Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-168-373/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
1-168-373/2012
Teisminio proceso Nr.
1-89-1-00087-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Dumskienė
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-168-373/2012Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00087-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.5; 1.1.7.2.6; 2.3.6.4.5. (S)
Utenos rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. birželio 29 d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorui Ramūnui Dubravai, nukentėjusiajai R. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

A. P. 2012 m. sausio 21 d., apie 21.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, asmeninio konflikto metu tyčia pastūmė R. B., kuri nugara trenkėsi į sienos kampą, jai pasisukus veidu į sieną ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į sėdmenis ir dėl uodegikaulio panirimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą.

Kaltinamasis A. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad atėjęs pas nukentėjusiąją į butą ją rado girtą. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ji sulaužė jo prisidegtą cigaretę ir jis nuo jos ranka atsistūmė, iškeikė ją ir išėjo. Mano, kad nukentėjusi galėjo susižaloti eidama iš motinos, kai du kartus girta virto. Kai jis atėjo, nukentėjusi šlubavo, sakė griuvo. Jis nukentėjusios nesmaugė, netampė už plaukų, nestumdė, nebuvo prie jos prisilietęs. Nukentėjusios vaikas buvo gretimame kambaryje ir žiūrėjo televizorių.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusi R. B. parodė, kad atėjo girtas kaltinamasis ir tarp jų prieškambaryje įvyko konfliktas. Kaltinamasis bandė užsirūkyti, o ji atėmė cigaretę. Kaltinamasis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sienos kampą nugara ir priklupo. Tada ji, būdama nusisukusi nuo kaltinamojo, stojosi, o jis spyrė jai į sėdmenis. Ji nukrito ant žemės, o kaltinamasis apžergė, paėmė už kaklo ir laikė, trenkė į veidą, tampė už plaukų. Atbėgo jos vaikas, prašė kaltinamąjį, kad jos nemuštų. Tą vakarą buvo blaivi, nešlubavo. Iki įvykio ji nebuvo susižalojusi.

Liudytoja G. V. parodė, kad nukentėjusioji jai sakė, jog ją sumušė A. P..

Ekspertas S. F. parodė, kad nukentėjusiajai griūnant uodegikaulis negalėjo išnirti, nes jis yra giliai tarp dviejų storų raumenų. Jį sužaloti galima kumščiu, įspiriant, atsitrenkiant į atsikišusią dalį. R. B. dėl uodegikaulio panirimo skausmas galėjo būti iš karto ir galėjo pasireikšti vėliau.

Liudytojas D. B. parodė matęs kaip girtas kaltinamasis nukentėjusiąją smaugė, paskui spyrė jai į sėdmenis, ji pargriuvo, mušė ją. Nukentėjusi nebuvo girta. Jis buvo prie nukentėjusios visą laiką ir gynė ją. Nukentėjusioji kaltinamajam šėrė į veidą barnio metu, jis jai nešėrė. Kai ėjo su nukentėjusiąja pas močiutę, ji nebuvo pargriuvusi ir nešlubavo.

Specialisto išvadoje nustatyti R. B. padaryti sužalojimai: kairio žasto kraujosruva, uodegikaulio panirimas, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 11).

Apžiūrėjus nukentėjusios telefoną, rasti iš kaltinamojo 2012-01-21 gauti grasinantys pranešimai (b.l.15-21).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji nurodė, kad A. P. ją ranka stipriai stūmė ir ji nugara trenkėsi į sienos kampą. Jai veidu nusisukus į sieną, kaltinamasis spyrė į sėdmenis. Jai nugriuvus ant grindų, kaltinamasis ant jos atsisėdo ir rankomis suėmęs už kaklo smaugė. Jai atsistojus, kaltinamasis stvėrė už plaukų ir tampė bei vieną kartą ranka trenkė per veidą (b.l.24-28).

Liudytojas D. B. ikiteisminiame tyrime parodė matęs, kad kaltinamasis nukentėjusiajai ranka davė į nugarą ir į užpakalį. Nukentėjusi gulėjo koridoriuje, bet kaip ji pargriuvo – nematė. Jis kaltinamojo prašė, kad nemuštų mamos, gynė ją (b.l. 34).

Kaltinamasis teigia tarp jo ir nukentėjusios buvus tik žodinį konfliktą. Jis neigia vartojęs prieš R. B. fizinį smurtą, nurodo, kad ji galėjo susižaloti eidama iš motinos, kai du kartus girta virto. Tačiau byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji įvykio dieną buvo neblaivi bei, kad ji buvo susižalojusi prieš įvykį. Šias aplinkybes paneigė pati nukentėjusioji, liudytojai D. B. ir G. V.. Ekspertas S. F. paaiškino, kad nukentėjusiajai konstatuotas uodegikaulio panirimas negalėjo būti padarytas jai griūnant ir ši aplinkybė taip pat paneigia kaltinamojo versiją.

