Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nedeklaruota, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2020-06-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d., 189 str. 1 d., 284 str. (2 veikos) galutine subendrinta sumažinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2020-08-24 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. galutine subendrinta 1 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 6 punktais, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2020-10-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. galutine subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 151¹ straipsnio l dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji M. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, laikotarpyje nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. sausio 5 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, kavinėje-motelyje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini), ir pas draugą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su M. J. su jos sutikimu, tokiu būdu tenkino lytinę aistrą su jaunesne negu šešiolikos metų M. J. su jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Kaltinamasis E. M. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikaltimo pagal LR BK 151¹ straipsnio l dalį savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jie su M. J. pradėjo draugauti, o visuose santykiuose būna lytinis santykiavimas. Nukentėjusioji yra jo draugė, jie iki šiol susirašinėja laiškais. Dabar jau žino, kad M. J. yra gimusi (duomenys neskelbtini) m. Sutinka, kad tuo metu, kai su ja lytiškai santykiavo, ji buvo jaunesnė nei 16 metų. Lytiškai santykiavo ,,(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, pas jo draugą namuose, kur tada jis gyveno, adresu (duomenys neskelbtini). M. J. nei karto neprieštaravo tokiam santykiavimui. Kaltę pilnai pripažįsta. Tiksliai nežino, bet su M. J. pradėjo draugauti praeitų metų liepos pradžioje ir gal po 4 mėnesių nuo draugystės pradžios pradėjo santykiauti. Tiksliai nežino ir negali pasakyti, ar kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo vasarą, ar po vasaros. Gali būti šitas laikotarpis, kaip įvardinta kaltinime, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. sausio 5 d. Nukentėjusiosios teiravosi, kur ji mokosi, kur gyvena. Jis žinojo, kad ji buvo pabėgusi iš ,,(duomenys neskelbtini)“, ji buvo pas jį, tai galima sakyti, kad jis ją slėpė. Klausė jos, kur ji mokosi. Ji mokėsi toje pačioje mokykloje, kaip ir jis. Neklausė tokių dalykų, kurioje klasėje ji mokėsi, tik paklausė, ar mokėsi ir viskas. Tiesiog neuždavinėjo tokių klausimų, kokio ji amžiaus, draugavo ir viskas. Buvo nėštumas. Žinojo, kad M. laukėsi. Jis irgi laukė, kad ji susilauktų vaikelio, bet paskui ji persileido. Tuo laikotarpiu, kai ji laukėsi, gyveno kartu. Pripažįsta, kad su ja lytiškai santykiavo, žinojo, kiek jai metų. Pačią pirmą dieną sužinojo, kiek jai metų. Tą dieną ji sakė, kad jai 15 metų. Nežinojo, kad negalima lytiškai santykiauti su tokio amžiaus asmeniu. Santykiauti buvo abiejų sutikimas. Norėtų susitaikyti su M. ir ateityje būti kartu.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2020-08-15 J. K. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apie 2020-08-15 apie 17.55 val. iš (duomenys neskelbtini) Vaikų intensyvios terapijos skyriaus pabėgo nepilnametė pacientė M. J. (1 t., b. l. 42-51).

Iš 2021-01-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateiktas indelis su M. J. nėštuminiais audiniais (biopsine medžiaga) (2 t., b. l. 58-59).

Iš 2021-03-25 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš M. J. paimtas seilių lyginamasis pavyzdys (2 t., b. l. 60-61).

Iš 2021-03-22 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad iš E. M. paimtas DNR (seilių) ėminys (2 t., b. l. 62-63).

Iš 2021-03-05, 2021-02-10 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad iš liudytojų A. V., T. P., T. J. lyginamajam tyrimui paimti DNR (seilių) ėminiai (2 t., b. l. 64-65, 66-67, 68-69).

LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

LR BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kaip matyti, šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas ir pilnametis, t. y. jau sulaukęs 18 metų amžiaus, asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. M. neneigė įvykdęs nusikalstamą veiką M. J. atžvilgiu. Teisme jis paaiškino, kad su M. J. lytiškai santykiavo, nors jai nebuvo suėję 16 metų, M. J. nei karto neprieštaravo tokiam santykiavimui. Kaltinamasis pripažino ir tai, kad M. J. amžius jam buvo žinomas pačią pirmą dieną, ji pati jam pasakė, jog jai yra 15 metų, tačiau nežinojo, kad negalima lytiškai santykiauti su tokio amžiaus asmeniu. Teismas remiasi tokiais kaltinamojo paaiškinimais ir vertina juos kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, t. y. tiek pačios nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai apie tai, kad E. M. ir M. J. turėjo lytinių santykių, policijos pareigūnų BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir tarnybiniai pranešimai apie M. J. paieškas ir jos suradimą, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolai, specialistų išvados, kuriose užfiksuota, jog M. J. mergystės plėvėje nustatytas senas plyšimas, M. J. konstatuotas 16 savaičių nėštumas, bei tai, kad E. M. yra M. J. abortuoto vaisiaus biologinis tėvas su 99,9999999942559 % tikimybe.

Tokių aplinkybių visumos analizė rodo, kad E. M., pats būdamas pilnametis, žinodamas, kad M. J. nėra šešiolikos metų, laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. sausio 5 d. kavinėje-motelyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su M. J. su jos sutikimu, tokiu būdu tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu su jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Todėl teismas, laikydamasis LR BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 151¹ str. 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į bausmės skyrimo ypatumus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją įvykdęs (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kaltinamasis E. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas nagrinėjamoje byloje, E. M. įvykdė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas atitinka LR BK 27 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimų recidyvo sampratą (2 t., b. l. 183-189, 194-200, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 190-193), nedirbantis (2 t., b. l. 181), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 182), šiuo metu (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinys (2 t., b. l. 179). Įvertinęs tokias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes nukentėjusiajai (nėštumas, nėštumo vaisiaus praradimas), siekdamas LR BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. M., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių teistumų, už nusikalstamos veikos įvykdymą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu nustatyta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2020-10-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Nukentėjusiosios M. J. atstovė advokatė N. L. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 91-92). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro nukentėjusiosios per ankstyvas seksualinis sudominimas, nukentėjusiosios patirti dvasiniai išgyvenimai dėl kaltinamojo veiksmų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (LR CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti LR CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Byloje nustatyta, kad E. M. nukentėjusiosios nepilnametės atžvilgiu padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Būdamas suaugęs vyras, pasinaudojo nukentėjusiosios patiklumu, ne mažiau kaip vieną kartą su ja lytiškai santykiavo, nors žinojo, kad nukentėjusioji yra vaikas. Kaip rodo bylos duomenys, E. M. lytinių santykių metu nenaudojo apsaugos priemonių, ko pasekoje M. J. tapo nėščia. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, E. M. pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus bei galimus ateityje dvasinius išgyvenimus ir kaltinamojo finansinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, vertinama nustatant konkretų iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydį. E. M. yra jauno amžiaus, išėjęs į laisvę, turės galimybę dirbti ir gauti pajamų. Tuo tarpu nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti neigiamos įtakos jos elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios pakankamai jauną amžių, ją supančią socialinę aplinką, galima daryti išvadą ir apie netrumpalaikę neigiamų padarinių įtaką M. J. asmenybės formavimuisi, jos požiūriui į vyro ir moters santykius. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad nukentėjusiajai dėl nėštumo patologijos vaisius buvo abortuotas. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad dėl E. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą, stresą, pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. M. tyčiniais nusikalstamais veiksmais pažeidė nepilnametės M. J. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei šis nusikaltimas nepilnametei sukėlė neigiamus emocinius, psichologinius, fizinius padarinius. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2021 metais, sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovės pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo E. M. M. J. naudai priteistina 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. M. buvo skirta gynėja advokatė L. M.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-06-02 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už E. M. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 273,06 Eur (3 t., b. l. 84-89). Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Nagrinėjant bylą, nukentėjusiajai M. J. buvo skirta atstovė advokatė N. L.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-06-08 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad už M. J. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 255,06 Eur.

LR BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį (duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad nukentėjusiajai teisinė pagalba buvo būtina, kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo nepriteisintos.

Daiktiniai įrodymai - indelis su biopsine medžiaga, DNR (seilių) ėminiai, pateikti teismui, supakuoti pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai – kompaktiniai diskai (2 vnt.), esantys voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnio l dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. sumažintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu nustatytą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2020-10-02 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę E. M. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnėsiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021-06-28.

Nukentėjusiosios M. J. įgaliotosios atstovės pareikštą civilinį ieškinį dėl 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš E. M. priteisti nukentėjusiajai M. J. 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam E. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokatės dalyvavimo byloje iš kaltinamojo E. M. nepriteisti.

Proceso išlaidų už nukentėjusiajai M. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo E. M. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus - indelį su biopsine medžiaga, DNR (seilių) ėminius, pateiktus teismui, supakuotus pakete Nr. 1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus (2 vnt.), esančius voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.