Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-03-04 · Administracinė byla Nr. A-587-756/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
A-587-756/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00678-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-587-756/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00678-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 3, 8 ir 9 būriuose per mažo ploto sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, būriuose taip pat neveikė ventiliacija, todėl gyvenamosiose patalpose buvo blogas kvapas, dėl ko pareiškėją pykino, sutriko virškinimo sistema, jis negalėjo valgyti. Gyvenamosiose patalpose, dušinėje, virtuvėlėje, koridoriuose buvo buitinių parazitų (tarakonų, blakių), dėl kurių įkandimų pareiškėjas negalėjo tinkamai išsimiegoti. Dėl kreivai sudėtų langų 9 būryje pūsdavo skersvėjis, todėl pareiškėjas nuolat sirgdavo, buvo praradęs sąmonę. 8 būrio dušinės būklė buvo netinkama, duše buvo didelė drėgmė, veisėsi pelėsis, todėl buvo sunku kvėpuoti. Dėl iš dušinės sklindančių vandens garų 8 būrio koridoriaus ir laiptinės grindys buvo slidžios. Pareiškėjas buvo paslydęs laiptinėje ir (duomenys neskelbtini). Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime ir jo papildyme nurodė, kad pareiškėjas buvo kalinamas tinkamo ploto sąlygomis. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus bendrabučių tipo būrių gyvenamosios ir sanitarinių mazgų patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Nuteistieji gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo patalpas privalo valyti ir tvarkytis patys. Dušinės yra dezinfekuojamos. Buitiniai parazitai taip pat yra naikinami. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra duomenys, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) pareiškėjui paskirtas ambulatorinis gydymas, tačiau duomenų, kad jis susižalojo dėl slidžių grindų, nėra. Pareiškėjas dėl blakių įkandimų, pasunkėjusio kvėpavimo, dėl patirtų emocinių išgyvenimų į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų ir jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas taip pat prašė pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2018 m. vasario 5 d.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas minėtam pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido minėtą senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už kalinimą netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 28 d. iki 2015 m. kovo 25 d. pareikšti. Įvertinęs, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, kad pareiškėjas nenurodė senaties termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, teismas taikė daliai pareiškėjo reikalavimų senaties terminą ir nagrinėjo tik bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2018 m. vasario 5 d.

8. Teismas nurodė, kad reikalavimai gyvenamųjų ir bendrosios paskirties patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei, oro judėjimo greičiui nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) 26 punkte ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16 punkte. Pagal HN 76:2010 39.4 punktą dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdien naudojant valiklius, turinčius dezinfektantų, pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfektantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių. HN 134:2015 28.2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos.

9. Teismas pabrėžė, kad atsakovo atstovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą šioje byloje, nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie 8 būrio dušinės santykinės oro drėgmės atitiktį minėtų higienos normų reikalavimams, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 8 būrio dušinė ginčui aktualiu laikotarpiu kasdien buvo valoma. Pravieniškių PN-AK dezinfekcija 3 sektoriaus būrių tualetuose ir prausyklose atliekama kartą per savaitę. Šia aplinkybę patvirtina byloje pateikti Sanitarinio stovio patikrinimo ir dezinfekcijos registracijos būriuose, baudos izoliatoriuje, karantino, pasimatymo kambaryje žurnalo duomenys. Vis dėlto toks atliekamų dezinfekcijos darbų dažnumas neatitinka HN 76:2010) 39.4 punkto ir HN 134:2015 28.2 punkto nuostatų (reikalavimų).Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl didelės drėgmės dušinėje ir pelėsio nėra paneigti.

10. Teismas pažymėjo, kad pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų; esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Analogiški reikalavimai įtvirtinti HN 134:2015 20 punkte.

11. Teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Utenos deratizacija“ ir UAB „Dezinfa“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos 3, 8 ir 9 būriuose buvo teiktos nesilaikant sutartyse nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį. Minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo patalpose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, yra pagrįsti. Tačiau teismas pripažino, kad iš dalies už buitinių parazitų gyvenamojoje aplinkoje atsiradimą atsakingas ir pareiškėjas, nes akivaizdu, kad tinkamos aplinkos, gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo paties pareiškėjo valios.

12. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2018 m. vasario 5 d. jis buvo kalinamas bendrabučių tipo patalpose neužtikrinant sveikatai saugios, švarios aplinkos (nepakankama buitinių parazitų kontrolė, netvarkingos, higienos normų reikalavimų neatitinkančios 8 būrio dušinės patalpos). Nors byloje nėra jokių duomenų apie nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl tokių pažeidimų (buitinių parazitų, pelėsio, didelės drėgmės dušinėje) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

13. Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad dėl jų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta pinigų suma, o pakankama suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 200 Eur.

III.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad jeigu nustatomi tik higienos normų pažeidimai, neturtinė žalos atlyginimas pinigais dažnai net nepriteisiamas, vertinant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Pravieniškių PN-AK šioje byloje teko neproporcinga pareiga paneigti visus pareiškėjo skunde nurodytus abstrakčius teiginius. Skundžiamame teismo sprendime konstatuoti pažeidimai neturėtų būti laikomi nustatytais, nes nėra aiškus jų mastas, trukmė ir intensyvumas. Pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo padarytos jokios neigiamos pasekmės, todėl neturėtų būti vertinama, kad jam padaryta tokia neturtinė žala, kuri dar būtų ir kompensuotina pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2018 m. vasario 5 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į atsakovo atstovo paduoto apeliacinio skundo ribas, t. y. vertinamos tik bylos aplinkybės (teismo nustatyti pažeidimai), susiję pareiškėjo kalinimu Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2018 m. vasario 5 d. (toliau – ir ginčui aktualus laikotarpis).

19. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2018 m. vasario 5 d. pareiškėjas buvo kalinamas: pažeidžiant HN 76:2010 26 punktą ir HN 134:2015 16 punktą dėl to, kad prausėsi dušuose, kuriuose buvo per didelė drėgmė; pažeidžiant HN 76:2010 39.4 punktą ir HN 134:2015 28.2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2018 m. lapkričio 1 d.) dėl to, kad dušai, kuriuose prausėsi pareiškėjas, nebuvo tinkamai (ne kasdien) valomi, dezinfekuojami. Atsižvelgęs į minėtus pažeidimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog dušuose buvo pelėsis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant HN 76:2010 60 punktą ir HN 134:2015 20 punktą dėl to, kad Pravieniškių PN-AK veisėsi buitiniai kenkėjai, o jų kontrolės (naikinimo) darbai nebuvo tinkamai (pakankamu dažnumu) atliekami.

20. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo pažeistas HN 134:2015 16 punktas, t. y. nuostata, nustatanti drėgmės normas, nes dušuose buvo didelė drėgmė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas nustatytas nepagrįstai, kadangi HN 134:2015 16 punktas nustato tik drėgmės normas gyvenamosioms patalpoms. Pagal HN 134:2015 11.1 punkte nustatytą gyvenamosios patalpos apibrėžimą (t. y. patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi) dušas nėra gyvenamoji patalpa. Nepaisant to, kad HN 76:2010 26 punkte nustatytos santykinės drėgmės normos taikytinos ir bendrosios paskirties patalpoms, t. y. dušo (prausyklų) patalpoms, tačiau pareiškėjui skunde nurodžius tik abstraktų teiginį, kad dušuose buvo didelė drėgmė, nesant duomenų, kad dėl šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės jis būtų teikęs skundus Pravieniškių PN-AK administracijai ir (ar) kitoms kompetentingoms institucijoms (įstaigoms), nagrinėjamu atveju HN 76:2010 26 punkto pažeidimas šios nuostatos galiojimo metu (neteko galio 2015 m. lapkričio 1 d.) taip pat nekonstatuotinas.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sanitarinio stovio patikrinimo ir dezinfekcijos registracijos būriuose, baudos izoliatoriuje, kamerų tipo patalpose, karantino, pasimatymo kambaryje žurnalo duomenis (I t., b. l. 140–181), pritaria pirmosios instancijos teismui, kad dušai Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo valomi kasdien, o tai daroma tik apie kartą per savaitę. Todėl pripažintina, kad teismas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeistas HN 76:2010 39.4 punktas ir HN 134:2015 28.2 punktas, kuriuose iš esmės įtvirtintos analogiškos nuostatos, kad dušinės, prausyklos patalpos valomos (dezinfekuojamos) kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas nepateikė šį pažeidimą paneigiančių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra pagrindas vertinti kaip pagrįstą ir pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog dušuose buvo pelėsis, dėl to buvo pažeistas HN 76:2010 39.4 punktas ir HN 134:2015 39 punktas.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK turi pareigą organizuoti ir atlikti nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimą bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, juos naikinti (Aprašo 4 p., 1 priedas). Minėtiems darbams atlikti Pravieniškių PN-AK turi pareigą sudaryti sutartį su tokius darbus atlikti turinčiu teisę licencijuotu asmeniu (Aprašo 5 p.). Būtent minėtoje sutartyje nustatomi privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) būdai, apimtys ir atlikimo terminai (Aprašo 7 p.).

