Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2016-06-16 · Civilinė byla Nr. 2-190-962/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-16Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-16
Bylos Nr.
2-190-962/2016
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01805-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, A. B., Vį „Turto bankas“

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-190-962/2016Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01805-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2; 3.2.6.1.(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. B., jo atstovei advokatei O. B., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. B., VĮ „Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos ir Vį „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po savo motinos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2010 metais kai mamos sveikata pablogėjo išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), o prieš tai gyveno Prienų rajone. (duomenys neskelbtini) būdama 88 metų, mirė jo motina A. B., testamento nepaliko. Tuoj po A. B. mirties, pareiškėjas priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Iki ir po motinos mirties jis dirbo jai skirtą žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kurios ji nebuvo išsipirkusi, nes nežinojo, kad reikia, mokėjo mokesčius už žemę, sodino joje bulves ir daržovės, pasirūpina žolės pjovimu, tai daro iki šiol. Po motinos mirties jam liko visi motinos rūbai, papuošalai, daiktai, baldai, elektros, buities prietaisai. Nurodo, kad jis organizavo motinos laidotuves, padengė visas laidotuvių išlaidas, pastoviai prižiūri kapavietę. Į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė dėl teisinio išprusimo stygiaus.

Suinteresuotas asmuo A. B. apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b.l. 50), tačiau į teismo posėdį neatvyko, jo atidėti neprašė, atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareikšimą nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, nes nėra duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka A. B. buvo skirta asmeninio ūkio žemė, todėl V. B. pareiškimas negali būti patenkintas (b.l. 33-37).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareikšimą nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka, neturi jokių duomenų apie A. B. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų apie A. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodo, kad prašymui dėl juridinio fakto nustatymo neprieštaraus, jei pilnai ir visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikins kad V. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė byla nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 26-28).

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t.y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjo motina A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Pareiškėjas nurodė ir apklausti liudytojai D. G. bei L. K. patvirtino, kad pareiškėjo motinos mirties momentu, V. B. su savo motina A. B. kartu gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjas tuoj pat po motinos mirties ir toliau rūpinosi jos žeme. Tai, jog pareiškėjo mama turėjo žemės, patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus raštas (b.l. 12), kuriame nurodyta, kad A. B. pagal LR Prienų rajono Jiezno ir apylinkės tarybos 1993 m. gruodžio 17 d. 1 šaukimo 25 tarybos sesijos protokolą (duomenys neskelbtini) kaime skirta 1,10 ha asmeninio ūkio žemės. Nėra pagrindo netikėjo pareiškėjo paaiškinimais, kad bute, kuriame jis gyveno kartu su mama, liko jos asmeniniai daiktai – rūbai, papuošalai, baldai, elektros, buities prietaisai. Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis parodo, kad A. B. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 4), tuo pačiu adresu gyvena ir V. B.. Liudytojas D. G. patvirtino, kad A. ir V. B. gyveno (duomenys neskelbtini) kaime iki 2010 metų, jie ten turėjo „alytnamį“ ir bendrai gyveno, turėjo aplink namus kelis arus žemės, o toliau – kolūkio skirtą žemę. Pablogėjus pareiškėjo mamos sveikatai, jie išėjo gyventi į Kauną. A. mirė (duomenys neskelbtini) metų rudenį, ją slaugė ir jos laidotuvėmis rūpinosi V. su žmona. V. ir toliau naudojasi žeme. Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažinojo A. B., nes siejo žemės ūkio reikalai, jų žemės buvo kaimynystėje, vieni kitiems padėdavo darbu, nes jis turėjo technikos. Po A. mirties (duomenys neskelbtini) metais, jos žemę toliau dirbo sūnus V. B.. A. B. mirties momentu gyveno Kaune, kartu su V. B..

Byloje pateiktas pareiškimas (b.l. 2-4), pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdžio metu, liudytojų paaiškinimai teismo posėdyje bei kita rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėjas, po motinos A. B. mirties, prižiūrėjo jai skirtą žemę, jam liko visi motinos rūbai, papuošalai, daiktai, baldai, elektros, buities prietaisai, kuriuos po motinos mirties jis priėmė ir naudojo kaip savus.

A. B. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iš karto priėmė mirusios A. B. palikimą – dirbo jai skirtą žemę, jam atiteko motinos rūbai, papuošalai, daiktai, baldai, elektros, buities prietaisai. Taigi, nors jis palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad V. B. per nustatytą trijų mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė A. B. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Gyventojų registro tarnybos pažyma patvirtina, kad pareiškėjas turi brolį V., kuris atsiliepimo byloje nepateikė, jokių prieštaravimų negauta. Paveldėjimo byla po A. B. mirties neužvesta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjo V. B. priteistinos 11,39 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,39 Eur (vienuolika eurų 39 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė