- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-29
- Bylos Nr.
- 2-632/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Kazys Kailiūnas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei „City Casino“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties dalies, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-2578-560/2010 pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno audinių projektas“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „City Casino“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Kauno audinių projektas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „City Casino” 503 876,91 Lt skolos, 42 985,11 Lt delspinigių, 8,28 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 2 367 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teise ir pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi nutarė kreditoriaus UAB „Kauno audinių projektas“ reikalavimų užtikrinimui areštuoti skolininkui UAB „City Casino“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises kreditoriaus reikalavimo sumai, t.y. 546 862,02 Lt; nurodyti, kad areštuotą nekilnojamąjį turtą draudžiama parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims; tik turto neužtenkant ir/ar esant nepakankamai nutarė areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, neviršijant kreditoriaus reikalavimo sumos; nutarties vykdymą nutarė pavesti kreditoriaus pasirinktam antstoliui.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 8 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko UAB „City Casino“ kreditoriui UAB „Kauno audinių projektas“ 503 876,91 Lt skolos, 42 985,11 Lt delspinigių, 8,28 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010 m. sausio 8 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 2 367 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. įsakymą ir kreditoriaus UAB „Kauno audinių projektas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palikti nenagrinėtu; panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. įsakymas bei pranešimas apie skolininko turimas teises du kartus buvo siųstas skolininkui kreditoriaus pareiškime nurodytu adresu – Švitrigailos g. 11B, Vilniuje, tačiau procesiniai dokumentai skolininkui įteikti nebuvo, pašto žymoje nurodyta, jog gavėjas persikraustė. Teismas nurodė, kad CPK 431 straipsnio trečioji dalis numato, kad tuo atveju, kai iškėlus bylą teisme ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ar darbo vieta yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju duomenų apie procesinių dokumentų įteikimą skolininkui teismas neturi, konstatavo, kad teismo įsakymas naikintinas, pareiškimas paliktinas nenagrinėtu. Teismas taip pat konstatavo, kad naikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Kauno audinių projektas“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki kreditorius UAB „Kauno audinių projektas“ teismo nustatytu terminu pareikš ieškinį, suteikiant teisę kreditoriui UAB „Kauno audinių projektas“ tokį ieškinį pareikšti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, panaikindamas teismo įsakymą, nepagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, kreditorius neteko savo reikalavimų užtikrinimo, nors jo reikalavimo pagrįstumas nėra paneigtas, ir grėsmė, kad skolininkas kreditoriaus reikalavimo gali neįvykdyti, išlieka. Teismas, spręsdamas teismo įsakymo panaikinimo klausimą, turėjo pasiūlyti kreditoriui pateikti ieškinį ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones iki sueis teismo nustatytas terminas kreditoriui tokį ieškinį pateikti. Tokiam sprendimui teismas pagal analogiją turėjo taikyti 439 straipsnio trečiosios dalies normą.Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas kartu su teismo įsakymo panaikinimu iš esmės pažeidžia kreditoriaus interesus, kadangi yra didelė rizika, jog panaikinus kreditoriaus reikalavimams užtikrinti pritaikytą skolininko turto areštą, skolininkas tą turtą galės nedelsiant ir be jokių apribojimų perleisti tretiesiems asmenims arba jį kitaip panaudoti savo nuožiūra.Kartu su teismo įsakymu panaikinus pagal teismo įsakymo institutą skolininkui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismo įsakymo institutas tampa visiškai neefektyvus ir tokiu būdu yra iš dalies suvaržoma teismo procesą inicijavusios šalies teisė į teisingą teismo procesą, ginant savo pažeistus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 8 d. įsakymą ir kreditoriaus UAB „Kauno audinių projektas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paliko nenagrinėtu bei panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 431 straipsnio trečiąją dalį tuo atveju, jeigu pagal kreditoriaus reikalavimą iškėlus teisme bylą ir priėmus teismo įsakymą paaiškėja, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palieka nenagrinėtą; ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikintas teismo įsakymas, pagrįstumo bei nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo įsakymo panaikinimu, pagrįstumo.
CPK 432 straipsnis numato, kad jeigu CPK XXIII skyriuje, reglamentuojančiame bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nereglamentuojamas, taikomos bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisyklės. Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškus priešieškinį – atsakovui), įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimus reglamentuoja CPK 150 straipsnis.
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo paliko nenagrinėtą, neteko prasmės ir byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegijos nuomone, netaikytina pagal analogiją CPK 439 straipsnio trečiosios dalies norma.
Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, jog taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas kartu su teismo įsakymo panaikinimu iš esmės pažeidžia kreditoriaus interesus bei procesą inicijavusios šalies teisę į teisingą teismo procesą, ginant savo pažeistus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad net tuo atveju, jeigu panaikinamas teismo įsakymas ir jo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kreditorius UAB „Kauno audinių projektas“ turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka paduodamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, tuo užtikrindamas, kad jo teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.