Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimo, kuriuo P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. nubaustas po 3000 litų bauda, iš viso paskirta 15000 litų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto tvirtinimu, šioje byloje įrodymų tyrimas buvo atliktas netinkamai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Teismas priėmė skundžiamą nutarimą vadovaudamasis vien Valstybinės darbo inspekcijos pateiktais rašytiniais įrodymais. Apeliantas pažymi, kad nelegalaus darbo bylose pagrindiniais įrodymais yra laikomi ne tik pareigūnų, surašiusių administracinio teisės pažeidimų protokolą, bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2917/2009, N575-322/2011). Nagrinėjant jo administracinę bylą, teismo posėdyje kaip liudytojai nebuvo apklausti T. J., G. M., I. G., A. S. ir A. U.. Apeliantas nurodo, kad vien rašytiniai liudytojų paaiškinimai prilyginami liudytojų parodymams negali būti (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, pagal kurią teisme tiesiogiai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tada, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Be to, neapklausęs liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus liudytojams, kurių parodymais teismas būtų galėjęs objektyviai įvertinti P. Č. inkriminuoto pažeidimo padarymą.

P. Č. tvirtinimu, apylinkės teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų. Pažymi, kad teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-20 nutartis byloje N756-164/2010). Tokia nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą teismo sprendimą, ši teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-12 nutartis byloje N575-4309/2010). Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas pažymėjo, kad jo kaltė yra įrodyta rašytiniais įrodymais (administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita bylos medžiaga), tačiau jų detaliai neįvardijo, neanalizavo, dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė.

P. Č. pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje N575-2791/2009). Apeliantas nurodo, kad 2010-11-02 UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei konsultuoti mokesčių klausimais. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pristato dokumentus Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui („Sodrai“). Pagal nusistovėjusią tarp šalių praktiką, apie priimamus darbuotojus yra pranešama telefonu arba elektroniniu laišku, o UAB (duomenys neskelbtini) praneša „Sodrai“. Apeliantas tvirtina, jog jis apie 2011-08-30 naujai priimtus darbuotojus informavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją ir pagrįstai tikėjosi, jog „Sodrai“ bus pranešta. Tačiau teismas į bylos medžiagą neįsigilino, nesuteikė jam galimybės viską paaiškinti. P. Č. tvirtinimu, teismas rėmėsi vien tik 2011-10-06 Valstybinės darbo inspekcijos surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame neaišku, kuo remiantis parašyta, jog darbo sutartys su T. J., G. M., I. G., A. S. ir A. U. pasirašytos 2011-08-31. Apeliantas nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnas klaidingai nurodė, kad jis darbo sutartis ir pranešimą VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė tik 2011-08-31, nes iš tikrųjų darbo sutartys buvo pasirašytos bei nurodymas Vykdytojui (pagal 2010-11-02 sutartį) pranešti „Sodrai“ apie priimamus darbuotojus buvo pateiktas 2011-08-30. P. Č. teigimu, 2011-08-30 minėti darbuotojai parašė prašymus priimti į darbą pagalbiniais darbininkais, susipažino su darbo specifika bei paprašė leisti pabandyti atlikti mūro darbą. Tą pačią dieną su jais buvo pasirašyta darbo sutartis tik dėl objektyvių priežasčių, nes apie priimamus darbuotojus praneša UAB (duomenys neskelbtini), kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), antras sutarties egzempliorius darbuotojams buvo įteiktas ne pasirašymo metu, o tą pačią dieną, vėliau. Apelianto nuomone, vien dėl to, jog prieš darbo pradžią darbuotojui nebuvo įteiktas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei išduotas darbo pažymėjimas, nereiškia, jog jo veikoje yra DK 98 str. 1 d. numatyto pažeidimo, užtraukiančio ATPK 41³ str. numatytą atsakomybę, sudėtis, nes tokia veika nelegalaus darbo objektas nepažeistas ir tokio objekto pažeidimui grėsmė nekilo. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog 2011-10-25 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinė byla A2.1-976-586/2011, kurioje T. V. nubaustas už tų pačių darbuotojų T. J. bei A. U. nelegalų darbą, todėl nesuprantama, kaip darbuotojas, priimtas visai darbo dienai pas T. V., galėjo nelegaliai dirbti ir jo vadovaujamojoje įmonėje. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės tik dar kartą parodo, kad teismas vadovavosi vien tik Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno surašytu neteisingu ir neobjektyviu administracinio teisės pažeidimo protokolu. Teigia, jog teismas neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas, todėl prašo administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Iš 2011-10-06 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad P. Č. su šiuo protokolu susipažino, gavo protokolo kopiją, savo kaltę dėl jame inkriminuoto pažeidimo pripažino iš dalies, protokole nurodė: „Smulkiau paaiškinsiu teisme“. Protokole nurodyta, jog P. Č. apie bylos nagrinėjimą bus pranešta (b. l. 3).

