Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-04-06 · Administracinė byla Nr. A-438-877-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2006-04-06
Bylos Nr.
A-438-877-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Stasys Gudynas
Pareiškėjas
Ž.V.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų
Kategorijos
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 65.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A8 – 877 – 06Procesinio sprendimo kategorija 13.4; 65.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 6 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui P.M.,atsakovo atstovui J.Š.,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei L.D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž.V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž.V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo atlikti veiksmus ir išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ž.V. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir teismo posėdyje prašė: pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūno 2005-08-09 sprendimą, kuriuo atsisakyta suteikti adresą - pastato (statinio) numerį jai priklausantiems statiniams (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suteikti šiems statiniams adresą - pastato (statinio) numerį bei priteisti iš atsakovo su byla susijusias išlaidas.

Skunde paaiškino, kad Panerio žemės ūkio bendrovės (toliau - Bendrovė) pakartotinis visuotinis narių susirinkimas 2004-12-20 priėmė nutarimą perduoti jai (proporcingai jos pajaus vertei) neatlygintinai natūra nebaigtą statyti statinį - (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą iš Bendrovės ji priėmė 2005-03-15 priėmimo - perdavimo aktu.

Bendrovė jai perduotą nekilnojamąjį turtą apskaitė savo balanse, kasmet inventorizavo. Minėtus statinius Žemės ūkio ministerija 1992-04-30 įsakymu Nr.270 pagal įmonių turto privatizavimo programą leido privatizuoti gėlininkystės firmai .,Panerys" (dabar Panerio žemės ūkio bendrovė). Bendrovės jai perduotas nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas Valstybėje įmonėje Registrų centras. Bendrovė 2005-02-10 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, kuri įgyvendina Bendrovės iš valstybės 1995-10-30 nuomos sutartimi Nr.NO 1/95-8264 išsinuomoto 13427 m² žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko teises, prašydama sutikimo užregistruoti VĮ Registrų centras Vilniaus filiale minėtą išsinuomotame žemės sklype esantį šiltnamį, kuris pastatytas 1969 metais. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005-03-04 raštu Nr.(51)-1.2-773 tokį sutikimą davė. Bendrovė 2005-04-22 prašymu Nr.23 ir 2005-05-02 pakartotiniu prašymu Nr.26 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama paaiškinti, kokia rūšiai ir kategorijai pagal paskirtį, prigimtį ir kitus kriterijus yra priskirtini jai perduotas šiltnamis ir mūrinė tvora su vartais. Inspekcija 2005-05-09 raštu Nr.8-104-M informavo Bendrovę, jog pagal STR 1.01-09:2003 .,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" šiltnamis yra priskiriamas pastatų rūšiai bei negyvenamųjų patalpų grupei, o tvora-inžinerinių statinių rūšiai bei kitų statinių grupei.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad remdamasi Bendrovės visuotinio narių susirinkimo 2004-12-20 nutarimu bei 2005-03-15 priėmimo-perdavimo aktais, 2005-05-13 ji kreipėsi į VĮ Registrų centras, prašydama sudarytų šiltnamio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mūrinės tvoros su 15 metrų metaliniais vartais (duomenys neskelbtini), naują inventorinę bylą ir įregistruoti jos nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą. VĮ Registrų centras 2005-07-19 raštu Nr.S-20151 informavo, kad kadastro duomenys (statinio kadastro byla) baigiami formuoti, kai yra nustatyti statinio kadastro duomenys (vienas iš kurių yra nekilnojamojo turto objekto adresas) ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str.2 d. ir 3 d.. 7 str.4 d.).

