Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-720-278/2014

Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00491-2014-4

2014 m. lapkričio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1272-812/2014 pagal ieškovų R. J., E. S. ieškinį atsakovui J. J., tretiesiems asmenims J. S., V. P., G. A. dėl turtinės žalos atlyginimo ir atsakovo J. J. priešieškinį dėl dokumentų išreikalavimo, nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui J. J. nuosavybės teise priklauso 425/1000 dalys gyvenamojo namo, daržinė, tvartas, daržinė, malkinė ir ½ dalis kitų statinių bei 56/112 dalys žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 69-74). Byloje nustatyta, kad atsakovui J. J. neprieštaraujant, gyvenamojo namo dalyje, kurią sudarė du kambariai, virtuvė, koridorius ir prieangis, 2011 m. kovo mėnesį apsigyveno atsakovo anūkas R. J. ir E. S.. 2012-02-02 J. J. sudarė testamentą, kuriame nurodė, jog ieškovui po savo mirties palieka visą turimą turtą, įskaitant žemės sklypą su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7). 2014-01-07 atsakovas J. J. per notarą pateikė R. J. pareiškimą, kuriuo pareikalavo, jog ieškovai išsikeltų iš jam priklausančių patalpų (1 t., b. l. 15). Ieškovai nurodė, jog būdami įsitikinę, kad seneliui priklausančiu turtu jie naudosis iki jo mirties, o vėliau taps savininkais, remontavo gyvenamąjį namą, patyrė išlaidų kurias prašė priteisti iš atsakovo. J. J. nurodė, kad ieškovai atliko einamąjį remontą, kurį gyvendami privalėjo daryti, sugadino dalį jo baldų, bendrą namo išvaizdą, nesumokėjo už sunaudotą elektros energiją, be jo sutikimo, savavališkai nugriovė ūkinį pastatą bei negrąžina namų valdos techninės atskaitos dokumentų.

Byloje šalys neginčija, kad jas siejo gyvenamojo namo dalies panaudos teisiniai santykiai, nes byloje nepaneigta, kad atsakovas J. J. leido ieškovui R. J. ir E. S. apsigyventi gyvenamojo namo dalyje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-139, Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.629 str. 1 d.). Panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 str. 1 d., 6.629 str. 2 d.). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2012). Apeliantui neneigiant buvus susitarimui su ieškovais dėl naudojimosi jo nekilnojamuoju turtu, konstatuotina, jog šalys savo valią sudaryti panaudos sutartį išreiškė ne tik žodžiu, bet ir konkliudentiniais veiksmais, nes ieškovai apeliantui priklausančia nuosavybe naudojosi beveik 3 metus ir mokėjo mokesčius už elektros energijos naudojimąsi.

