Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-01 · Administracinė byla Nr. I-3520-189/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-01
Bylos Nr.
I-3520-189/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03251-15-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 1.21Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Administracinė byla Nr. I-3520-189/2016Proceso Nr. 3-61-3-03251-15-2Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

dalyvaujant pareiškėjui V. K.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) priteisti 10000 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 3000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė) 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Ligoninėje, laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2013 metų su pertraukomis buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nes ginčo laikotarpiu buvo kalinamas kamerose, kurios neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų. Atitinkamai dėl kamerų perpildymo pareiškėjui buvo apribota teisė judėti, tekdavo didžiąją dienos dalį gulėti lovoje, o tai kenkia sveikatai, taip pat dėl kamerų perpildymo sumažėdavo kūbinė oro tarpa kamerose. Kalint perpildytose kamerose neužtekdavo vietos visiems susėsti prie stalo, tuo tarpu kiti būdavo priversti laukti, kol sėdintys prie stalo pavalgys. Pažymėjo, jog iš esmės dėl kamerų perpildymo kamerose kildavo vidiniai konfliktai, nepasitenkinimai, susierzinimas ir pan. Atkreipė dėmesį, kad skaudžiausias pasekmes sukėlė patalpinimas Ligoninės kamerose, kuriose asmenys atvykdavo gydytis, o buvo priversti visą dieną praleisti kamerose (palatose), kuriose jiems tekdavo 1,5 kv. m. kameros ploto. Ligoninės kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios zonos, o tai pareiškėjui kėlė didelius nepatogumus. Pažymėjo, kad kalint Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI sanitariniuose mazguose nebuvo tualetinių reikmenų spintelių, veidrodžių. Kamerų būklė buvo avarinės būklės (luposi tinkas, dažai, byrėjo smėlis).

Pabrėžė, jog gyvendamas higienos normų neatitinkančiose kamerose sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir pan.

Teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 35–43) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti, dėl dalies pareiškėjo reikalavimo prašė taikyti ieškinio senatį.

Pateikdami pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog neneigia aplinkybių, susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos. Taip pat pažymėjo, kad stengiasi, jog asmenys, kurie laikomi ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, juose būtų kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į kitas laisvesnes kameras. Dėl pareiškėjo kitų prieštaravimų nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus, remontai kamerose atliekami pagal iš anksto numatytą planą ir turimus finansinius resursus, baldų trūkumas kamerose susijęs su mažu kamerų plotu.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis Šiaulių tardymo izoliatorius atsiliepimo (b. l. 28–34) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmest, dėl dalies reikalavimų prašė taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime nurodė, kad kameros įrengtos pagal higienos normų reikalavimus. Dėl prašomos priteisti žalos nurodė, kad pareiškėjo laikymas Šiaulių TI buvo tik periodinis, todėl kalėjimas TI negalėjo sukelti ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimo (b. l. 110–113) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Pažymėjo, kad nurodyti, kiek konkrečiai asmenų tuo metu kartu su pareiškėju buvo laikoma toje pačioje palatoje negali, nes tokių duomenų neturi, o jų kaupti teisės aktai nenumato. Taip pat pažymėjo, kad Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (ar) nuteistųjų skaičiui. Todėl neneigė aplinkybių, susijusių su galimu ploto pažeidimu vienam asmeniui. Nurodė, jog sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, remontas atliekamas pagal poreikį, visi gedimai šalinami minimaliausiais terminais. Prašė taikyti ieškinio senatį.

Atsakovės atstovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint Lukiškių TI-K, Šiaulių TI ir Ligoninėje.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 str.). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, todėl šiuo atveju taip pat yra aktualus ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė privalo garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą).

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Dėl kalėjimo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje

Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 10) nustatyta, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2007-03-06 iki 2007-04-12 Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 20 (7,19 kv. m., 4 lovos); laikotarpiu nuo 2009-06-25 iki 2009-07-02 Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 2 (24,92 kv. m., 7 lovos); laikotarpiu nuo 2010-09-02 iki 2010-09-09 Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 23 (8,80 kv. m., 4 lovos); laikotarpiu nuo 2010-11-26 iki 2010-12-01 Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 23 (8,80 kv. m., 4 lovos).

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Taigi CK 1.125 str. 8 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (šio nagrinėjamo ginčo dalykas) taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas tuo atveju, kai atsakovas prašo.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015-06-15 (skundo teismui išsiuntimo data), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, klausimas dėl neturinės žalos priteisimo galėtų būti sprendžiamas už laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2015-06-15 (trejų metų laikotarpis). Įvertinus tai, kad klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nagrinėjamu atveju, galėtų būti sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2012-06-15 iki 2015-06-15, pritaikius trejų metų senaties terminą, pareiškėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Tuo tarpu pareiškėjo nurodyti argumentai, tik tai, kad anksčiau į teismą kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kuriuose išaiškintas Konvencijos 3 str. taikymas, nebuvo išversti į lietuvių kalbą, dėl to pareiškėjas negalėjo ankščiau suprasti, kad jo teisės pažeistos, vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo šių argumentų vertinti kaip pagrindo ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimui spręsti. Tuo pagrindu pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kalėjimo sąlygų Lukiškių TI-K

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K periodiškai buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2008-04-15 iki 2013-11-13.

Atsakovės atstovas dėl dalies reikalavimų prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai atsakovės atstovo prašymas tenkintinas ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju, sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2012-06-15 (skundo teismui pateikimo diena) iki 2015-06-15. Pritaikius senaties terminą pareiškėjas už laikotarpį iki 2012-06-14 nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Ginčas dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju spręstinas tik už laikotarpį nuo 2013-10-31 iki 2013-11-13.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas viso 14 parų. Iš jų 6,5 paros pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus administracija tam tikru laikotarpiu (6,5 paros) pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai iš dalies yra pagrįsti. Pareiškėjo dėstomi prieštaravimai dėl kūbinės oro talpos bei baldų trūkumo vertintini ploto vienam asmeniui kamerose neužtikrinimo apimtyje.

Pareiškėjui diskomfortą taip pat kėlė ir tai, kad kameroje sanitarinis mazgas nebuvo užtvertas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 16.5 punktas numato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Paminėta nuostata tvirtina, kad sanitarinio mazgo kabinos turi būti įrengtos tik naujai statomose patalpose, tuo tarpu jau pastatytuose pastatuose, kaip šiuo atveju Lukiškių TI-K, atvirų sanitarinių patalpų atitvėrimas tik 1,5 m. tvorele neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams (luposi dažai, tinkas, byrėjo smėlis, netvarkinga elektros instaliacija ir pan.) pažymėtina, kad iš administracinėje byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimų ginčo laikotarpiu nebuvo atlikta. Tačiau įvertinus kitų kamerų tikrinimo rezultatus matyti, kad Vilniaus visuomenės centras nuolatos tikrina Lukiškių TI-K kameras ir nustačius higienos reikalavimų pažeidimus, nustatomas terminas jiems pašalinti, vėliau kontroliuojama pažeidimų pašalinimo eiga. Nors atsakovės atstovas pateiktais įrodymais ir nepagrindė, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, kameros, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas atitiko teisės aktų reikalavimus, tačiau, šiuo aspektu svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių (higienos normų pažeidimo) į administraciją nesikreipė, atitinkamai ir pagrindo, atlikti tyrimus kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, administracijai nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvimas kamerose, kurios galimai neatitiko higienos normos reikalavimų, pakenkė pareiškėjo sveikatai, negalima šiuo aspektu deklaratyviai išdėstytų pareiškėjo argumentų vienareikšmiškai įvertinti tik pareiškėjo naudai.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu Lukiškių TI-K pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, kurie, pareiškėjo teigimu, būtų pagrindas neturtinei žalai priteisti, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kuriose jam teko itin mažas plotas, kas, be kita ko, galėjo pareiškėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą, į tai, kad kalinimas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis padarė negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatos būklei, į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiškėjui ginčo laikotarpiu padarytą realią žalą sveikatai, o skunde teismui, būtent šiuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, taip pat įvertinus neilgą kalėjimo Lukiškių TI-K laikotarpį (pritaikius senatį) kartu įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei remiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais prašoma priteisti suma mažintina ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistina 55 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI periodiškai buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2007-04-19, nuo 2013-09-19 iki 2013-09-25, nuo 2013-10-23 iki 2013-10-28, nuo 2013-11-04 iki 2013-11-12 (I t. b. l. 10).

Atsakovės atstovas dėl dalies reikalavimų prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai atsakovės atstovo prašymas tenkintinas ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju, sprendžiamas tik už laikotarpį nuo 2013-09-19 iki 2013-11-12. Pritaikius senaties terminą pareiškėjas už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2007-04-19 nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Ginčas dėl žalos atlyginimo, nagrinėjamu atveju spręstinas tik už laikotarpį nuo 2013-09-19 iki 2013-11-12.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas viso 22 paras. Iš jų 15 parų pareiškėjas išbuvo pažeidžiant teisės aktais nustatytą kameros plotą (3,6 kv. m.) vienam asmeniui reikalavimus.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (nurodytas pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiškėjo kalinimo sąlygas būtent perpildytose kamerose, darytina išvada, kad Šiaulių TI administracija tam tikru laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai iš dalies yra pagrįsti. Pareiškėjo dėstomi prieštaravimai dėl kūbinės oro talpos bei baldų trūkumo taip pat vertintini ploto vienam asmeniui kamerose neužtikrinimo apimtyje.

Minėta, kad pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 16.5 punktą, nesant techninių galimybių kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinių patalpų atitvėrimas tik 1,5 m. tvorele neprieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Vertinant pareiškėjo argumentus dėl Šiaulių TI kamerų neatitikimo higienos reikalavimams (luposi dažai, tinkas, byrėjo smėlis, netvarkinga elektros instaliacija ir pan.) pažymėtina, kad, atsakovės atstovas byloje pateikė tik rašytinius įrodymus apie 2013 m. birželio mėn. Šiaulių TI bendrųjų patalpose atliktą patikrinimą ir jų atitikimą higienos reikalavimams. Duomenų apie gyvenamųjų kamerų patikrinimą byloje nėra pateikta. Pažymėtina, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad dėl minėtų aplinkybių (higienos normų pažeidimo) kreipėsi į administraciją, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad buvimas kamerose, kurios galimai neatitiko higienos normos reikalavimų, pakenkė pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas šiuo aspektu tik bendrai nurodė, kad krito tinkas, luposi dažai, tačiau, kaip jau minėta, negalima šiuo aspektu tik bendrai nurodytų teiginių vienareikšmiškai vertinti vien tik pareiškėjo naudai. Kaip matyti iš byloje pateiktos Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015-06-26 pažymos, institucija siekia vykdyti Higienos normos 76:2010 reikalavimus, t. y. gyvenamosiose kamerose pagal galimybes ir turimus finansinius resursus šalina pastebėtus trūkumus, atlieka paprastąjį kamerų remontą bei atlieka kitus darbus, todėl teismui nėra pagrindo abejoti dėl institucijos veiksmų nuolatos gerinant gyvenamųjų patalpų būklę.

Išnagrinėjus pareiškėjo reikalavimus dėl žalos priteisimo iš Šiaulių TI, darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, susijusią su jo kalinimu Šiaulių TI pažeidžiant higienos normų reikalavimus, iš dalies yra pagrįstas. Minėta, kad pareiškėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytus fizinius ir emocinius sveikatos sutrikimus, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI dalį laiko kalėjo kamerose, kuriose jam teko itin mažas plotas, sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Pareiškėjas skundo argumentais prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo prašoma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina jau minėtais argumentais, nurodytais dalyje dėl žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K ir pareiškėjui priteistina 120 Eur kompensacija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėjas Bronius Januška