Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovei bankroto administratorei Sandrai Gedminienei ir

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RS Baltic“, kuriai atstovauja bankroto administratorė Sandra Gedminienė, ieškinį atsakovams D. U. ir A. U. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1180,66 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d., iš atsakovo 7585,46 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. balandžio 5 d., ir penkių procentų procesines palūkanas. (Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio rezoliucinėje dalyje įrašytą laikotarpį nuo „2010-10-03 d.“ (T. 1, p. 52), teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 4 dalimi, vertina kaip aiškią rašymo apsirikimo klaidą, kuri nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nes akivaizdu, jog šiuo atveju kalbama apie laikotarpį po 2010 m. rugsėjo 2 d., iki kurio atsiradusią žalą prašoma atlyginti solidariai). Anot ieškovo, atsakovas nuo 2004 m. gegužės 31 d. ėjo UAB „RS Baltic“ vadovo pareigas, o nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo ir vienintelis akcininkas. Atsakovė laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo vienintelė bendrovės akcininkė, todėl atsakovams už nurodytus laikotarpius kyla pareiga atlyginti žalą, kuri atsidaro dėl to, kad atsakovai nesiėmė veiksmų inicijuojant įmonės bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas pažymėjo, kad bendrovė nevykdė veiklos nuo 2009 m., finansinė atskaitomybė neteikta nuo 2008 m., nors turėjo būti pateikta iki 2009 m. gegužės 1 d., todėl naujai susidariusios skolos vertintinos kaip dėl atsakovų neveikimo atsiradusi žala.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovės, Akcinių bendrovių įstatymas nenustato akcininko pareigos inicijuoti bendrovės bankroto bylą. Atsakovės teigimu, ji turėtas akcijas pardavė atsakovui 2009 m. balandžio 30 d. sutartimi, todėl jai nekyla ieškovo nurodoma atsakomybė.

Atsakovas neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl ginčo esmės.

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 6 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo vienintelė UAB „RS Baltic“ akcininkė, o atsakovas laikotarpiu nuo 2004 gegužės 31 d. paskirtas (išrinktas) eiti bendrovės vadovo pareigas (p. 14-17). UAB „RS Baltic“ balanse už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad bendrovės ilgalaikis turtas sudaro 5822 Lt (3527 Lt transporto priemonės, 2295 Lt kita įranga, įrankiai ir prietaisai), trumpalaikis turtas 615 722 Lt (313 519 Lt per vienerius metus gautinos sumos, 262 876 Lt atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys) (p. 18-20). 2009 m. sausio-birželio mėn. Valstybinės mokesčių inspekcijai teiktose deklaracijose ieškovo įmonė nedeklaravo jokios veiklos (p. 74-79). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-4188-781/2016, iškėlė UAB „RS Baltic“ bankroto bylą (p. 6-7); 2016 m. birželio 15 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Tele2“ reikalavimą, iš viso už 6162,80 Eur, iš kurio 57,31 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. ir 934,77 Eur laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. (p. 8-9). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ kreditorinį reikalavimą už 10 413,88 Eur, iš kurio 146,85 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. ir 2395,35 Eur laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. (p. 59-60). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus LATGA kreditorinį reikalavimą iš viso už 7690,09 Eur, iš kurio 110,69 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. ir 1805,58 Eur skola laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. (p. 58). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Forumo rūmai“ kreditorinį reikalavimą iš viso už 8809,52 Eur, iš kurio 124,75 Eur skola susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. ir 2034,97 Eur skola laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. (p. 61-62). Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai išaugo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. 741,06 Eur suma ir laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. 414,79 Eur suma. Taigi, iš viso per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 2 d. susidariusių skolų suma 1180,66 Eur, o laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. balandžio 5 d. 7585,46 Eur (p. 80). Iš bankroto administratoriaus pateikto 2016 m. rugsėjo 29 d. kreditorių sąrašo matyti, kad skola kreditoriams (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą) susidarė dėl procesinių palūkanų skaičiavimo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnis).

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją); 3) likvidatorius.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, todėl įmonės vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tik jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai; ĮBĮ 8 straipsnio 8 dalis), bet ir fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju savo pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės akcininko atsakomybės laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti atsižvelgiama į tai, kad akcininkas įmonės kasdienėje veikloje, taip pat ir santykiuose su kreditoriais paprastai nedalyvauja (nebent jis būtų įmonės valdymo organo narys). Tokią veiklą vykdo ir už ją atsakingas įmonės vadovas, kuris geriausiai žino įmonės finansinę-turtinę būklę. Dėl to ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, pirmiausiai kyla įmonės vadovui. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ir akcininko solidarią atsakomybę, būtina nustatyti, kad vadovo ir akcininko veiksmai yra bendri ir kad šie veiksmai lėmė naujų nuostolių atsiradimą ar ankstesnių padidėjimą. Taigi atsakovų solidariai atsakomybei konstatuoti būtina nustatyti momentą, kada atsirado pareiga įmonės vadovui, o kada akcininkei. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, kad bendrovės nemokumas ir pareiga inicijuoti bankroto procesą egzistavo jau 2009 m. gegužės 1 d. (CPK 12, 178 straipsniai). Tuo metu atsakovė (kol nebuvo išviešinta 2009 m. balandžio 30 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis) buvo (tik) įmonės akcininkė. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė būtų atlikinėjusi kokias nors funkcijas, priskirtinas bendrovės vadovo kompetencijai, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, teiktų jai informaciją apie bendrovės finansinę būklę. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė, kokiu pagrindu atsakovei kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, o atsakovės neteisėtus veiksmus grindė tik finansinės atsiskaitomybės dokumentų neteikimu. Teismas vertina kaip neįrodytus ir deklaratyvius ieškovo teiginius, kad atsakovė neva slėpė bendrovės sunkią turtinę būklę ir siekė neviešinti finansinės atsiskaitomybės dokumentų. Taip pat ieškovas neįrodė ir atsakovų bendrų veiksmų (neveikimo), jų susitarimo, būtino atsakovų solidariai atsakomybei kilti. Taigi vien ta aplinkybė, kad atsakovė buvo įmonės akcininkė, savaime nelemia atsakovės atsakomybės nagrinėjamos bylos kontekste, juolab kad sprendime jau nurodytos ĮBĮ nuostatos lemia visų pirma būtent įmonės vadovo pareigą inicijuoti bankroto bylą. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, nėra pagrindo tenkinti atsakovei pareikštų ieškinio reikalavimų. Byloje nesant ginčo dėl to, kad bendrovė buvo nemoki 2009 m. gegužės mėn., be to, atsižvelgiant į byloje esančius vykdomuosius dokumentus, pagrindžiančius bendrovės nemokumą bei Vilniaus apygardos 2016 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. erB2-4188-7812016 nustatytas aplinkybes, taip pat į ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalis, nustačius visas sąlygas atsakomybei kilti, žala ir procesinės palūkanos priteistinos tik iš atsakovo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei, tai atsakovei iš ieškovo priteistina 151,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Valstybei iš atsakovo priteistina 6,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 197 Eur žyminio mokesčio, iš viso 203,30 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RS Baltic“, j. a. k. 300034475, kuriai atstovauja bankroto administratorė Sandra Gedminienė (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA061), iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 8766,12 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 12 ct) žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 8766,12 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 12 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „RS Baltic“, j. a. k. 300034475, kuriai atstovauja bankroto administratorė Sandra Gedminienė (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-FA061), 151,25 Eur (šimtą penkiasdešimt vieną eurą 25 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 203,30 Eur (du šimtus tris eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.