilės, rūpesčio ir kad tai gali atsiliepti vaiko psichologinei raidai, vystymuisi, visavertės asmenybės formavimuisi, todėl tik nustačius laikiną bendravimo su vaiku tvarką būtų užtikrintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovo G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas vertino, kad šalių nepilnametė dukra yra tik (duomenys neskelbtini) amžiaus, tokio amžiaus vaikas turi tam tikrą dienos grafiką, maitinimosi, poilsio režimą, galimai lanko ugdymo įstaigą, taip pat tarp tėvo bei vaiko galimas ir kalbos barjeras, nes mažametė beveik nuo gimimo auga Lietuvoje. Teismui nėra žinoma atsakovės galimybė sudaryti būtent tokias sąlygas, kokių pageidauja ieškovas – vaizdo skambučiai per „Skype“ programą. Teismui buvo akivaizdu, kad mažamečiam vaikui dėl telekomunikacijų priemonių sunkiau sutelkti dėmesį, telekomunikacijų priemonės daro įtaką vaiko koncentracijos ir atminties mažėjimui, todėl vaikas gali jautriau reaguoti, įvertinus tai, kad jo smegenys, imuninė sistema vis dar vystosi. Teismas pastebėjo ir tai, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu Nr. 1-38-471/2014 G. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiosioms V. T. ir I. T., konflikto metu namuose buvo nepilnamečiai vaikai, t. y. buvo ir mažametė šalių dukra M. P..
4. Teismas akcentavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. bus nustatyta konkreti bendravimo tvarka. Nors specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovas G. P. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir nustatyti laikiną bendravimo su mažamete dukra tvarką: iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas šioje byloje, įpareigoti atsakovę V. T. sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su savo dukra M. P. naudojantis vaizdo skambučiais per „Skype“ programą po vieną valandą per dieną. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantas gyvena atskirai, (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė, nepaisant to, kad tėvą ir vaiką skiria didelis atstumas, neleidžia jam bendrauti su vaiku net pasitelkiant telekomunikacijas, nebeteikia jokių naujienų, susijusių su vaiku. Apelianto teigimu, bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali trukti daugiau nei vienerius metus, per tokį laikotarpį tėvui neturint ryšio su savo vaiku, vaikas nepatirs abiejų tėvų meilės ir dėl to gali išgyventi neigiamas emocijas, turėti psichologinių sunkumų. Be to, atsakovė gali nuteikinėti vaiką prieš ieškovą, stengtis, kad tėvas būtų pamirštas. Taigi, yra reali grėsmė, kad teismui priėmus galutinį sprendimą šioje byloje, teismo sprendimo įgyvendinimas gali pasunkėti.
5.2. Apeliantas nesutinka su teismo teiginiu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Teismas net nesiaiškino, kaip dažnai vaikas gali bendrauti su tėvu, gyvenančiu skyrium, naudojantis telekomunikacijų pagalba. Apelianto nuomone, klaidingas teismo argumentas, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarantį klausimą, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su kitu, kartu su vaiku negyvenančiu, tėvu. Apelianto skundžiama nutartis iškraipo šalių interesų pusiausvyrą ir pažeidžia vaiko interesus. Kilus abejonių dėl bendravimo galimybių „Skype“ teismas privalėjo tai išsiaiškinti.
5.3. Siekiant visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti aplinkybes dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, prieš tai pareikalavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos įvertinti prašymą ir pateikti dėl jo išvadą.
5.4. Aplinkybė, jog ieškovas yra teistas, savaime neleidžia teismui spręsti, kad dėl šių priežasčių tėvui gali būti ribojama teisė bendrauti su vaiku, nes vien tokio fakto buvimas nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad ieškovas netinkamai rūpinasi vaiku ir neužtikrina jo saugumo. Be to, apeliantas dirba pedagogu švietimo įstaigoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbas su vaikais, jis charakterizuojamas teigiamai, šių aplinkybių teismas nevertino. Šiuo atveju teismas nenustatė net minimalaus laikinojo bendravimo ir taip pažeidė dukros bei jo tėvo teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė V. T. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantas visiškai neturi mažamečio vaiko priežiūros ir bendravimo su juo įgūdžių, nesupranta, jog kiekvieną dieną po 1 valandą (duomenys neskelbtini) metų vaikui sukaupti dėmesį yra neįmanoma. Ieškovas taip pat nesuvokia naudojimosi telekomunikacinėmis priemonėmis daromos žalos šalių raidai ir vystymuisi. Apeliantas neįvertina, kad to, kad jis kalba italų arba anglų kalbomis, o šalių dukra – tik lietuvių. Ieškovas ilgą laiką neteikia jokio išlaikymo šalių dukrai, todėl prašydamas bendravimo su dukra „Skype“ programa, neabejotinai reikalauja papildomų išlaidų.
