Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Pareiškime nurodoma, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinis skyrius P. P. 2018-03-12 išdavė neįgalumo lygio pažymą NL-3 Nr.703 ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymą SP Nr.704. P. P. diagnozuota demencija, sergant Hantingtono liga. Tai paveldima, nepagydoma neurodegeneracinė liga. Ligai būdingi judėjimo ir mąstymo sutrikimai bei kiti psichiatriniai simptomai. P. P. geba pasakyti savo vardą, pavardę, amžių, gimimo datos nepasako. Turtinių santykių srities nesuvokia, tik žino, kad piniginis vienetas Lietuvoje – euras. Vaikinas susirgo brendimo laikotarpyje. Ši liga naikina asmens gebėjimus. Vaikinui jau sutrikusi koordinacija (eina tik įsikibęs į kitą asmenį), kalbos, rijimo funkcija (kosėja, krenkščia po kiekvieno kąsnio). Šiai ligai būdingi nevaldomo pykčio, agresijos priepuoliai. Vaikinas bandė iššokti per langą, žalojo save. P. P. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų. Jis dėl ligos pasirūpinti savimi pats negali, kadangi nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti. Yra gauta socialinio darbuotojo išvada dėl P. P. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Išvadoje išdėstytos aplinkybės byloja, kad jis negeba savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Vaikinas negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityje, nežino savo pajamų šaltinio ir negeba įvertinti savo finansinės padėties. Jis nesuvokia kasdienių poreikių patenkinimo aplinkybių, negeba pasirūpinti būstu ir jo išlaikymu, nesuvokia lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir kitų su finansinėmis operacijomis susijusių sąvokų, disponavimo turtu pasekmių. Jis nesupranta kilnojamojo turto sąvokos, nesuvokia kokios disponavimo juo galimybės ir pasekmės. Vaikinas negali savarankiškai valdyti nekilnojamojo turto, negeba atsakyti į klausimus apie paveldėjimo teisinius santykius, nesuvokia šio proceso pasekmių. Jis nesuvokia ūkinės komercinės veiklos, todėl savarankiškai dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, juridinių asmenų steigime ar verstis individualia veikla negali. Vaikinas pasirūpinti savimi negali, jam reikalinga nuolatinė pagalba tiek buityje, tiek rūpinantis asmeniniais poreikiais. Jis negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje. P. P. negeba įvertinti savo sveikatos būklės, jam reikalinga pagalba, negali savarankiškai nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, įsigyti medikamentų ir tikslingai juos vartoti. Vaikinas negeba savarankiškai pasirūpinti sveikatos priežiūra. Jam sunku užmegzti kontaktą ir bendrauti su kitais asmenimis, mėgsta vienatvę. Jis neturi gebėjimų įgyvendinti tėvų valdžios, o taip pat negali būti ir kitų asmenų globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, nes pačiam reikalinga nuolatinė pagalba. Vaikinas negali sudaryti darbo sutarčių, savarankiškai dalyvauti darbo teisiniuose santykiuose ir pan. P. P. negeba išreikšti savo nuomonės balsuoti už norimus kandidatus ir negali būti išrinktas į renkamas pareigas. Jis nesupranta politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo procesų. P. P. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tiek turtinių, tiek asmeninių santykių srityse (b. l. 7-4 l.)

Kadangi ekspertizės akte nurodoma, kad pagal psichinę sveikatos būklę P. P. nesupras proceso esmės, negalės teismui pateikti objektyvių paaiškinimų bei priimti procesinių dokumentų, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 464 straipsnio 2 dalis).

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Pareiškėjas su pareiškimu pateikė teismui Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos M. B. 2019 m. rugsėjo 17 d. išvadą Nr. NV-107 apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, taip pat pareiškime nurodė konkrečias sritis, kuriose prašo teismo pripažinti asmenį neveiksniu (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad P. P. negeba savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 12-13). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-03-12 išduotoje darbingumo lygio pažymoje NL-3 Nr. 703 nurodyta, kad P. P. neįgalumo lygis vidutinis (b. l. 9). Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma 2018-03-12 Nr. SP-704 nustatyta, kad jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 10). Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta P. P. teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 41-43). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2020 m. liepos 28---31 d. Nr. 83TPK-409/2020 teigiama, kad P. P. diagnozuojamas įgytas intelekto deficitas – demencija, sergant Hantingtono liga (F02.2). Jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose ekspertams nutartyje skirti ekspertizę nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (b. l. 42-45). Dėl ekspertizės išvadų bylos dalyviai neprieštaravo, teismui abejonių dėl jų nėra.

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovės, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovo advokato paaiškinimus, suinteresuoto asmens paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad P. P. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl, įstatyme esant įpareigojimui teismui nurodyti konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, yra pagrindas pripažinti jį neveiksniu (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) atskirose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai. Dėl sunkios progresuojančios sveikatos būklės nėra pagrindo manyti, kad jo būklė gali pagerėti, dėl ko nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jam neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009/05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK, CPK pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, Lietuvos A. T. praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Atsižvelgiant į tai pareiškimas dalyje dėl neveiksnumo nustatymo asmeninių neturtinių santykių srityje – politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam), šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju neturėtų būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į paminėta ir į suinteresuoto asmens P. P. fizinę ir psichikos būklę, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, suinteresuotam asmeniui P. P. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“ nurodytose srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas). Tačiau apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 p.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 p.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 p.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 p.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (10.2.5 p.).