Pareiškėja taip pat paaiškino, kad 2005-07-26 prašymu bei 2005-07-28 prašymais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūną, prašydama suteikti adresą šiltnamiui ir jį juosiančiai 240,62 m tvorai. Kartu su prašymais pateikė VĮ Registrų centras 2005-07-19 raštą Nr.S-20151, Bendrovės visuotinio narių susirinkimo 2004-12-20 nutarimą, 2005-03-15 priėmimo-perdavimo aktus. Tačiau gavo Lazdynų seniūnijos seniūno 2005-08-09 atsakymą Nr.A6-2249-(4.9-SEN-6), jog suteikti adresą atsisakyta. Pareiškėjos manymu, šis atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia jos teises ir interesus, kadangi atima galimybę Bendrovės jai perduotą nekilnojamąjį turtą įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir visiškai įgyvendinti savo, kaip turto savininkės, teises (LR CK 4.37 str. l d.).

Pareiškėjos nuomone, Lazdynų seniūnijos seniūnas, 2005-08-09 atsisakydamas tenkinti jos prašymą, pažeidė LR Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr.1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3.3 punktą, kuriame nurodyta, kad adresų suteikimo objektas yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pareiškėjos manymu, Taisyklių 51 punkto nuostata, jog savivaldybės vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą dėl adreso suteikimo. Registrų centrui turi pateikti sprendinio kopiją bei užpildytą numerių adresų objektams ir korpusams suteikimo formą (pagal l priedą), kurios skiltyje „Unikalus Nr." turi nurodyti faktinio naudotojo vardą, pavardę ir asmens kodą, netiesiogiai patvirtina, jog dar neinventorizuotas pastatas (statinys), galintis būti suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, unikalaus numerio dar neturi, nes jį suteikia VĮ Registrų centras (Taisyklių 2 punkto 9.9 papunktis). Pareiškėja nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šiltnamis negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, o ji pateikė UAB Korporacijos „Matininkai" parengtą nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą, nuotraukas, Bendrovės 2004-12-01 ilgalaikio turto - statinių aprašą, 2005-03-15 priėmimo - perdavimo aktą bei VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2005-07-19 atsakymą, pagal kurį visiškam kadastrinių duomenų suformavimui trūksta tik adreso. Pareiškėjos manymu, atsakovo samprotavimai, jog šiltnamis yra laikinas arba nesudėtingas statinys, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pareiškėja pabrėžė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nepagrįstai atsisakydama suteikti statiniams adresą, neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 3.3 punktą, ir tuo pažeidė jos, kaip teisėtos statinių valdytojos (savininkės) teises (LR CK 4.37 str. l d.). Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsisakyme nepagrįstai nurodyta, jog statiniai, kuriems ji prašė suteikti adresą, yra pastatyti savavališkai.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutiko su skundu ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad Lazdynų seniūnijos seniūno 2005-08-09 atsisakymas suteikti adresą šiltnamiui ir tvorai su vartais (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovas paaiškino, kad pagal Taisyklių 3.3 punktą adresų objektas yra pastatas ar jų kompleksas, kuris yra arba gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pastatas šių Taisyklių 2 punkte apibrėžiamas kaip stogu dengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ar kitai veiklai. Pareiškėja prašė suteikti numerį šiltnamiui ir tvorai su vartais. Tvora su vartais, remiantis Tvarkos 2 punkte pateiktu apibrėžimu, negali būti laikoma pastatu, o tuo pačiu ir adresų objektu. Todėl tvorai su vartais negalėjo būti suteiktas numeris. Seniūnija adresą šiltnamiui būtų galėjusi suteikti tuo atveju, jei šis būtų buvęs suformuotas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kaip nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro 5 straipsnis išvardina nekilnojamojo turto kadastro objektus. Juo nelaikytinas pareiškėjos turimas šiltnamis, nes jis nėra statinys pagal šio įstatymo 5 str., l d.2 p., o yra priskirtinas nesudėtingų (laikinų) statinių kategorijai. Pagal Aplinkos ministro įsakymo „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 "„Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo priedo 1.1.3 p., šiltnamis priskirtas nesudėtingų statinių sąrašui. Be to, pareiškėjos turimas šiltnamis yra laikinas statinys, nes atitinka minėto įsakymo 6.1 p. nurodytus laikinojo statinio požymius (laikinas statinys - statinys, skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus, pagamintas gamykloje ar pastatytas iš surenkamų konstrukcijų, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų, bet remiasi į žemės paviršių). Laikinas statinys ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Todėl atsakovas mano, kad pareiškėjos šiltnamis nėra nekilnojamojo turto objektas ir negali būti formuojamas kaip nekilnojamasis daiktas. Tuo pačiu jam negali būti suteiktas numeris pagal taisyklių 3 punktą, nes negalėdamas būti nekilnojamuoju daiktu, jis negali būti adreso objektu.

Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005-03-04 atsakymas Nr.(51)-1.2-773 Panerio žemės ūkio bendrovei yra bendro pobūdžio informacija, jog nekilnojamasis turtas pagal įstatymus yra registruojamas VĮ „Registrų centras“, ir šio atsakymo negalima interpretuoti kaip sutikimo, kad pareiškėjai priklausantis šiltnamis būtų įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto valdybos 1995-01-05 potvarkiu išreikštas pasiūlymas žemės sklypą valdančiai Panerio žemės ūkio bendrovei kreiptis dėl naujo adreso suteikimo į Vilniaus teritorinį valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą, negali įpareigoti Lazdynų seniūnijos seniūno suteikti numerį pareiškėjai Ž.V. priklausantiems statiniams, nes pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tai būtų neteisėta.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnija prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos įsigytas šiltnamis ir tvora su vartais stovi valstybinėje žemėje, kurią 1995-10-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Panerio žemės ūkio bendrovė buvo išsinuomojusi 10 metų iš valstybės, ir šios sutarties galiojimo laikas baigiasi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. l d. nustato, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamas daiktas. Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos iš Bendrovės įsigyti statiniai yra 1995-10-30 valstybinės žemės nuomos sutartimi Bendrovės iš valstybės 10 metų išsinuomotoje žemėje ir iki jų perdavimo pareiškėjai Bendrovės nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamieji daiktai.

Teismo nuomone, pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. atskirais nekilnojamojo turto objektais apskritai negali būti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Pareiškėjos įsigyta mūrinė tvora yra tiesiogiai susijusi su laikinuoju statiniu - nebaigtu statyti šiltnamiu ir atlieka jo apsaugos funkciją. Šis statinys taip pat negali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas ir atitinkamai nėra adreso objektas. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūno 2005-08-09 atsisakymas suteikti adresą pareiškėjos įsigytiems statiniams (šiltnamiui (duomenys neskelbtini) ir 240.62 m. ilgio mūrinei tvorai su 15 metrų metaliniais vartais) (duomenys neskelbtini) iš esmės yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisėtas, kadangi atitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str., 6 str. 2 d., 7 str. ir Adresų formavimo taisyklių 4 ir 5 punktų, Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 3 punkto nuostatas.

Dėl ginčijamo sprendimo turinio teismas konstatavo, kad jis neatitinka kai kurių Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų (nepagrįstas teisės aktų normomis, neišaiškinta apskundimo tvarka). Tačiau byloje nenustatyta, kad šie sprendimo turinio trūkumai būtų suvaržę ar kitaip pažeidę pareiškėjos teises, kadangi ji per įstatymo nustatytą terminą pasinaudojo teise apskųsti sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju minėti sprendimo turinio trūkumai nėra pagrindas panaikinti sprendimą. Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais pareiškėjos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo su byla susijusias išlaidas (100 litų žyminį mokestį ir 944 Lt atstovavimo išlaidas) galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jei ginčas būtų išspręstas pareiškėjos naudai (LR ABTĮ 44 str.). Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, nebuvo tenkinamas ir prašymas dėl su byla susijusių išlaidų priteisimo iš atsakovo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti pareiškėjos skundą bei priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjos įsigytas nebaigtas statyti šiltnamis neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pateiktos pastato sąvokos, nes pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra priskirtas prie laikinųjų statinių. Pareiškėja pabrėžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, darydamas tokią išvadą, remiasi tik Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir 7 dalies atitinkamomis nuostatomis, tačiau kokioms faktinėms aplinkybėms teismas taiko šią Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą nėra aišku, teismas šių faktinių aplinkybių nenurodo ir nepaaiškina sprendimo motyvuose.

Be to, pareiškėjos nuomone, teismas visiškai neįvertino ginčo teisinio santykio kvalifikavimui reikšmingos byloje esančios UAB Korporacijos „Matininkai“ šiltnamio su tvora kadastrinių matavimų bylos bei jau minėto VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2005 m. liepos 19 d. atsakymo Nr. S-20151 „Dėl kadastrinių matavimų“. Šie teismui pateikti įrodymai, anot pareiškėjos, tiesiogiai patvirtina, kad minėtas šiltnamis gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, tik visiškam kadastrinių duomenų suformavimui būtent ir trūksta adreso. Pareiškėja pažymi, kad be nekilnojamojo turto objekto adreso VĮ „Registrų centras“ negalėjo UAB Korporacijos „Matininkai“ atlikto šiltnamio su tvora kadastrinių matavimų duomenų įrašyti į kadastro registrą, nes įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, privalo būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėja pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos įsigyta mūrinė tvora yra tiesiogiai susijusi su laikinuoju statiniu – nebaigtu statyti daiktu, todėl pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą atskirais nekilnojamojo turto objektais negali būti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto objektais negali būti žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Pareiškėjos manymu, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu remdamasis teismas šiltnamį, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), turintį 483 kv. m. užstatyto ploto, ir 240,62 m. ilgio mūrinę tvorą su 15 m. metaliniais vartais, esančius (duomenys neskelbtini), priskiria žemės dangai, sankasai, iškasai, pylimui, geležinkelio pabėgiams ir bėgiams, riboženkliams, melioracijos ar kiti įrenginiams, nėra aišku. Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta bylos duomenimis ir nelogiška.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūnijos seniūno 2005-08-09 atsakymas Nr.A6-2249-(4.9-SEN-6) „Dėl adreso suteikimo" yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir teisėtas. Teismas taip pat nurodo, kad remiantis byloje ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau, anot pareiškėjos, Vilniaus apygardos administracinis teismas tik apibendrintai konstatuoja, kad sprendimas grindžiamas byloje ištirtais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, tačiau iš 2005-11-04 d. sprendimo nėra suprantama, kokiomis konkrečiai faktinėmis aplinkybėmis yra pagrįstas Lazdynų seniūnijos seniūno 2005-08-09 d. atsakymas Nr.A6-2249-(4.9-SEN-6) „Dėl adreso suteikimo", taip pat kokiais byloje ištirtais įrodymais remiantis teismas atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjos teigimu, taip ir nėra aišku, kodėl teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino ginčo teisiniam santykiui reikšmingų kitų dokumentų patvirtinančių, jog ginčo statinių įregistravimui į nekilnojamojo turto kadastrą trūksta tik adreso, kurį suteikia Vilniaus miesto savivaldybė.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjai priklausančio nebaigto statyti šiltnamio teisinį statusą, priskirdamas jį laikinųjų statinių grupei (Statybos įstatymo 2 str. 4 d. ir 7 d.). Darydamas šią išvadą teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rėmėsi faktinėmis bylos aplinkybėmis, tyrė byloje esančius įrodymus, ką, be to, patvirtina sprendimo motyvuojamoje dalyje esančios nuorodos į bylos medžiagą.

Atsakovo manymu, apeliantė teigdama, jog UAB „Matininkai" šiltnamio su tvora kadastrinių matavimų byla tiesiogiai patvirtina, kad minėtas šiltnamis gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nenurodo, kokius, jos nuomone, nekilnojamojo daikto požymius turi šis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. l d. nustatoma, kas yra laikomi nekilnojamojo turto kadastro objektais (tarp jų statiniai, išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį), o šio įstatymo 7 str. 3 d. nurodo, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, apeliantė neįrodė, kokius būtent pastato požymius atitinka turimas šiltnamis, nes kaip patvirtina įrodymai (tame tarpe ir UAB „Matininkai" byla) šių požymių Ž.V. šiltnamis neturi. Kaip rodo bylos medžiaga, šis statinys neturi stogo, sienų ir pertvarų, todėl negali būti klasifikuojamas kaip pastatas. Nebūdamas pastatu, apeliantės šiltnamis tuo pačiu nėra adresų objektas (2003 m. spalio 7 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1231 patvirtintų „Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių" 2 p., 3.3 p.), todėl šiam statiniui ir negalėjo būti suteiktas adresas.

Atsakovas pažymi, jog, priešingai nei teigia apeliantė, UAB „Matininkai" kadastrinių matavimų byloje nėra išvados ar patvirtinimo, jog ginčo šiltnamis gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, be to, ši kadastrinių matavimų byla negali turėti teismui išankstinės privalomosios galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.), todėl teismas ją vertino visų bylos aplinkybių ir teisės aktų kontekste.

Atsakovo nuomone, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog šiltnamis, kuris yra valstybinės žemės sklype, yra pastatas Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį" prasme. Apeliantė teigia, kad jis priskirtinas pagalbinio ūkio paskirties pastatų pogrupiui (pagal šio reglamento 18.17 p., 18.17.1 p, 18.20.1 p.). Tačiau šiam pogrupiui šiltnamis galėtų būti priskirtas tik būdamas privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir kurio paskirtis būtų pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes (reglamento 18.17 p.). Atsakovo teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad aukščiau paminėtų požymių ginčo šiltnamis neatitinka. Apeliantė teigia, jog tvora su vartais galėtų būti priskiriama kitos paskirties pastatams (Reglamento 8.22 p.), tačiau pagal šią logiką bet kuris daiktas galėtų būti laikomas pastatu. Šiuo atveju, kaip nurodo atsakovas, kvalifikuojant statinį kaip pastatą pirmiausia būtina vadovautis aukštesnės teisinės galios teisės akte - Statybos įstatymo 2 str. 7 d. nurodytais pastato požymiais.

Atsakovas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos mūrinė tvora su vartais taip pat negali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, nes pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 3 p. priskirtini įrenginiams, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu. Apeliantės 2005 m. rugpjūčio 30 d. skunde, taip pat apeliaciniame skunde nurodyti įvairūs institucijų raštai, taip pat kiti dokumentai (2005 m. gegužės 9 d. raštas „Dėl kartotinio informacijos teikimo", 2005 m. liepos 19 d. atsakymas „Dėl kadastrinių matavimų"), susiję su ginčo šiltnamio, tvoros ir vartų, teisiniu statusu, turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų pobūdį, taip pat galėjimą sukelti teisines pasekmes. Šie raštai sprendžiant tiek iš jų pavadinimo, tiek iš juose nurodytų duomenų bei formuluočių laikytini informacijos teikimu nuosavybės teise turimų statinių įregistravimu suinteresuotam asmeniui – Ž.V.. Jų negalima interpretuoti kaip reiškiančių sutikimą ar įstatymuose nustatytų nekilnojamojo daikto įregistravimo procedūrų pradžią, kad apeliantei priklausantis turtas būtų suformuotas ir įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas. Teisines pasekmes šiame procese sukelia kompetentingų institucijų pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją priimti sprendimai. Atsakovo manymu, apeliaciniame skunde minimame Vilniaus miesto valdybos 1995 m. sausio 5 d. potvarkyje nurodytas pasiūlymas žemės sklypą valdančiai Panerio ŽŪB dėl naujo adreso suteikimo kreiptis į Vilniaus teritorinį valstybinį inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą niekaip negali įpareigoti Lazdynų administracijos seniūnijos seniūno.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Byloje kilęs ginčas dėl to ar nebaigtas statyti šiltnamis kaip pastatas, gali būti adresų objektas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektais yra pastatai ir jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei kad adresų objektams nepriskiriami pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Iš šios teisės normos matyti, kad vienas iš svarbiausių kriterijų, sprendžiant klausimą ar pastatas gali būti adresų objektu, yra tai, ar pastatas gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, ar ne.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektu yra laikomas statinys (taip pat nebaigtas statyti), išskyrus laikiną statinį ar nesudėtingą statinį, kuriam nereikia statybos leidimo.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, matyti, kad byloje ginčijamo klausimo išsprendimas priklauso nuo to, ar byloje aptariamas šiltnamis, kaip statinys, gali būti priskirtas pastatų kategorijai ir ar jis nėra laikinas statinys bei nesudėtingas statinys, kuriam nereikia statybos leidimo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje statinys apibūdinamas kaip visa tai, kas sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tvirtai sujungta su žeme reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių.

Minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje pastatas apibūdinamas kaip stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai.

Byloje nustatyta, kad ginčo šiltnamis turi gelžbetoninius pamatus (b.l. 37). Kaip žinia, šiltnamis paprastai turi stogo dangą ir yra skirtas žemės ūkio ar kitai veiklai.

Tokiu būdu, šiltnamis kaip statinys, vertinant jį vien formaliąja prasme, atitinka kriterijus keliamus pastatui.

Kaip minėta, ginčo šiltnamis turi pamatus, dėl ko jis negali būti vertinamas kaip laikinas statinys, nes pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, laikinas statinys yra statinys, kurį galima išardyti ar perkelti į kitą vietą ir kuris neturi pamatų.

Dėl šių priežasčių priešinga teismo išvada dėl ginčo šiltnamio, kaip laikino statinio, yra nepagrįsta ir neteisinga.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį nesudėtingu statiniu laikomas paprastų konstrukcijų pastatas, kurio visų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 m². Pastato paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento (STR 1.01.07: 2002) Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.3.2 ir 12.4.3 punktuose nustatyta, kad I ir II grupės nesudėtingiems statiniams yra nereikalingas statybos leidimas.

Tačiau minėto reglamento 1 priede „Nesudėtingų statinių sąrašas. Pastatai“ šiltnamis nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamas jei jo plotas yra ne didesnis kaip 50 m² (I grupės statiniai) ar 80 m² (II grupės statiniai).

Byloje nustatyta, kad ginčijamo šiltnamio plotas yra 483 m² (b.l. 35).

Tokiu būdu, šis šiltnamis pagal savo parametrus negali būti priskirtas nesudėtingų statinių (pastatų) kategorijai, kuriems yra nereikalingas statybos leidimas.

Tai, kad tokio pobūdžio šiltnamis gali būti nekilnojamojo turto kadastro objektu, patvirtina ir byloje esantis pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos (b.l. 130). Iš šio pažymėjimo matyti, kad nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas šiltnamis, kaip pagalbinio ūkio pastatas, kurio užstatymo plotas 1004 m2.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byloje priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas yra patenkinamas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovo ir bylos vedimo išlaidas, kurios sudaro 944 Lt (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143, 44 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos Ž.V. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigoti priimti sprendimą suteikti statiniams – šiltnamiui, pažymėtame plane (duomenys neskelbtini) ir turinčiam 483 m² užstatyto ploto bei 240,62 m ilgio mūrinei tvorai su 15 m metaliniais vartais, esantiems (duomenys neskelbtini) adresą – pastato (statinio) numerį.

Ž.V. priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 944 (devynis šimtus keturiasdešimt keturis) Lt teismo išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GudynasRomanas KlišauskasSigita Rudėnaitė