6.2. Ieškovas bendraudamas su šalių dukra „Skype“ programa rūko ir vartoja alkoholį. Teismas pagrįstai skundžiamą nutartį grindžia įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kuriuo ieškovas yra pripažintas kaltu dėl smurtinio nusikaltimo, o nusikalstamą veiką padarė šalių mažametės dukters akivaizdoje. Todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, kad bendravimo su dukra tvarka turi būti nuspręsta tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu priimant galutinį sprendimą šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino bendravimo su dukra nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
9. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apelianto pateiktus naujus rašytinius įrodymus – atsakovės elektroninio laiško ieškovui kopiją, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-02-27 išvadą bei atsakovės pateiktą medžiagą dėl apelianto bendravimo su dukra, ikiteisminio tyrimo medžiagą bei SMS žinučių turinį – sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovo G. P. atskirojo skundo ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.
10. Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 20 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo G. P. atskirąjį skundą procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2017 m. kovo 27 d. 9.45 val. Ieškovas G. P. patikslintą reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017-03-24. Nagrinėjamu atveju matyti, kad apelianto patikslintas reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikiamas pavėluotai, tai yra pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui ir apeliacinės instancijos teismui atidėjus procesinio teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šį ieškovo patikslintą reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisako priimti ir jį grąžina apeliantui (CPK 314 str.).
Dėl prioritetinio vaiko intereso bendrauti ir matytis su abiem tėvais
11. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
12. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
13. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, akcentuojant tėvo teisės bendrauti su dukra pažeidimu. Apelianto teigimu, nepaisant to, kad tėvą ir vaiką skiria didelis atstumas, atsakovė neleidžia jam bendrauti su vaiku net pasitelkiant telekomunikacijas, neteikia jokios informacijos susijusios su vaiku.
14. Teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), kylančių dėl bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
15. Nagrinėjamos bylos atveju susiklosčiusi situacija lemia tai, jog nepilnametė šalių dukra iš esmės visą savo laiką bendrauja su motina, o bendravimas su tėvu yra ribojamas atstumo ir įmanomas tik naudojantis ryšio priemonėmis, nes ieškovas gyvena Italijoje. Siekiant, jog tarp dukros ir ieškovo formuotųsi emocinis ryšys, vaiko ir tėvo bendravimas turi vystytis palaipsniui, nuolat ir negali būti ribojamas, jeigu tai nekenkia vaiko interesams. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti laikiną bendravimo su dukra tvarką, savo išvadas grindė nepilnametės dukros amžiumi, tam tikru jos dienos grafiku, taip pat tėvo bei vaiko galimu kalbos barjeru, tačiau teismas visiškai nevertino prieš tai vykusių ieškovo ir dukros bendravimo „Skype“ programa faktų (b. l. 10–11). Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Jas taikant, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis šeimos bylą, turėjo būti aktyvus bei išsiaiškinti aplinkybes, ar anksčiau vykdavo tėvo bendravimas su dukra ir kokiu būdu, ar ieškovui iš tiesų yra trukdoma bendrauti su dukra, koks yra abiejų tėvų elgesys siekiant bendravimo su dukra.
16. Pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (šiuo atveju net minimalios bendravimo tvarkos nenustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. S. M., no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Atsižvelgiant į tai, pritartina apelianto dėstomai pozicijai, kad teismas nesiaiškino, kaip dažnai vaikas gali bendrauti su tėvu, gyvenančiu skyrium, naudojantis telekomunikacijų pagalba. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė net minimalaus laikinojo bendravimo ir tokiu būdu pažeidė dukros bei jo tėvo teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
17. Aplinkybė, jog ieškovas nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, savaime neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad dėl šių priežasčių tėvui gali būti ribojama teisė bendrauti su dukra. Teismas nesiaiškino, ar ieškovo bendravimas su dukra daro jai neigiamą įtaką, ar kelia pavojų jos fizinei ar psichinei būklei. Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų šio šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Nagrinėdamas prašymą rašytinio proceso tvarka, neišklausęs šalių, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka dalyvaujant vaiko tėvams ir pavedant išvadą byloje teikiančiai institucijai pateikti teismui motyvuotą išvadą dėl laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Kadangi pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nesiaiškino, tai yra, iš esmės nesiaiškino ieškovo pateiktos bendravimo tvarkos pagrįstumo, yra pagrindas konstatuoti, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės šio klausimo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškovo G. P. teismui 2017-03-24 pateiktą patikslintą reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsisakyti priimti ir jį grąžinti apeliantui.