Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2 dalis, 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P. 2019 m. gegužės 12 d. 01.14 val. (duomenys neskelbtini) a., (duomenys neskelbtini) k., Panevėžio r., vairuodamas automobilį „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nėra įgijęs teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į akmenį ir užvažiavo ant vejos, taip apgadindamas kitam asmeniui priklausantį turtą. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, jos nesulaukęs, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos. Automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra perregistruotas nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis nėra apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinius nusižengimus, padėjo juos išaiškinti ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ANK 415 numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas, skirdamas T. P. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – T. P. ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir už automobilio vairavimą neturint teisės tai daryti, ir anksčiau vairuodavo automobilius, kurie nustatyta tvarka neįregistruoti (neperregistruoti), kurių techninė apžiūra neatlikta ir kurie nustatyta tvarka neapdrausti civilinės atsakomybės draudimu, taip pat yra vairavęs neblaivus (b. l. 5–14), taip pat atsižvelgia į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Todėl T. P., kuris yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, už administracinių nusižengimų padarymą skirtinos sankcijose numatytos vidurkiui lygios baudos, kurios yra pakankamai didelės, kad sulaikytų pažeidėją nuo naujų administracinių nusižengimų darymo ateityje. Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). Iš šių teisės normų analizės akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama ir asmeniui, neturinčiam šios teisės. T. P., nors neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau sistemingai daro nusižengimus, susijusius su jų vairavimu, todėl šiuo atveju jam už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos skirtinas specialiosios teisės atėmimas vidutiniam įstatyme numatytam terminui (2 metams), pradžią skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

ANK 426 straipsnio 8 dalyje taip pat nustatyta galimybė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti transporto priemonės konfiskavimą. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, jog automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise iš pradžių priklausė I. K., kuri jį 2016 m. 12 28 d. pardavė D. J.. D. J. 2017 m. sausio 13 d. šį automobilį pardavė S. M.. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir liudytojas S. M. tvirtina, kad automobilis „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nuo 2019 m. gegužės 11 d. priklauso T. P., kuris jį žodinės sutarties pagrindu pirko iš S. M.. Atsižvelgęs į jau minėtas aplinkybes, kad T. P., nors neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau nuolat daro nusižengimus, susijusius su jų vairavimu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju jam už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos tikslinga skirti ir dar vieną administracinio poveikio priemonę, t. y. jo vairuoto ir jam priklausančio automobilio konfiskavimą, kuri realiai apribotų pažeidėjo galimybes daryti naujus KET pažeidimus ir taip kelti grėsmę eismo saugumui.

Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (ANK 664 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad T. P. su jo vairuotu automobiliu atsitrenkė į akmenį ir užvažiavo ant vejos. Nukentėjusysis tiek 2019 m. gegužės 12 d. paaiškinime, tiek teismo posėdyje nurodė, kad akmuo buvo pastumtas iš savo vietos ir kad buvo apgadinta veja, todėl reikalinga samdyti kraną, ekskavatorių, kad pastatytų akmenį į vietą, išlygintų žemę, o tai gali kainuoti 100 Eur ir daugiau. Įvertinęs eismo įvykio aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jo turtas buvo apgadintas ir kad būtina atlikti jo nurodytus darbus. Nors aplinkos tvarkymo darbai dar nėra atlikti, tačiau nukentėjusiojo nurodytų išlaidų, reikalingų aplinkos būklei atkurti į iki įvykio buvusią padėtį, dydis nėra neprotingai didelis, todėl priteistinas. Duomenų apie A. J. padarytos turtinės žalos atlyginimą byloje nėra. Todėl 100 Eur įvertinta turtinė žala priteisiama iš T. P.. Įvertinus tai, kad žala nėra didelė, tačiau pažeidėjas turi ne tik atlyginti žalą, bet dar ir sumokėti skirtą baudą, nustatytinas 2 mėnesių žalos atlyginimo terminas, jį skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos (ANK 665 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 straipsniais,

nutaria:

T. P. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) baudą;

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 430 Eur (keturių šimtų trisdešimt eurų) baudą;

– Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirti administracinę nuobaudą – 1425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą, bei administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, ir automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, T. P. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinus nuobaudas, skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą, bei administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, ir automobilio „KIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant ROIK 19100982875 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Priteisti nukentėjusiojo A. J. naudai iš T. P. 100 Eur (vieną šimtą eurų) padarytai turtinei žalai atlyginti ir nustatyti 2 (dviejų) mėnesių žalos atlyginimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.