CK 6.636 straipsnis reglamentuoja panaudos gavėjo pareigą išlaikyti ir saugoti jam perduotą daiktą, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Panaudos teisiniams santykiams taikomos ir nuostatos, reglamentuojančios nuomininko galimybę pagerinti jam perduotą turtą, tokiu būdu įgyjant teisę gauti į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje bylose Nr. 3K-3-379/2008, Nr. 3K-3-261/2012). Teismų praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-425/2008, Nr. 3K-3-261/2012). Apeliantas J. J. teigia, jog ieškovų atlikti remonto darbai (keturių miegamojo kambario ir dviejų virtuvės sienų apšiltinimas, lubų pakeitimas, gipso kartono iškalimas, sienų dažymas, tapetavimas, elektros instaliacijos keitimas, durų, langų keitimas) laikytini paprasto remonto darbais ir negali būti laikomi gyvenamojo namo dalies pagerinimo darbais. Be to, teigia, kad šie remonto darbai buvo privalomi atlikti, naudojantis gyvenamosiomis patalpomis neatlygintinai. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1975 metais ir jo fizinis nusidėvėjimas, VĮ registrų centras duomenimis - 45 procentai (1 t., b. l. 69-74). Iš foto nuotraukų, šalių paaiškinimų matyti, jog namo vidaus sienos, iki ieškovai apsigyveno šiame name, buvo tinkuotos ir išklijuotos tapetais, kuriuos nuplėšus, byrėjo tinkas (1 t., b. l. 17-20). Nors apeliantas teigia, kad nuotraukose užfiksuota namo būklė išsikeliant iš jo ieškovams, tačiau bylą nagrinėjant 2014-05-28 teismo posėdyje, atsakovas J. J. neneigė, jog sienose esančios skylės buvo užkaltos panaudojant skardinių dėžių dalis, o prieangio grindys buvo sutrūnijusios, kas leidžia daryti išvadą, jog namo sienos buvo tinkuotos senesniu apdailos metodu ir jų būklė buvo kritinė (1 t., b. l. 135-139). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo būstas nebuvo tinkamas nuolat gyventi šeimai su vaiku. Neigdamas atliktų remonto darbų būtinumą, apeliantas J. J. neįrodinėjo, jog 1975 m. name, iki jame apsigyveno ieškovai, būtų buvęs atliktas einamasis remontas, kas iš esmės paneigtų ieškovų atliktų darbų tikslingumą (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinus bylos duomenis konstatuotina, jog atliktas vidaus sienų apšiltinimas iš esmės pagerino namo dalies technines savybes, sumažino šalčio pralaidumą ir padidino sienų šilumos varžą, lyginant su buvusia padėtimi iki remonto darbų atlikimo. Nesant duomenų apie elektros instaliacijos keitimą nuo namo pridavimo naudojimui 1975 m., neatmestina, jog minėti darbai buvo būtini. Byloje nepaneigta, jog elektros instaliacija buvo visiškai pakeista/atnaujinta, įrengiant ją vadovaujantis šiuolaikine elektros instaliacijos rengimo praktika, tuo užtikrinant tiek saugų elektros prietaisų naudojimą, tiek apsaugant turtą nuo galimo elektros energijos keliamo pavojaus. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovų atlikti remonto darbai (sienų apšiltinimas, lubų, sienų iškalimas gipso kartono plokštėmis, elektros instaliacijos pakeitimas) iš esmės pagerino gyvenamojo namo dalies technines savybes ir namo dalis tapo ne tik vertingesnė, bet ir saugesnė, todėl atlikti darbai pripažintini daikto (namo) pagerinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Apeliantas teigia, jog elektros instaliacijos darbai atlikti be projekto, suderinimų, tačiau neteigiama, jog darbus atlikęs specialistas juos atliko neteisingai ar pažeidžiant saugos reikalavimus. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (teisės akto redakcija, galiojusi elektros instaliacijos atnaujinimo metu) 6 priedo 5.3 punkte numatyta, jog rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąją pastato dujų inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas. Kadangi ieškovai atnaujino elektros instaliaciją gyvenamojo namo, kuris įregistruotas kaip vieno buto pastatas, dalyje, nei pritarimas, nei paprastojo remonto aprašas šiems darbams nebuvo reikalingas (1 t., b. l. 69). Ta aplinkybė, jog ieškovai gyveno su mažu vaiku ir atliko remonto darbus, pagerinant būsto sąlygas, nelaikytina būsto pritaikymu specifiniams ieškovų poreikiams, nes minėti pertvarkymai atitinka šiuo metus keliamus reikalavimus gyvenamajai patalpai. Pažymėtina, kad apeliantas J. J. nepagrįstai įrodinėjimo naštą dėl gyvenamojo namo verčių pokyčio perkelia ieškovams. Apeliantui, nesutinkant su atliktų remonto darbų įvertinimu, kaip pagerinimu, kas akivaizdžiai matyti iš byloje esančių foto nuotraukų, tenka pareiga įrodyti, jog atlikti remonto darbai gyvenamojo namo dalies vertės nepadidino, t. y. jokios įtakos neturi, o darbai vertintini, kaip einamasis remontas, kurį turėjo atlikti ieškovai. J. J. ieškovo teiginių, įrodymų pagerinus atsakovui priklausantį turtą ir taip padidinus jo vertę, nepaneigė (CPK 12 str., 178 str.). Vertinant apelianto teiginius ieškovams ženkliai pabloginus gyvenamojo namo būklę dėl užkalto bei įstatyto mažesnio išmatavimo lango, kolegija iš dalies sutinka, kad namo estetinis vaizdas pakito, tačiau tai neleidžia konstatuoti, jog dėl to pablogėjo namo funkcinė paskirtis, nes šis pakeitimas nekliudo gyvenamojo namo dalimi naudotis pagal tiesioginę jo paskirtį. Duomenų, jog langų rėmai buvo geri ir langų nereikėjo keisti, įvertinus, jog jie buvo įstatyti daugiau nei prieš 30 metų, nepateikta (1 t., b. l. 135-139, CPK 12 str., 178 str.).

Ieškovai savo patirtas išlaidas grindė byloje pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kurios teismo posėdžio metu buvo detaliai analizuotos, todėl atmestini apelianto teiginiai, jog ieškovai neįrodė naudoję statybines medžiagas gyvenamojo namo remontui (1 t., b. l. 135-139). Pirmosios instancijos teismas aptarė ir įvertino ieškovų pateiktus įrodymus dėl medžiagų pirkimo, jų panaudojimo, reikalingumo, todėl kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų detaliai nekartoja. Apeliantas, teigdamas, jog statybinės medžiagos, nurodytos pateiktuose kvituose, nebuvo panaudotos jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Pirmosios instancijos teismas aiškinosi dėl kokių priežasčių dalis medžiagų buvo pirkta kituose miestuose ir atsakovo teiginius paneigė apklausti liudytojai V. K., V. B.. Pažymėtina, kad vertinant atliktų darbų kainą ir nesant šių darbų vertę patvirtinančių dokumentų, įstatymai nedraudžia vadovautis protingumo, teisingumo principais nustatant tokio pobūdžio darbų vertes. Byloje nepaneigta, jog ieškovai pakeitė dvejas duris, kurių vertę (150 Lt) teismas pripažino protinga. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas nereiškė atskiro reikalavimo pakeisti naujai įstatytas duris į senąsias, nepaneigė nustatytos durų kainos dydžio, todėl pripažinti dvejų durų kainą buvus nepagrįstai įtraukta į atlygintiną sumą nėra pagrindo. Dėl paminėto, kolegija daro išvadą, jog teismo nustatytas ieškovams atlygintinas 3 200,29 Lt nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų dydis yra pagrįstas. Kritiškai vertintini apelianto J. J. teiginiai dėl ieškovų paliktos netvarkingos aplinkos, nes nepateikti įrodymai kokia ji buvo name apsigyvenus ieškovams, kurie teigia sutvarkę apleistą aplinką. Nustatyta, kad apeliantas kurį laiką savo gyvenamojo namo dalyje negyveno, o liudytojas A. S. parodė, kad jo buvusi sutuoktinė J. S. gyvenamajame name nuolat negyveno, lankydavosi tik vasarą, todėl trečiųjų asmenų J. S. bei V. P. rašytinius paaiškinimus vertinti kaip neginčijamus įrodymus dėl iki ieškovų buvusios tvarkingos sodybos aplinkos nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str.; 1 t., b. l. 64, 135-139). Be to, apeliantas nereiškė atskiro reikalavimo dėl netvarkingos aplinkos sutvarkymo ir dėl to patirtų išlaidų atlyginimo.

Apeliantas J. J. nesutinka su teismo išvada, jog daržinę ieškovai nugriovė su jo žinia ir be pagrindo atmetė reikalavimą atlyginti nuostolius. Byloje nustatyta, kad minėtas statinys buvo pastatytas 1975 m. ir, viešo registro duomenimis, jo fizinis nusidėvėjimas buvo 70 procentų (1 t., b. l. 70). Ieškovų, liudytojų V. S., J. J., A. S., R. M. parodymų dėl daržinės būklės (buvus pakrypusiai, paramstytai pagaliais) atsakovas neneigė. Be to, J. J. nepaneigė ir liudytojų parodymų dėl jo išsakytų ketinimų nugriauti minėtą statinį (CPK 178 str.). Kolegija daro išvadą, jog, atsižvelgiant į viešo registro duomenis bei šalių ir liudytojų parodymus, nugriauta daržinė nebuvo saugi ir tinkama naudoti pagal paskirtį. Kadangi daržinė buvo nugriauta 2012 metų pavasarį, todėl darytina išvada, kad minėta aplinkybė apeliantui neabejotinai buvo žinoma iki jis pareikalavo, kad ieškovai išsikeltų, todėl, nesant jo sutikimui nugriauti statinį, apeliantas, kaip rūpestingas ir atidus turto savininkas, turėjo teisę ginti savo pažeistas teises netrukus po daržinės nugriovimo, o ne po dvejų metų. Ilgas laikotarpis nuo daržinės nugriovimo 2012 m. pavasarį ir savo pažeistos teisės gynimo, suponuoja išvadą, kad iki santykių tarp šalių pablogėjimo, egzistavo apelianto sutikimas griauti statinį. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (teisės akto redakcija, galiojusi statinio nugriovimo metu) priedą „Nesudėtingų statinių sąrašas“, daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtina nesudėtingų statinių kategorijai (1 t., b. l. 70). Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyta, kad nesudėtingo statinio griovimui rengiamas supaprastintas griovimo aprašas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (teisės akto redakcija, galiojusi statinio nugriovimo metu) 6 priede nurodyta, kad visais atvejais reikalingas rašytinis pritarimas griovimo projektui ar griovimo aprašui. Duomenų, kad buvo gautas rašytinis pritarimas daržinės griovimo darbams, teismui nebuvo pateiktas, tačiau toks pritarimas nuo 2014-01-01 nėra reikalingas (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 2013-12-09 red., CPK 178 str.). Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą bei apelianto veiksmus, darytina išvada, jog nesilaikius teisės norminių aktų reikalavimų, galimas neigiamas pasekmes prisiėmė pats apeliantas. Kadangi pastato medžiagos yra išlikusios, pripažinti ieškovus padarius žalos dėl daržinės nugriovimo nėra pakankamo pagrindo.

