Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo I. V. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutarties, kuria I. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviem mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. įtariamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2013 m. liepos 22 d. veikdamas organizuotoje grupėje kartu su S. Ž., M. Z., A. D., A. N., A. B., A. B. ir kitais asmenimis, iš anskto susitaręs su jais daryti labai sunkius nusikaltimus – verbuoti, perleisti, gabenti ir išnaudoti nukentėjusius asmenis nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, verbavo, perleido, gabeno ir išnaudojo K. J. ir kitus nukentėjusiuosius nusikalstamoms veikoms daryti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, t.y. įtariamas padaręs BK 147 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

I. V. laikinai sulaikytas 2013-07-22 vadovaujantis BPK 140 str.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nutartimi I. V. paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams padarius išvadą, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d.), paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, paslėpti ar sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. trukdyti procesui, o taip pat daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Įtariamojo I. V. gynėjas skundžia 2013-07-23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo nutartį panaikinti.

Gynėjas nurodo, kad nutartis skirti įtariamajam I. V. kardomąją priemonę – suėmimą yra nepagrįsta, todėl yra naikintina.

Gynėjas nurodo, kad nutartis skirti I. V. suėmimą yra nemotyvuota, joje suėmimo pagrindus pagrįsti nurodyti deklaratyvūs argumentai. Tvirtina, kad teismas nesvarstė ir nevertino, kad I. V. buvo sulaikytas 2013-07-22 d., t.y. tą pačią dieną kai buvo apklaustas nukentėjusysis K. J.. Minėto asmens apklausoje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo įtariamojo I. V. veiksmus kriminalizuoti pagal BK 147 str. Prekyba žmonėmis yra vienas iš nusikaltimų žmogaus laisvei, todėl veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje numatytas nusikaltimas tik nustačius, kad žmogaus laisvė buvo pažeista. Tvirtina, kad teismui nebuvo pateikti duomenys, jog nukentėjusiojo K. J. asmens laisvė buvo suvaržyta, palenkiant jo valią bent vienu iš BK 147 straipsnio dispozicijoje nurodytų valios palenkimo būdų, ir kad tai padarė būtent įtariamasis I. V..

Tvirtina, kad teismas padarydamas išvadą, jog faktiniai duomenys, leidžia manyti, kad I. V. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus privalėjo tuos duomenis, kuriais yra grindžiamas suėmimo pagrįstumas, nurodyti ir juos vertinti, tačiau teismo nutartyje tokie duomenys nėra nurodyti.

Gynėjas nurodo, kad prieš prokuroro pareiškimo nagrinėjimą gynėjui buvo leista susipažinti su prokuroro teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria remiantis prokuroras grindžia suėmimo skyrimo būtinumą, tačiau šių procesinių dokumentų turinys nesudaro pagrindo įtariamojo I. V. veiksmus vertinti BK 147 straipsnio prasme. Tvirtina, kad kiti duomenys - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo duomenys ir kita medžiaga nei teismui, nei gynybai susipažinimui bei vertinimui nebuvo pateikta. Todėl, gynėjo manymu, buvo pažeistos įtariamojo teisės, kadangi nebuvo suteikta galimybė susipažinti su duomenimis, kuriais remiantis prokuroras grindė tiek pareikšto įtarimo, tiek BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų buvimą.

Gynėjas teigia, kad teismas skirdamas I. V. suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, iškreipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ prasmę. Teismas neteisingai vadovavosi išskirtinai tik minėto nutarimo 8 punkte nurodyta teze, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama „kitų aplinkybių“ sąvokai, ir tai lėmė teismo sprendimą paskirti I. V. suėmimą. Šio išaiškinimo negalima traktuoti vienpusiškai ir atsietai nuo kitų BPK normų bei principų, taip pat kitų minėto nutarimo nuostatų.

Tvirtina, kad teismas formaliai nurodė, kad yra pagrindas manyti, jog įtariamasis I. V. darys naujus BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Pažymi, kad paprastai kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė turėtų būti susiejama su kitomis BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu teismas, paskirdamas I. V. suėmimą rėmėsi išskirtinai tik kaltinimo sunkumo ir bausmės griežtumo kriterijumi. Todėl gynėjas tvirtina, kad teismas paskirdamas įtariamajam suėmimą, pažeidė BPK normas, bei nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo Senato Nutarimo Nr. 50 išaiškinimų ir tuo pačiu teisminės praktikos.

Be to, gynėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog I. V. teistumas išnykęs, jis nebuvo kviestas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną apklausai, nesislapstė, iki sulaikymo I. V. turėjo ir šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą, nors ir nėra oficialiai susituokęs, tačiau gyvena faktinėje santuokoje ir augina mažametį vaiką yra registruotas darbo biržoje. Tai gynėjo teigimu patvirtina, kad teismas neišnagrinėjo klausimo visapusiškai ir objektyviai bei sprendė I. V. kardomosios priemonės-suėmimo skyrimo pagrįstumo klausimą šališkai ir vadovaujantis tik deklaratyviais teiginiais, arba remiantis tik prielaidomis.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-23 nutartis, kuria I. V. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra teisėta ir pagrįsta.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad I. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų K. J., A. S. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei kratų protokoluose. Priešingai nei teigiama skunde, teismas duomenis, kurių pagrindu padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad I. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė ir juos vertino. Apygardos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, sprendžia, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje jų pakanka pagrįstai manyti, kad I. V. galėjo padaryti nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis yra įtariamas. Nors skunde gynėjas akcentuoja, jog surinkti duomenys nepatvirtina, kad I. V. padarė BK 147 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, tačiau teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą bylos įrodymų nevertina ir asmens kaltės nesprendžia.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 str. 2 d., padarymą šio straipsnio sankcija numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. I. V. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Galimos sankcijos griežtumas leidžia pagrįstai manyti, kad nesuimtas įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Tokią išvadą pagrindžia ir skundžiamojoje nutartyje pažymėtos aplinkybės, jog I. V. anksčiau ne kartą teistas, turi ryšių užsienyje, neturi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs. Visuma šių aplinkybių patvirtina, kad I. V. kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais skirtas pagrįstai.

Pagrįstai I. V. skirtas suėmimas tuo pagrindu, jog įtariamasis trukdys procesui. Įtariamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Tokią išvadą leidžia daryti bylos aplinkybės ir duomenys, jog ikiteisminiame tyrime neatlikti visi būti proceso veiksmai.

Įvertinęs pateiktą medžiagą teismas, konstatuoja, kad šiuo metu manyti, kad BPK 119 str. numatytus tikslus I. V. galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nėra pagrindo. Gynėjo skunde išdėstyti argumentai šios teismo išvados nepaneigia.

Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant nacionalinės ar tarptautinės teisės normų, todėl naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo I. V. gynėjo advokato Valentino Baltrūno skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 23 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.