Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. B. ir E. B. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. dėl nuosavybės dalių į namą pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1999 m. birželio 30 d. pasirašytas individualaus statinio priėmimo naudotis aktas, iš kiurio matyti, kad ieškovė pateikė priimti ginčo gyvenamąjį namą bei pagrindiniai statinio techniniai ekonominiai rodikliai, t. y. kad faktiškai įrengta 257,50 kv. m. bendro ploto, iš kurio gyvenamasis - 139,28 kv. m. (be pastogės). 1999 m. rugpjūčio 30 d. sutartimi, not. reg. 6383, V. T. įpėdiniai - ieškovė, A. S., S. T., tarpusavyje nusistatė paveldėto ginčo turto (jo pirmojo aukšto) nuosavybės dalis. Minėto susitarimo pagrindu, ieškovei bendroje sumoje atiteko 70/100 dalių (I-me ir II aukšte), A. S. 10/100 dalių (I aukšte), S. T. 20/100 dalių (I aukšte). Taip pat buvo nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka. 1999 m. rugsėjo 8 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 6626 A. S. ir S. T. savo dalis perleido atsakovui V. S..

Ieškovei eksploatuojant butą paaiškėjo, jog antro aukšto medinis perdengimas yra labai nesandarus ir praleidžiantis šilumą, dėl ko patiriami dideli šilumos nuostoliai. Buvo nuspręsta šiltinti medinį aukštų perdengimą, pastogėje paklojant po naujomis perdengimo grindimis KOMEX firmos šilumą atspindinčią termoizoliacinę plėvelę. Pabaigus pastogės paprastąjį remontą, kurio metu buvo pabaigta pastogės (mansardos) patalpų apdaila ir paklota KOMEX firmos šilumą atspindinti termoizoliacinė plėvelė po naujomis perdengimo grindimis, buvo atlikta pastato inventorizacija bei parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Nors pastogė (palėpė) yra namo konstruktyvo dalis, vien dėl to ji neturi būti vertinama kaip bendrojo naudojimo objektas. Tam tikros izoliuotos erdvės gyvenamojo namo pastate priskyrimą prie bendrai visų ar individualiai naudojamos lemia jos funkcinis ryšys arba priskyrimo faktas. Dėl to namo rekonstrukcijos vykdytojai (ieškovei) projektavimo dokumentuose nustačius, kad pastogė priklauso antrame aukšte esančioms patalpoms, laikytina, jog bendraturčių pastogės patalpos priklauso ieškovų naudojamoms patalpoms tiek pagal funkcinį ryšį, tiek pagal priskyrimo faktą. Taigi, jau rekonstruojant namą buvo aiškiai išreikštas statytojų (ieškovų)) ketinimas palėpės patalpas laikyti jų namo dalies priklausiniu. Į pastogėje esančias patalpas galima patekti tik per ieškovų patalpas, atsakovas neturi jokios galimybės šiomis patalpomis naudotis, niekada jomis ir nesinaudojo, taigi, ginčo patalpos su atsakovo patalpomis neturi jokio funkcinio ryšio.

2018 m. vasario 15 d. UAB „Laudomus“ parengė pastato (patalpos) dalių apskaičiavimo projektą pagal naujai parengią 2018 m. vasario 5 d. pastato kadastrinių matavimų bylą ir apskaičiavo ginčo gyvenamojo namo idealines dalis. Iš šio projekto matyti, kad atsakovui tenkanti ginčo turto dalis yra 0,21, iš viso tenkantis plotas - 68,16 kv. m. Tuo tarpu ieškovei tenkanti dalis - 0,79, tenkantis plotas - 257,47 kv. m. Sutinkamai su atliktu UAB „Laudomus“ pastato (patalpos) apskaičiavimo projektu, ieškovė siekdama pakeisti nuosavybės dalis i gyvenamą namą prašo pakeisti gyvenamojo namo lA2m(p), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad atsakovui priklauso 21/100 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patapos (jų dalys): 2/3 (1-1/12,71); 2/3 (1- 3/17,05); 2/3 (1-4/4,79); 2/3 (1-7/7,82); 1/2 (1-6/16,07); 1-2/12,47 ir 1-5/19,40 (68,16 kv. m), atsakovei priklauso 79/100 dalys pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos (jų dalys): 1/3 (1-1/12,71); 1/3 (1-3/17,05); 1/3 (1-4/4,79); 1/3 (1-7/7,82); 1/2 (1-6/16,07); G-l/28,07; G-2/1,96; 2-1/6,68; 2-2/2,84; 2-3/6,45; 2-4/9,01; 2-5/16,76; 2-6/17,38; 2-7/3,29; 2-8/6,11; 2-9/8,95; 2-10/26,56; 2-11/22,47; 2-12/27,92; 2-13/4,26; 2-14/2,38; 2-15/7,67; 2-16/18,11; 2-17/2,81; 2- 18/5,64 (257, 47 kv. m.).

Kadangi atsakovas byloje yra atstovaujamas prie Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (EPP) prisijungusios advokatės, patikslinto ieškinio kopija ir teismo pranešimas dėl privalomo atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo, vadovaujantis CPK 118 straipsniu bei 175¹ straipsnio 9 dalimi atsakovo atstovei 2020 m. vasario 20 d. 14:58 val. buvo išsiųsta elektroninių ryšių priemonėmis per EPP. Aukštesniųjų instancijų teismai savo praktikoje pažymi, kad vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2197-254/2014). Todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir aukštesniųjų instancijų praktiką, teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovui diena yra laikoma 2020 m. vasario 21 d. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, ieškovas prašo priimti sprendimą už akių. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas. Pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje jo reikalavimu gali būti padidinama ir atitinkamai pakeičiama naudojimosi tvarka, jei bendras daiktas ar jo vertė padidinami tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą nėra absoliuti - ji ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012).

Atlikus formalų ieškovų pateiktų įrodymų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, namo plano, 1987 m. kovo 27 d. sutarties, V. T. 1987 m. balandžio 9 d. pareiškimo, 1988 m. balandžio 22 d. leidimo Nr. R-111, 1987 m. spalio 20 d. S. J. S. pareiškimo, 1987 m. spalio 27 d. V. Ž. pareiškimo, 1987 m. spalio 29 d. J. S. ir O. A. S. pareiškimo, 1988 m. sausio 6 d. L. B. pareiškimo, 1999 m. birželio 30 d. individualaus statinio priėmimo naudoti akto, 1999 m. rugpjūčio 30 d. sutarties, namų valdos žemės sklypo plano, 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo ir kitų rašytinių įrodymų vertinimą, esant bendrasavininkų sutikimams darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovų pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovų prašomą sprendimą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, o atsakovo į bylą pateikti įrodymai nepaneigia ieškovų pateiktų aukščiau nurodytų įrodymų turinio, todėl patikslintas ieškinys tenkintinas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus patikslintą ieškinį, iš atsakovo ieškovų naudai priteistina jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 107,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 100,00 išlaidos už teisines paslaugas, viso 1 207,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti gyvenamojo namo lA2m(p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad: atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 21/100 dalis pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudaro patalpos (jų dalys): 2/3 (1-1/12,71); 2/3 (1-3/17,05); 2/3 (1- 4/4,79); 2/3 (1-7/7,82); 1/2 (1-6/16,07); 1-2/12,47 ir 1-5/19,40 (68,16 kv. m); ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 79/100 dalys pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias sudaro patalpos (jų dalys): 1/3 (1-1/12,71); 1/3 (1-3/17,05); 1/3 (1- 4/4,79); 1/3 (1-7/7,82); 1/2 (1-6/16,07); G-l/28,07; G-2/1,96; 2-1/6,68; 2-2/2,84; 2-3/6,45; 2- 4/9,01; 2-5/16,76; 2-6/17,38; 2-7/3,29; 2-8/6,11; 2-9/8,95; 2-10/26,56; 2-11/22,47; 2-12/27,92; 2-13/4,26; 2-14/2,38; 2-15/7,67; 2-16/18,11; 2-17/2,81; 2-18/5,64 (257, 47 kv. m.).

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovų L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B. naudai jų patirtas 1 207,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas ir trečiasis asmuo turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.