Vertinant apelianto teiginius nedavus leidimų atlikti remonto darbus, kolegija pažymi, kad nenuginčyta aplinkybė, jog apeliantui buvo žinoma apie vykdomą remontą, lango keitimą, kas buvo matyti jam atvykus į svečius, tačiau jis jokių veiksmų nesiėmė, darbams neprieštaravo ir remonto darbų nestabdė. Be to, kaip gyvenamojo namo dalies savininkas ir atidus bei rūpestingas asmuo, apeliantas galėjo pasidomėti ir namo vidaus remontu, o nesutinkant su atliktais/atliekamais darbais, imtis priemonių darbus stabdyti. Nesant įrodymų, leidžiančių konstatuoti buvus apelianto prieštaravimams dėl atliekamų darbų, kolegija sutinka su pirmosios

instancijos teismo išvada, jog konkliudentiniais veiksmais (nereiškus prieštaravimų) apeliantas J. J. sutiko su ieškovų atliekamais remonto darbais, kas liudija buvus jo leidimui (CPK 178 str.). Be to, atsakovo veiksmai - leidimas gyventi ieškovams ir naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, testamento sudarymas ieškovo R. J. naudai, sudarė prielaidas ieškovams tikėtis ateityje tapti naudojamo turto savininkais ir leido ieškovams naudotis ir valdyti apeliantui priklausančią namo dalį kaip savo, t.y. susiformavo tam tikri teisėtai pagrįsti lūkesčiai naudotis ir disponuoti turtu kaip savu. Apeliantas teigia, jog ieškovai neturėjo trečiųjų asmenų J. S. bei V. P. sutikimo dėl remonto darbų atlikimo. Iš 2012-02-02 testamento, apelianto sudaryto ieškovo naudai matyti, kad jame J. J. nurodė, jog po savo mirties vaikaičiui R. J. palieka žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7). Neginčijamų duomenų apie tai, jog ieškovams buvo žinoma, kad dalis gyvenamojo namo priklauso ir kitiems savininkams, nepateikta, nes pastatų, žemės sklypo nuosavybę patvirtinantys dokumentai jiems nebuvo perduoti. Be to, duomenų, jog pagerinimo darbus ieškovai atliko ir tretiesiems asmenims priklausančioje gyvenamojo namo dalyje nėra, o ieškovai pagerinimo išlaidų prašo tik iš atsakovo J. J. (1 t., b. l. 93, 95).

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas J. J. 2014-01-07 pateikė ieškovams pareiškimą dėl gyvenamojo namo patalpų atlaisvinimo, nurodant ketinimą namo dalyje apsigyventi pačiam (1 t., b. l. 15). Apeliantas teigia, jog jo valia dėl tolesnio ieškovų naudojimosi jo nuosavybe bei testamento teisingumo pasikeitė 2013 m. gegužės mėnesį po incidento su ieškovu R. J.. 2014-05-28 teismo posėdžio metu ieškovas R. J. nepaneigė minėto įvykio, tačiau nurodė kitas ginčo aplinkybes (1 t., b. l. 135-139). Tačiau, sprendžiant pagerinimo išlaidų atlyginimo klausimą aplinkybė dėl kokių priežasčių pasikeitė atsakovo valia, esminės reikšmės neturi ir kolegija dėl to nepasisako.

Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

Atmetant apeliacinį skundą, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris buvo atidėtas paduodant apeliacinį skundą (CPK 84 str., 93 str. 1 d.).

Ieškovas R. J. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 300 Lt atstovavimo išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo J. J. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.; 2 t., b. l. 7).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Lt (tris šimtus litų; 86,89 EUR) atstovavimo išlaidų ir 216 Lt (du šimtus šešiolika litų; 62,56 EUR) žyminį mokestį valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 5660).