Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-02-05 · Byla Nr. ATP-55-366/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
ATP-55-366/2015
Teisminio proceso Nr.
4-11-3-00428-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Pažeidėjas
A. M.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjas Valdas CiesiūnasAdm. byla Nr. ATP-55-366/2015Teisminio proceso Nr.4-11-3-00428-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį nubaustas 2200 litų arba 637,16 € dydžio administracine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams už tai, kad jis 2014 m. spalio 13 d. laikotarpyje nuo 21 val. 27 min. iki 22 val. 10 min. kelyje Visaginas – VĮ IAE 6-ame kilometre Visagino savivaldybėje, vairavo transporto priemonę – automobilį Volkswagen Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,85 promilės alkoholio) girtumo laipsnis, kai bandė išvažiuoti iš šalikelės griovio.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų. Pripažįsta, jog bandė užklimpusį automobilį išvaryti iš griovio, tačiau su šiuo automobiliu iš vietos nepajudėjo, jis iš įvykio vietos buvo ištrauktas tik specialios technikos pagalba. Automobilį vairavo kitas asmuo – Vitalijus. Apeliantas neigia, kad jis vairavo automobilį 32,5 metrus nuo sustojimo po įvykio iki jo radimo vietos, teigia nežinantis kas šį atstumą vairavo. Sėdo už vairo, norėdamas išgelbėti pavojingai pasvirusį ir įklimpusį automobilį. Negali būti laikomas vairavimu sėdėjimas už vairo užvesto, tačiau nejudančio iš vietos automobilio. 32,5 metrus galimai nuvažiavo Vitalijus, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neištyrė ir savo išvadas grindė prielaida, kad vairavo jis, t.y. A. M..

2014-12-22 Panevėžio apygardos teisme gautas A. M. prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Prašyme nurodoma, jog reikalinga apklausti įvykį mačiusį asmenį A. K., kuris atsiliepė kaip įvykį matęs asmuo pagal skelbimą vietiniame laikraštyje. Prie prašymo pridėtas A. K. paaiškinimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodo, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bei prašo A. M. skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog A. M. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta.

A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki įvažiavimo į griovį automobilį vairavo kitas asmuo – Vitalijus. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo atsisėdęs už vairo, nes norėjo automobilį išvaryti iš griovio. Automobilis buvo užklimpęs ir iš vietos nepajudėjo, todėl apeliantas mano, kad jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., sudėties. Taigi, kaip matyti, A. M. pripažįsta pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, t.y. pripažįsta, kad būdamas neblaivus sėdėjo už užvesto automobilio vairo ir bandė jį išvaryti iš griovio. Šiuos A. M. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas pareigūnas R. V. nurodė, kad įvykio vietoje buvo matyti aiškios bandymo užvažiuoti ant kelio žymės. Atvykęs į pagalbą V. M. patvirtino, kad į užklimpusio automobilio vairuotojo vietą buvo įlipęs A. M.. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad automobilis intensyviai buksavo (fotografija IMG 2734), nes dešinysis priekinis ratas yra giliai grunte, o abiejose rato pusėse išmestas gruntas. Tai rodo, kad ratas variklio pagalba buvo prasukamas abiem kryptimis.

Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančią įvykio schemą, pagal kurią automobilis nuo sustojimo po įvykio iki jo radimo taško buvo nuvažiavęs 32,5 m. atstumą (b.l. 14 – 15) ir konstatavo, kad šį atstumą nuvažiavo A. M.. Su šia teismo išvada A. M. nesutinka ir tvirtina, kad šiuos 32,5 metrus iki automobilio galutinio užklimpimo galimai nuvažiavo Vitalijus. Šiai aplinkybei patvirtinti A. M. prašė apeliacinės instancijos teismo apklausti jo prašomą iškviesti liudytoją. Tačiau tenkinti apelianto prašymą nėra pagrindo, kadangi aplinkybė, jog minėtą 32,5 metrų atstumą vairavo kitas asmuo, veiksmų kvalifikacijai reikšmės neturi. Veikai pagal ATPK 126 str. 4 d. kvalifikuoti pakanka neginčijamais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad A. M., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sėdėjo už užvesto automobilio vairo ir bandė jį išvaryti iš griovio. Aplinkybė, kad automobilio išvaryti iš griovio nepavyko veikos kvalifikavimui taip pat reikšmės neturi.

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą atmesti, Visagino miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius