Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, neturinčiam išsilavinimo, besimokančiam (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, turinčiam neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą A. T. ir L. M., būtent: 2020-01-27 apie 06.45 val. kompleksinių paslaugų namų „(duomenys neskelbtini)", esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam A. T. į galvos sritį, spyrė vieną kartą nukentėjusiajam L. M. į koją ir sudavė jam vieną kartą ranka į nosį, tuo sukėlė nukentėjusiesiems A. T. ir L. M. fizinį skausmą.

Be to, A. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą A. T., būtent: 2020-01-27 apie 07.30 val. kompleksinių paslaugų namų „(duomenys neskelbtini)", esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia metaliniu dubeniu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam A. T. į galvos sritį, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą.

Liudytoja G. P. teisme parodė, kad A. pas juos konfliktiškas vaikas, nes jis su protine negalia. Pas juos daug vaikų tokių, bet jis konfliktiškiausias. Tą rytą kėlėsi anksti į mokyklą. Prasidėjo viskas tai pat, kaip ir beveik kiekvieną rytą, rytine eiga vyko prausimasis, lovų klojimas. A. pradėjo pulti ant A. T. ir jam sudavė. Tada įsikišo L. . L. gynė T. ir gavosi toks sugrūdimas. Ji, išgirdusi triukšmą, atbėgo ir juos išskyrė. A. nurimo. Tada pavalgė pusryčius. Ji davė A. nunešti indus, o to pasėkoje jis vėl A. su puodu trenkė per galvą. Tai pas juos kasdienybė, tokie tie vaikai pas juos yra, bet A. pas juos išskirtinis, nes jei jam kažkas ne taip, tai jis ir baldus pradeda mėtyti. Pas jį liga progresuoja labiau nei pas kitus vaikus. Jis jau nebe vaikas, o vaikinas, nes jam jau 19 metų. A. M. A. T. pirmiausia sudavė ranka per galvą. Ji pati matė vieną smūgį, suduotą A. T., o to paties pradinio smūgio nematė, nes buvo kitame gale, tik kai išgirdo triukšmą, atlėkė. Ji matė tik vieną smūgį. Vėliau įsikišo L. M., nes jie su A. gyvena kambaryje, tai jis jį įsikišo ginti. Paskui L. gavo nuo jo kumščiu į veidą ir viskas. Gali būti, kad L. M. buvo įspirta į koją, nes jis spiria, duoda su kumščiu į veidą. Vaikai skundėsi, L. skundėsi, kad skauda koją, jam net kraujas bėgo iš nosies. Jie abu skundėsi ir verkė. Nematė, kaip įsiplieskė antras konfliktas. Visi vaikai grupele ėjo į autobusą, kol duris užrakino, tai A. pirmas nulėkė su tais puodais, iš paskos jam T.. Tada vėl išgirdo triukšmą, greitai atlėkusi koridoriumi paties smūgio nematė, bet vaikai šaukė: ,,A. davė su puodu per galvą“. Vaikai sakė, jog sudavė kelis kartus. A. T. verkė. Nukentėjusieji taip pat turi tokių ligų, jie irgi sunkaus būdo. Bet A. išskirtinis, nes labai impulsyvus, lenda prie vaikų ir grynai iššaukia konfliktus. Jam reikia ir policiją kviesti, nes jie jo nebenuramina. Kad tokie dalykai nevyktų, reikia juos išskirti, bet jie tokios galimybės neturi, kad juos apgyvendintų po vieną kambaryje. Jie gyvena savo šeimoje, visi būrelyje, kaip namuose. Kiekvienas turi savo kambarėlį. Tačiau A. visur eina, kišasi, lenda. Turi tokį įprotį, kad kai ką nors padaro, kiša ranką vaikui atsiprašyti, o jis nenori paduoti rankos, nes tuo metu tas vaikas būna supykęs. Bet jei jam rankos nepaduoda, tai tada prasideda šizofrenijos priepuoliai, jis tada pradeda viską daužyti, vartyti baldus. Kiek jį vežė į psichiatrinę, ten pasakė, kad jis ne jų klientas. Jie su juo nebesusitvarko, nes jis jau 19 metų vyras.

Liudytoja L. J. teisme parodė, kad sausio 27 d. ryte apie 8.00 val. jai atvykus į darbą, G. P. ją informavo, kad aštuntoje šeimynoje ryte įvyko konfliktas. Kad A. M. pradėjo kabinėtis prie vaikų, pradžioje prie A. T.. Keletą kartų jam sudavė, tada atbėgo L. M., kuris prieš tai prausėsi ir išgirdęs triukšmą atbėgo pasižiūrėti, kas dedasi. Kaip pats L. teigė, pradžioje prašė A. atstoti nuo A. ir išeiti iš jų kambario, kadangi A. buvo atėjęs į jų kambarį, tačiau A. atsisakė tai padaryti ir pradėjo stumdytis bei trenkė L. iš kumščio į nosį. Nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas. Tada auklėtoja G. P. nuvedė L. į vonios kambarį nusivalyti kraują, pradėjo jam teikti pagalbą. Tad A. vėl pradėjo kabinėtis prie A., ir nežino, kiek kartų jis trenkė A.. Po to tas konfliktas šiek tiek atslūgo. Kaip auklėtoja sakė, vaikus jau lydėjo į autobusą, ir tada A. vėl dubeniu koridoriuje trenkė A. T. keletą kartų į galvą. Ji tokią informaciją gavo atėjusi ryte į darbą. Tada iškvietė policiją ir G. parašė pranešimą, kaip viskas įvyko. Pas juos vaikai gali gyventi iki 21 metų, kol jie mokosi bendrojo lavinimo mokykloje. Šiai dienai A. dar metus galės pas juos gyventi, todėl, kad jis ateinančiais mokslo metais mokysis (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo mokykloje. Šiai dienai vyko teismas dėl jo neveiksnumo. Neveiksnumas kaip ir nustatytas, tik turi įsiteisėti teismo sprendimas. Dar turi juos pakviesti į teismą dėl globėjo nustatymo. Nukentėjusieji dar yra nepilnamečiai. L. M. taip pat laukia teismo dėl neveiksnumo, o A. T. dar yra nepilnametis, yra neįgalus, o neveiksnumo dar neturi, kadangi neveiksnumas suteikiamas, kai sueina 18 metų. A. M. globėjais bus jie, nes jis gyvena jų įstaigoje, jie jo neturi kur padėti, kol jis mokosi. Pas juos jis gali gyventi iki 21 metų. Ateityje ruoš dokumentus ir jis turės keliauti į suaugusių globos namus, kaip gydytojas sakė, kažkokiai stipresnei priežiūrai.

Motyvuojamoji dalis

Be liudytojų parodymų A. M. padarytas veikas įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

Nukentėjusysis L. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2019-12-27, ryte ruošėsi į mokyklą. Buvo savo kambaryje. Išgirdo triukšmą. A. atėjo pas jį ir A. į kambarį, norėjo iš A. atimti kolonėlę. Jis norėjo apginti A., sakė atiduoti. Tada A. trenkė kolonėlę į žemę ir jam keikdamasis trenkė kumščiu į nosį. Jis nuėjo į vonią nusiplauti kraujo. Ten irgi atėjo A., jis norėjo jam trenkti, bet nebesutrenkė. Tada jis nuėjo į virtuvę ir ten pradėjo šūkauti. Jis nuėjo į virtuvę ir pamatė, jog A. metaliniu puodu tranko A. per viršugalvį. Virtuvėje dar A., paėmęs A. už rankos, spaudė. A. pradėjo verkti, sakė, kad jam skaudėjo. Kai jam trenkė į nosį, jam irgi skaudėjo, jis verkė (1 t., b. l. 70-71).

Nukentėjusysis A. T., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jį nuskriaudė A. M.. Jis erzino ir buvo pavogęs jo kolonėlę, ją išplėšė iš rankų. Jis mušė jį ir L. M.. L. A. irgi trenkė, bet kur trenkė, nežino. Jis erzino jį ir L., jie buvo susigraudinę. L. jis netrenkė, tik erzino ir viskas. A. trenkė tik jam. Kur trenkė, pamiršo. Tuo metu, kai trenkė, buvo savo kambaryje. A. spaudė plaštaką ir jam skaudėjo. Nežino, kur jam A. trenkė. Prisimena, kad L. iš nosies bėgo kraujas, jam A. iš kumščio trenkė į nosį. Jam nebėgo kraujas, tik spaudė ranką. A. dar į jį leido puodą, bet nepataikė (1 t., b. l. 103-104).

Iš 2020-02-05 protokolo-pareiškimo matyti, kad L. M. pareiškė, jog ryte, išeinant į mokyklą, (duomenys neskelbtini), būnant virtuvėje, A. M. jam trenkė į nosį, taip sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 7-14).

Iš 2020-02-05 kompleksinių paslaugų namų „(duomenys neskelbtini)" pareiškimo matyti, kad 2020-01-27 8 šeimynos darbuotoja informavo, jog 7 val. A. M. sumušė A. T. ir L. M.. Įgalioja socialinę darbuotoją L. J. atstovauti neveiksnaus nepilnamečio rūpintinio A. T. interesus (1 t., b. l. 17-18).

Iš 2020-02-04 apžiūros protokolo ir jo priedo fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta kėdė bei metalinis dubuo, iš kurių, anot nukentėjusiojo A. T., jam buvo suduota (1 t., b. l. 20-27).

Iš 2020-02-04 Šiaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK tyrėjo Ž. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes, buvo bendrauta su L. J., kuri paaiškino, jog įvykį matė dirbusi darbuotoja G. P.. L. J. nurodė, kad iki sueinant pilnametystei, L. M., gim. 2002-01-10, buvo teismo pripažintas neveiksniu, tačiau sulaukus pilnametystės, L. M. tapo vėl veiksniu. L. J. nurodė, kad yra kreiptasi į teismą, kad asmuo vėl būtų pripažintas neveiksniu. Buvo bendrauta su L. M. ir iš bendravimo buvo galima matyti, kad L. M. linkęs fantazuoti. L. M. nurodė, kad jam A. M. trenkė iš rankos į veidą bei jį spardė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Asmuo nurodė, kad viskas įvyko prieš pietus virtuvėje. Tikslaus laiko, kada viskas įvyko, nurodyti negalėjo. Tikslinant įvykio aplinkybes, žodžiu buvo bendrauta su A. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jam būnant virtuvėje, A. M. iš kėdės bei metalinio dubens jam trenkė į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Daiktus - kėdę ir dubenį, iš kurių buvo suduota A. T., nurodė pats nepilnametis (1 t., b. l. 32-33).

Iš 2020-01-27 kompleksinių paslaugų namų „(duomenys neskelbtini)" socialinės darbuotojos padėjėjos G. P. pranešimo dėl A. M. agresyvaus elgesio matyti, kad A. M., atsikėlęs ryte, pradėjo kabinėtis ir užgaulioti vaikus, mušė A. T.. L. M., pamatęs mušamą A. T., pradėjo jį ginti. Tuomet A. M. puolė L. M., suduodamas jam į nosį, taip paleido kraują. Smarkiai kraujavo. A. T. ir L. M. labai verkė. A. M. yra nevaldomas, visiems vaikams sukelia fizinį skausmą, kenčia visa šeimyna. Prieš išeidamas iš šeimynos, A. M. trenkė su puodu A. T. per galvą (1 t., b. l. 34).

Tiriant bylą, buvo nustatyta, kad A. M. 2020-01-27 apie 6.45 val. kompleksinių paslaugų namų „(duomenys neskelbtini)", esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam A. T. į galvos sritį, spyrė vieną kartą nukentėjusiajam L. M. į koją ir sudavė jam vieną kartą ranka į nosį, taip sukeldamas nukentėjusiesiems A. T. ir L. M. fizinį skausmą. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik patys nukentėjusieji A. T. ir L. M., liudytojomis apklaustos G. P. ir L. J., be to, jų parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu ištirta rašytinė bylos medžiaga. Atsižvelgiant į tai, kad A. T. ir L. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, A. M. įvykdyta veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Be to, iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad A. M. 2020-01-27 apie 7.30 val. kompleksinių paslaugų namų „(duomenys neskelbtini)", esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia metaliniu dubeniu sudavė ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam A. T. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą. Tokia išvada darytina ištyrus paties nukentėjusiojo A. T. parodymus apie jo atžvilgiu panaudotą smurtą, teisme apklaustų liudytojų G. P. ir L. J. parodymus, taip pat rašytinę bylos medžiagą, surinktą ikiteisminio tyrimo metu. Esant tokioms aplinkybėms, A. M. padaryta veika A. T. atžvilgiu tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

2020-03-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. M. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos ekspertams (1 t., b. l. 159-161).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. nuo vaikystės stebėtas psichomotorinės raidos atsilikimas ir buvo diagnozuojamas sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. A. M., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – sunkiu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Dėl esamo psichikos sutrikimo jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Dėl esamo psichikos sutrikimo A. M. nėra pilnavertis teismo proceso dalyvis, su juo negalima atlikti proceso veiksmų, jis negali dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, negali atlikti bausmės. A. M. reikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (1 t., b. l. 188-191).

Teisiamajame posėdyje ekspertas G. B. paaiškino, kad tvirtina ekspertizės aktą ir visas jame pateiktas išvadas bei rekomendacijas. Kartu su R. ir R. atlikę ekspertizę suprato, kad asmuo serga sunkiu protiniu atsilikimu, tai yra reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu gydymo, ir dėl to jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti įstatymo uždraustos veikos padarymo metu. Ir iki šiol negali suprasti. Jam reikia skirti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės priežiūros sveikatos sąlygomis. Priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas yra skiriama dėl to, kad yra tam tikro masto pavojingumas, taip pat atsižvelgiant į pačios nusikalstamos veikos pobūdį. Galima elgesio korektoriais bandyti jį ambulatoriškai gydyti, o ateityje, kai jam sueis 21 metai, jis turėtų būti kažkur patalpintas, į kažkokį pensionatą su stipresne priežiūra. Tas klausimas turėtų būti sprendžiamas tokiu būdu, nes protinio atsilikimo nei pagydysi, nei kažkokių vaistų yra. Jo elgesys toks yra, net ir išėjus iš gydymo įstaigos jis išliks toks pat. Šiuo atveju reikia ateityje spręsti tą klausimą su socialinėmis darbuotojomis, kokioje įstaigoje jis turėtų būti patalpintas.

A. M. nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustas veikas, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikų pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties A. M. yra pripažintinas nepakaltinamu (LR BK 17 str.), todėl atsakyti pagal LR BK už padarytas įstatymo uždraustas pavojingas veikas negali. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant užtikrinti, kad A. M. būtų stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Daiktiniai įrodymai – kėdė ir dubuo, kurie ikiteisminio tyrimo metu palikti saugoti kompleksinių paslaugų namuose „(duomenys neskelbtini)" pagal raštišką 2020-02-05 pasižadėjimą saugoti turtą, kol baigsis procesas (1 t., b. l. 30-31), nutarčiai įsiteisėjus, paliktini neribotai kompleksinių paslaugų namų „(duomenys neskelbtini)" nuosavybei.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 str., 98 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.,

nutaria:

A. M. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (A. T. ir L. M. atžvilgiu).

A. M. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (A. T. atžvilgiu).

A. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Daiktinius įrodymus – kėdę ir dubenį, kurie ikiteisminio tyrimo metu palikti saugoti kompleksinių paslaugų namuose „(duomenys neskelbtini)" pagal raštišką 2020-02-05 pasižadėjimą saugoti turtą, nutarčiai įsiteisėjus, palikti neribotai kompleksinių paslaugų namų „(duomenys neskelbtini)" nuosavybei.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį voke prie bylos 1 tomo galinio viršelio, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.