- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 1-189-878/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01198-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, pritaikius 64¹ straipsnį, galutinė subendrinta bausmė – viešieji darbai 4 mėnesiams, bausmę atlikusi,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji K. Š. 2015 m. sausio 7 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), esančio namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio žodinio konflikto metu su mažamete dukra I. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sugriebė ją už kairio peties ir nustūmė nuo kėdės, po to sugriebė rankomis už plaukų ir tampė, tokiais veiksmais nukentėjusiajai I. Š. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji K. Š. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio metu ji buvo nemažai išgėrusi. Dukra I. virtuvėje valgė. Jos susiginčijo. Kaltinamoji paėmė už rankos dukrą ir nutraukė ją nuo kėdės. Gal timptelėjo ir už plaukų. Sūnus J. atėjo jau po to, iškvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu ji viską prisiminė geriau. Jos girtumas turėjo įtakos kivirčui kilti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo ir paaiškinimų jos kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina kiti žemiau aptarti bylos faktiniai duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTS patrulių kuopos vyresniojo patrulio G. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad pagal J. Š. pranešimą nuvykus į namus (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog K. Š., būdama neblaivi, tampė už plaukų I. Š., ranka sudavė jai du smūgius į petį, mergaitė išsigandusi, susijaudinusi, jokių žymių ant jos kūno ar drabužių nematyti (1-5 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra namo (duomenys neskelbtini), virtuvė (10-12 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto Leono Urbanavičiaus 2015 m. sausio 12 d. išvadoje Nr. G 34/15 (06) konstatuota, kad I. Š. kūno paviršiuje, ją apžiūrint 2015 m. sausio 9 d., objektyvių trauminio poveikio žymių nėra, todėl nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, laiką, trauminių poveikių skaičių ir kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (14 b. l.).
Nukentėjusioji I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai su broliu valgant virtuvėje, namo grįžo išgėrusi mama, pradėjo šaukti, visaip juos vadinti. Mama ją pastūmė, pagriebusi už kairio peties, ir nukentėjusioji nukrito nuo kėdės. Mama pradėjo stipriai tampyti ją už kasos. I. Š. skaudėjo. Brolis ją apgynė ir iškvietė policiją (35-36 b. l.).
Liudytojas J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. sausio 7 d. su sese I.buvo namų virtuvėje. Apie 17 val. į namus sugrįžo stipriai neblaivi mama K. Š. ir, įėjusi į virtuvę, pradėjo ant jo ir sesės šaukti, išvadino juos abu necenzūriniais žodžiais. Šaukdama priėjo prie sesers, kuri sėdėjo prie stalo ant kėdės, viena ranka sugriebė ją už kairio peties ir pakėlė nuo kėdės - pastatė ir paleido, tada viena ranka sugriebė sesei už kasos ir du kartus timptelėjo. Sesė pradėjo šaukti, kad jai skauda, prašė paleisti, tada jis pašoko nuo stalo ir apgynė sesę, mamą patraukdamas į šalį. Sesė buvo labai išsigandusi, verkė, sakė, kad jai skauda petį ir galvą (27-28, 29-30 b. l.).
Liudytojas G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu namuose nebuvo, jam tik vėliau tą dieną paskambino sūnus ir pasakė, kad tarp mamos ir I. įvyko konfliktas, kad mama girta prikibo prie I., o jis iškvietė policijos pareigūnus. Grįžus namo, sūnus papasakojo, kad mama šaukė, skriaudė dukrą (45-46 b. l.).
Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. sausio 7 d. apie 17.20 val. pagal budėtojo pranešimą apie šeimyninį konfliktą, kurio metu neblaivi motina kabinėjasi prie nepilnametės dukros, su kolega V. V. nuvyko į namus (duomenys neskelbtini). Juos pasitikęs J. Š. paaiškino, kad į namus grįžusi neblaivi motina K. Š. prikibo žodžiais prie jo ir mažametės sesers I. Š., priėjusi prie sesers, šią tampė už plaukų, sudavė du kartus su ranka į pečių sritį. Namo virtuvėje rado išsigandusią, susijaudinusią mergaitę. Virtuvė buvo tvarkinga. K. Š. buvo užsirakinusi vonios kambaryje, išeiti nesutiko, todėl jos sūnus atnešė raktus ir atrakino vonios duris. K. Š. į klausimus neatsakinėjo, sunkiai susivokė aplinkoje, nuo jos jautėsi stiprus alkoholio kvapas (48-49 b. l.).
Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai I. Š. buvo 8 metai (21 b. l.).
Asmens blaivumo testo patvirtina, kad K. Š. 2015 m. sausio 7 d. 18.09 val. nustatytas 3,09 promilių girtumas (50 b. l.).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti BPK nustatyta tvarka, jie pagrindžia K. Š. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje: jų visuma patvirtina, kad kaltinamoji, būdama neblaivi, tyčia prieš savo aštuonerių metų dukrą I. Š. panaudojo fizinį smurtą, sugriebdama už peties ir nustumdama ją nuo kėdės ant grindų bei tampydama už plaukų, taip sukėlė dukrai fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos pasekmes patvirtino pati nukentėjusioji, liudytojas J. Š.. Tarp kaltinamosios veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Darytina išvada, kad kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į asmens sveikatą. Už šį nusikaltimą įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sprendžiant dėl jos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra teisiama antrą kartą už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką (68-72 b. l.), tačiau ji nebausta administracinėmis nuobaudomis, nedirba, bet registruojasi darbo biržoje, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, ji neįrašyta į narkologo ar psichiatro įskaitą, tačiau jai 2002 m. nustatyta diagnozė Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas F10.1 (59 b. l.), specialisto išvadoje nurodyta, kad K. Š. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (62 b. l.). Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, jog ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamosios charakteristiką, jai skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės atėmimas - mažesniam nei šios bausmės trukmės vidurkis. Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajai šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Įvertinus kaltinamosios elgesį po nusikaltimo padarymo – susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, į tai, jog nekilo sunkios nusikaltimo pasekmės, nukentėjusiosios sveikata nebuvo sutrikdyta, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 ir 10 punktuose numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 3 mėnesius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmės laiką įskaitytinas K. Š. laikino sulaikymo nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 9 d. laikas (b. l. 51-52, 91).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, DVD laikmena su I. Š. apklausos įrašu paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Civilinis ieškovas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, gindamas viešąjį interesą, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl mažametei nukentėjusiajai I. Š. padarytos 150 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nukentėjusioji dėl kaltinamosios veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, baimę artimoje aplinkoje. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamosios nusikalstamo veikimo ir atsiradusios neturtinės žalos (nukentėjusiosios patirto fizinio skausmo, išgąsčio) yra priežastinis ryšys. Kaltinamoji su ieškiniu sutinka. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamosios K. Š. nukentėjusiajai I. Š. priteistina 150 eurų neturtinei žalai atlyginti, šių piniginių lėšų tvarkytoju paskirtinas jos atstovas pagal įstatymą tėvas G. Š..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312 -313 straipsniais,
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti ją laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Š. laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigoti K. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Paskirti K. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti K. Š. laikino sulaikymo nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. sausio 9 d. laiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, DVD laikmeną su I. Š. apklausos įrašu palikti saugoti prie bylos.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš K. Š. priteisti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų I. Š. neturtinei žalai atlyginti, šių piniginių lėšų tvarkytoju paskirti jos atstovą pagal įstatymą tėvą G. Š..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.