2011-10-26 teismo posėdyje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. Č. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., P. Č. nedalyvavo. Teismo šaukimas 2011-10-26 9 val. atvykti P. Č. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą buvo įteiktas E. Č. (b. l. 30). Įteikus teismo šaukimą šeimos nariui (žmonai), yra laikytina, kad šaukimas įteiktas tinkamai, tačiau apeliaciniame skunde P. Č. paaiškino, kad jo žmona E. Č. tuo metu dėl komplikuoto nėštumo lankėsi pas gydytojus, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jį informuoti užmiršo, todėl jis į teismo posėdį neatvyko ir pareikšti motyvuotų prieštaravimų dėl jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo negalėjo.

Pranešimas apie išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą patvirtina, jog E. Č. yra nėščia (b. l. 49). Būdama tokios būklės ji galėjo būti susirūpinusi savo sveikata, todėl galėjo apie teismo šaukimo gavimą ir užmiršti. Teismo šaukimas buvo įteiktas ne asmeniškai P. Č., 2011-10-06 administracinio teisės pažeidimo protokole P. Č. nurodė, kad apie administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes paaiškins teisme, tuo išreiškė norą dalyvauti teismo posėdyje, į teismo posėdį P. Č. neatvyko todėl, kad apie jį nieko nežinojo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta nebuvo, todėl yra pagrindo manyti, kad ne dėl nuo P. Č. valios priklausiusių aplinkybių jam buvo atimta galimybė tinkamai įgyvendinti savo teises, kurias garantuoja ATPK 272 str. 1 d.

Be to, vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 286 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje. Nutarime turi būti: (...) bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. Teisės doktrinoje ilgą laiką pripažįstama, kad nemotyvuotas teismo sprendimas demokratinėje visuomenėje laikomas piktnaudžiavimo valdžia pasireiškimu. Motyvuoti teismų sprendimai yra būtina sąlyga užtikrinti visuomenės pasitikėjimą teismų sistema. Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Teisminės praktikos ir teisės mokslo doktrinos tęstinumo išsaugojimas yra viena teisinės sistemos vertybių. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, turi atsižvelgti į anksčiau paminėtas teisės normas, teisės principus ir teisines vertybes.

ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Teismo sprendimo motyvai sudaro prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-443/06).

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų nesilaikė visiškai. Teismas ne tik kad nepasisakė dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tačiau įrodymų net neišvardijo. Kaip įrodymą paminėjo tik administracinio teisės pažeidimo protokolą, jokių motyvuotų argumentų, kuriais rėmėsi pripažindamas P. Č. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nutarime nenurodė. Teismas nubaudė P. Č. už nelegaliai jo įmonėje dirbusius T. J., G. M., I. G., A. S. ir A. U., tačiau byloje nėra net A. S. paaiškinimo, susijusio su P. Č. inkriminuotu pažeidimu, kuris lygiai taip pat svarbus, kaip ir kiti įrodymai. Tam, kad teisingai būtų galima įvertinti byloje surinktus įrodymus, būtina išsiaiškinti ir patikrinti visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nėra bylos aplinkybių argumentuoto vertinimo, bylos įrodymai netirti, tai patvirtina ir teismo posėdžio protokolo nebuvimas, todėl patikrinti apylinkės teismo išvadų pagrįstumą neįmanoma. Toks ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų neatitinkantis nutarimas vienareikšmiškai laikytinas neteisėtu, nepagrįstu ir pažeidžiančiu asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas surašytas iš esmės pažeidus ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatas, nemotyvuotas, teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, o byloje esančių įrodymų net neaptarė ir jų neanalizavo visiškai, taip pažeisdamas ATPK 257, 284 straipsnių reikalavimus, ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo įvertinti ir P. Č. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas daryti įtaką būsimam apylinkės teismo sprendimui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarimą panaikinti ir P. Č. administracinių teisės pažeidimų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.