- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- 1-750-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33440-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. 2016 m. liepos 16 d., apie 20.40 val., namo (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,84 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu su sugyventine V. V. du kartus smogė jai delnu į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, po ko, atsinešęs iš virtuvės medinę lazdą, sudavė ja du kartus V. V. į pilvo sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. P. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jis su sugyventine V. V. 9 metus gyveno jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 16 d. dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, sugyventinė su draugėmis namuose vartojo alkoholį. Jis išvažiavo į parduotuvę, išgėrė alkoholio, po kurio laiko grįžo namo. Pastebėjo, kad kieme yra šviežiai sukastas žemės lopinėlis. Grįžęs pradėjo visur ieškoti kačiuko, kurį jie laikė namuose ir niekur neradęs suprato, kad sugyventinė jį užkasė. Jis iškasė tą duobę ir įsitikino, kad ten guli užkastas kačiukas. Dėl to tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis paėmė tą negyvą kačiuką ir, nuėjęs prie sugyventinės, trenkė jai delnu per veidą du kartus, po to metė į ją negyvą kačiuką ir pasakė jai, kad dabar valgytų tą kačiuką. Po to nuėjo į virtuvę ir paėmė ant grindų rastą medinę lazdelę, kuri buvo plona ir apie pusės metro ilgio. Priėjęs prie sugyventinės, kuri buvo kambaryje, sudavė jai ta lazdele į pilvo sritį du kartus. Naudojo prieš sugyventinę fizinį smurtą, bet jai negrasino (b. l. 44, 47, 51).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklausta nukentėjusioji V. V. parodė, kad apie 9 metus gyvena name (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu V. P.. V. P. nuolat vartoja alkoholį ir, būdamas apsvaigęs, yra agresyvus, muša ją (b. l. 17–18)
Apklausta liudytoja I. L. parodė, kad 2016 m. liepos 16 d. ji dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu V. I., kai 20.40 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), girtas vyras neįleidžia į namus pranešėjos. Nuvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi neblaivi V. V. ir jos kaimynė. Moterys paaiškino, kad V. V. sugyventinis V. P. jai grasina. Ant V. V. kūno priekinėje dalyje buvo matomos mėlynės, taip pat matėsi sužalojimas ant kairiojo žando – įdrėskimas. Ji nufotografavo V. V.. V. P. buvo neblaivus, dėl smurto nieko neaiškino, buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Lazdos, kuria buvo mušama V. V., rasti nepavyko, nes namas (duomenys neskelbtini), panašus į landynę (b. l. 21).
Iš 2016 m. liepos 16 d. V. V. pareiškimo matyti, kad 2016 m. liepos 16 d., apie 20.40 val., jos sugyventinis V. P. grasino ją užmušti, daužė ją lazda į pilvą (b. l. 3).
Iš 2016 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. liepos 16 d., apie 20.40 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), girtas vyras į namus neįleidžia pranešėjos. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad 2016 m. liepos 16 d., apie 20.40 val., V. P. grasino savo sugyventinei V. V. susidorojimu, grasino užmušti. V. P. daug kartų lazda daužė visą V. V. kūną, bandė smaugti lazda. Abu asmenys buvo neblaivūs. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuotos mėlynės ant V. V. kūno ir įdrėskimas ant veido (b. l. 5–7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 16 d. 21.09 val. užregistruotas įvykis, kad girtas vyras neleidžia žmonos į namus (b. l. 22).
Iš 2016 m. liepos 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–33).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad V. P. 2016 m. liepos 16 d. 22.18 val. nustatytas 2,84 promilių girtumo laipsnis (b. l. 58).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtą, t. y. du kartus smogdamas jai delnu į veidą ir trenkęs medine lazda du kartus į pilvo sritį sugyventinei V. V., su kuria veda bendrą ūkį, sukėlė jai fizinį skausmą.
Įtariamajam V. P. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. sutiko ir nurodė, kad bausmės rūšis ir dydis jam yra suprantami (b. l. 68–69). Nukentėjusioji V. V. 2016 m. rugsėjo 28 d. mirė (b. l. 27).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę –nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 66–67), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. liepos 16 d. 21.54 val. (b. l. 53) iki 2016 m. liepos 18 d. 12.19 val. (b. l. 54), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 55) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 16 d. 21.54 val. iki 2016 m. liepos 18 d. 12.19 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
V. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
1. Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija (probacijos tarnyba) kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.