- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- I-1032-789/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018-10-22 sprendimą Nr. 10-S-95040(1.39E-10) dėl naudotojo leidimo laikyti(nešiotis) ginklus paėmimo (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 10–11).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas atiduoti saugojimui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, iki bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas arba baudžiamoji byla. Paaiškino, kad ginklą įsigijo dėl pavojaus pareiškėjo šeimai. Nurodė, kad yra valstybės saugomas liudytojas. Nurodė, kad šiuo metu dėl šeimos tvarkomų reikalų jaučiasi nesaugus. Paaiškino, kad leidimo ginklui paėmimo pagrindu Skyrius remiasi ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-35053-18 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas). Pažymėjo, kad dėl įvykio, dėl kurio buvo pradėtas Ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas yra nukentėjęs. Nurodė, kad įvykis įvyko prie pareiškėjo namų, kur pareiškėjas gyvena su nepilnamečiais vaikais. Nurodė, kad asmuo sumušė pareiškėją, bandė pavogti pareiškėjui priklausantį automobilį. Nurodė, kad po įvykio kreipėsi į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo (skubios pagalbos) skyrių, kur buvo nustatytas smegenų sutrenkimas. Nurodė, kad po kelių dienų, kai jautėsi šiek tiek geriau, nuvyko į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kur buvo užfiksuoti kiti sužalojimai bei medžiaga nusiųsta Ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pažymėjo, kad užpultas savo namuose pareiškėjas nepanaudojo ginklo savigynai. Nurodė, kad ginklu naudojasi atsakingai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–16). Nurodė, kad, atlikęs patikrinimą, nustatė, kad 2018-07-23 Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajame policijos komisariate buvo pradėtas Ikiteisminis tyrimas pagal požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) dėl to, kad 2018-07-22 apie 22 val. konflikto dėl užtverto pravažiavimo metu pareiškėjas tris kartus trenkė su kastuvu G. T. (G. T.) į dešiniąją ranką, vėliau grumtynių metu trenkė kumščiu vieną kartą į galvos sritį, tuo savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Pažymėjo, kad, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.
Pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, ginklai yra traktuojami kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esantys daiktai, ši apyvarta, be kito ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Teigia, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka yra įtariamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir negali naudotis šaunamaisiais ginklais iki ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš pareiškėjo skundo, atsakovo atsiliepimo ir bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 007609N1, galiojantis iki 2020-12-29, bei suteikta teisė naudotis J. M.-K. priklausančiais ginklais (b. l. 4, 26). Komisariato Skyriaus viršininkas 2018-10-17 sprendime Nr. 18-IL-10-03963-e nustatė, kad pareiškėjui Ikiteisminiame tyrime pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir nusprendė paimti pareiškėjui išduotą leidimą laikytis (nešiotis) ginklus Nr. 007609N1 (b. l. 20). Komisariato Skyrius Sprendimu informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą paimti pareiškėjui išduotą leidimą laikytis (nešiotis) ginklus Nr. 007609N1 bei išaiškino teisę sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 5, 19).
Pareiškėjas skunde teismo prašo panaikinti Komisariato Skyriaus Sprendimą. Teismas pažymi, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Komisariato sprendimu, kuriuo nuspręsta paimti jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007609N1. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio sprendimas yra įformintas Komisariato Skyriaus viršininko 2018-10-17 sprendime Nr. 18-IL-10-03963-e (b. l. 20). Pareiškėjas apie Komisariato Skyriaus viršininko 2018-10-17 sprendimą Nr. 18-IL-10-03963-e informuotas Komisariato Skyriaus Sprendime bei pateikta informacija apie sprendimo paimti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007609N1 apskundimo tvarką. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde aplinkybes suformulavo skundo dalyką, t. y. pareiškėjas nesutinka su Komisariato Skyriaus veiksmais, kuriais paimtas jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007609N1. Esant šioms aplinkybėms, teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį ir bylos duomenis, sprendime pasisakys dėl Komisariato Skyriaus veiksmų, paimant iš pareiškėjo jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0007609N1, Komisariato Skyriaus viršininko 2018-10-17 sprendimo Nr. 18-IL-10-03963-e ir Komisariato Skyriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Įstatymas (redakcija nuo 2018-01-01). Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką asmuo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, – yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.
Byloje pateiktas Komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2018-07-22 registruotas įvykis (duomenys neskelbiami) (b. l. 21–24). Iš registruoto įvykio aplinkybių matyti, kad pareiškėjas 2018-07-22 20 val. konflikto metu dėl užverto pravažiavimo galimai sumušė nukentėjusį asmenį G. T. (G. T.) – kastuvu tris kartus trenkė per dešinę ranką, vėliau grumtynių metu trenkė per veidą, grasino sudeginti namą bei apspardė automobilį (b. l. 21). Minėto įvykio aplinkybėms nustatyti pradėtas Ikiteisminis tyrimas. Byloje pateiktas įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas, iš kurio turinio matyti, kad Ikiteisminiame tyrime pareiškėjas yra įtariamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymo (b. l. 25). Teismas 2019-04-02 raštu kreipėsi į Komisariato Skyrių, prašydamas pateikti informaciją apie Ikiteisminio tyrimo eigą (b. l. 38). Teisme 2019-04-03 gautas Komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2019-04-03 raštas, kuriame nurodyta, kad, pagal Ikiteisminio tyrimo medžiagą, pareiškėjui pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) (b. l. 40).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių ir visuomenės interesų neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti; 2) yra būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimas). Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas). Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.
Bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas tiek Komisariato Skyriaus viršininko 2018-10-17 sprendimo Nr. 18-IL-10-03963-e ir Komisariato Skyriaus Sprendimo priėmimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu Ikiteisminiame tyrime yra įtariamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kaip minėta anksčiau, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką asmuo. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Esant šioms aplinkybėms, Komisariato Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai nusprendė paimti iš pareiškėjo išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbiami). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.