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis (2016 m. kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203 (I t., b. l. 63–66), darbų atlikimo aktus (I t., b. l. 67–72), Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalus (I t., b. l. 73–97), konstatuoja, kad nors nėra pagrindo daryti išvados, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija nebuvo visiškai atliekama, tačiau minėti duomenys nepatvirtina, kad minėti darbai buvo vykdomi tinkamai (pakankamu dažnumu). Nors pagal 2016 m. lapkričio 23 d. kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 76-203 3.2.2 punktą UAB „Utenos deratizacija“ turėjo pareigą atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus 2 kartus per mėnesį, tačiau, remiantis minėtais byloje esančiais duomenimis, negalima daryti išvados, kad tokiu dažnumu UAB „Utenos deratizacija“ teikė minėtas paslaugas Pravieniškių PN-AK. Taip pat pažymėtina, kad byloje Pravieniškių PN-AK sutartis su UAB „Dezinfa“ nėra pateikta, nors iš byloje esančių Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalų matyti, kad minėta bendrovė 2015 m. ir 2016 m. tam tikrais mėnesiais atliko tokius darbus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad Pravieniškių PN-AK neįrodė, jog patalpose, kuriomis pareiškėjas naudojosi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo tinkamai (pakankamu dažnumu) atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, dėl to atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad pataisos įstaigos patalpose nesiveisė buitiniai parazitai (tarakonai, blakės). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant HN 76:2010 60 punktą ir HN 134:2015 20 punktą dėl to, kad Pravieniškių PN-AK veisėsi buitiniai kenkėjai (parazitai), o jų kontrolės (naikinimo) darbai nebuvo tinkamai (pakankamu dažnumu) atliekami.

24. Atsižvelgiant į nustatytus HN 76:2010 39.4 ir 60 punktų bei HN 134:2015 20, 28.2 ir 39 punktų pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2018 m. vasario 5 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (CK 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

25. Vis dėlto, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nustatyti pažeidimai nėra sunkaus pobūdžio (tiek dušai buvo valomi, tiek Pravieniškių PN-AK patalpose buvo atliekama deratizacija, dezinfekcija ir dezinsekcija, bet tik nepakankamu dažnumu), nenustatyta, kad pareiškėjas dėl jų būtų patyręs ilgalaikes neigiamas pasekmes, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kada nors kreipęsis (teikęs skundus) Pravieniškių PN-AK administracijai ir (ar) kitoms kompetentingoms institucijoms (įstaigoms), tikrinančioms HN sąlygas įkalinimo vietose, vertintina, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad ją būtų pagrindas kompensuoti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, yra pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino kai kurias bylai reikšmingas aplinkybes ir netinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, dėl to atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo sprendimas keistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo buvo priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjui A. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pripažinti, kad pareiškėjo A. S. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2018 m. vasario 5 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasVaida Urmonaitė-MaculevičienėMilda Vainienė