Kaltinamojo kaltė įrodyta vienodais ir nuosekliais per visą bylos tyrimo eigą nukentėjusios parodymais, kuriuos patvirtino liudytojas D. B., specialisto išvados duomenys, kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sienos kampą nugara bei priklupo. Tada ji, būdama nusisukusi nuo kaltinamojo, stojosi ir jis spyrė į sėdmenis, po to tampė už plaukų, apžergė, paėmė už kaklo ir laikė. Liudytojas D. B. teisme patvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiąją smaugė, spyrė į sėdmenis, ji pargriuvo. R. B. nustatyti sužalojimai: kairio žasto kraujosruva, uodegikaulio panirimas (b.l. 11). Ekspertas S. F. paaiškino, kad uodegikaulio panirimas nukentėjusiajai galėjo būti padarytas įspiriant, taip pat ir jai atsitrenkiant į sienos kampą.

Be nukentėjusios parodymų, nesurinkta kitų įrodymų, kad kaltinamasis jai pargriuvus ant grindų suėmęs rankomis už kaklo ją smaugė, atsistojusią tampė už plaukų, ne mažiau vieną kartą kumščiu smogė į veidą. Medicininių duomenų, kurie patvirtintų buvus tokį smurtą prieš nukentėjusiąją, nėra. Liudytojas D. B. taip pat nenurodė, kad kaltinamasis nukentėjusiąją būtų tampęs už plaukų bei kumščiu smogęs jai į veidą. Priešingai, jis parodė, kad nukentėjusioji kaltinamajam šėrė į veidą barnio metu, jis jai nešėrė. Liudytojas D. B. dėl nukentėjusios smaugimo davė dvejopus parodymus: ikiteisminio tyrimo metu nenurodė kaltinamąjį naudojus tokį smurtą, o teisme parodė, kad kaltinamasis nukentėjusiąją smaugė. Esant prieštaravimams tarp kaltinamojo ir nukentėjusios parodymų ir nesant kitų kaltę patvirtinančių įrodymų, šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

Taip pat iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jis neigia buvęs girtas, o vien nukentėjusios parodymai, nesant kitų objektyvių įrodymų, nėra pakankami šiai aplinkybei pagrįsti.

Mažametis nukentėjusios sūnus D. B. yra vienintelis įvykį matęs liudytojas. Kaltinamasis pripažįsta vaiką buvus nukentėjusios bute, tačiau teigia, kad jis kambaryje žiūrėjo televizorių ir įvykio nematė. D. B. parodymai teisiamajame posėdyje nesukėlė abejonių, nes jis nuosekliai paaiškino kokius matė kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusiąją.

Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamas smurtiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. Jo veika atitinka LR BK 138 str. 1 d. sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto neturėdamas teistumo, tačiau praeityje teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, charakterizuojamas patenkinamai, į psichiatrinę ir priklausomybių įskaitas neįtrauktas, dirba, baustas administracine tvarka.

Kaltinamasis smurtavo už jį silpnesnės moters atžvilgiu, mažamečio vaiko akivaizdoje ir tai rodo didelį jo įžūlumą, visuotinai priimtinų gyvenimo normų nepaisymą. Iš ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų (b.l.67-72), administracinės nuobaudos už nukentėjusios turto sugadinimą (b.l.79-80), policijos duomenų (b.l.109-112), įvykio dieną nukentėjusiajai rašytų grasinančių telefoninių pranešimų matyti, kad kaltinamasis persekioja nukentėjusiąją, jos artimuosius, gadina jų turtą ir tai rodo jo nenorą tinkamai elgtis visuomenėje bei didesnį pavojingumą.

Kaltinamasis padarė tyčinį baigtą smurtinį nusikaltimą. Skiriant bausmę jam, kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, vadovaujamasi LR BK 55 str. nuostatomis. Kartu siekiama paveikti jį, kad nebedarytų nusikaltimų, pakeistų savo gyvenimo būdą. Įvertinus kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą, neigiamus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam skirtina arešto bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti keistina į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jis suimtinas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 304str., 305str., 307str., teismas

nusprendžia

A. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir paskirti penkiasdešimt parų arešto.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą ir paskelbus nuosprendį jį suimti teismo posėdžių salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Dumskienė