- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1698-254/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-21334-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dale Burduliene, Nijolia Indreikiene, Dmitrijus Korsakovas
- Atsakovas
- uždarosios akcines bendroves „Kauno stiklas“
- Ieškovas
- AAS „G. B.“
- Advokatai
- Darius Sauliūnas
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Dales Burdulienes, kolegijos teiseju Nijolios Indreikienes, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Dariui Sauliunui, treciajam asmeniui G. A. M., viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejusi atsakovo uždarosios akcines bendroves „Kauno stiklas“ apeliacini skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. gegužes 5 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškovo AAS „G. B.“, veikiancio per AAS „G. B.“ Lietuvos filiala ieškini atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno stiklas“ del išmoketu sumu gražinimo
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas AAS G. B., atstovaujamas AAS G. B. Lietuvos filialo, kreipesi i Kauno miesto apylinkes teisma su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašydamas priteisti iš atsakovo 12 017,53 Lt. nuostoliu, 6 proc. dydžio metines palukanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas. Nurode, kad 2009-10-31 Kaune, Pramones pr. ir V. K. sankryžoje ivyko eismo ivykis, kurio metu nenustatytas asmuo, vairuodamas atsakovui nuosavybes teise priklausanti automobili Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) susidure su keturiais stovinciais automobiliais M. C., Toyota Avensis, Skoda Octavia, Opel Astra ir juos apgadino. Eismo ivykio kaltininkas nebuvo nustatytas, nes iš eismo ivykio vietos pasišalino. Tai liudija Kauno apskrities VPK nutarimas atsisakyti pradeti administracinio teises pažeidimo bylos teisena. Pagal 2009-04-27 tarp atsakovo ir ieškovo sudaryta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti ieškovas atlygino nuostolius nukentejusiesiems 12 017,53 Lt bendroje sumoje. Kadangi atsakingas asmuo pasišalino iš eismo ivykio vietos, ieškovas igijo atgrežtine reikalavimo teise i atsakova. Atsakovui buvo išsiustos pretenzijos ir prašoma sumoketi draudiko išmoketas sumas, taciau atsakovas šiu prašymu nepatenkino.
2010 m. gruodžio 29 d. preliminariu sprendimu Kauno miesto apylinkes teismas ieškini patenkino visiškai nurodydamas, kad atlikus byloje esanciu irodymu vertinima yra pagrindas ieškini tenkinti, nes: asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala; didesnio pavojaus valdytojas yra atsakovas, jo darbuotojas buvo automobilio (duomenys neskelbtini) valdytojas, kai vairuotojas pasišalino iš eismo ivykio vietos. Ieškovas, išmokejes išmokas nukentejusiesiems eismo ivykyje asmenims, turi regreso teise del išmoketu draudimo išmoku i sukelusios eismo ivyki transporto priemones savininka.
2011 m. gegužes 5 d. galutiniu sprendimu Kauno miesto apylinkes teismo 2010 m. gruodžio 29 d. preliminarus sprendimas buvo paliktas nepakeistu, ieškinys tenkintas visiškai. Teismas sprendima grinde šiais motyvais:
1. Byloje nera ginco del ieškovo išmoketu už eismo ivykio metu atsiradusia žala draudimo išmoku ir ju dydžio. Niekas negincija, kad 2009-10-31 ivykusio eismo ivykio metu automobilio (duomenys neskelbtini) savininku buvo atsakovas, žala atsirado ne del nenugalimos jegos ar nukentejusiu automobiliu savininku ar vairuotoju tycios, todel atsakovui kilo prievole atlyginti jam priklausancio automobilio padaryta žala, juolab, kad jo atsakomybe atsiranda be kaltes (CK 6.248 str. 1 d., 6.270 str. 1 d., CPK 177, 185 str.). Teismas nurode, kad del tos priežasties, jog atsakovui priklausancio automobilio vairuotojas pasišalino iš 2009-10-31 ivykusio eismo ivykio vietos, ieškovas turi reikalavimo teise i atsakinga už žalos padaryma asmeni.
2. Atsakovo argumentai, kad ieškovas turejo pareiga rinkti irodymus ir nustatyti asmeni, neteisetai vairavusi automobili Mazda 626, teismo laikyti teisiškai nepagristais (CK 6.270 str. 3 d., CPK 178 str.). Atsakovas bylos nagrinejimo metu teige, jog jam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) buvo laikinai neteisetai valdomas nenustatyto asmens, o tai patvirtina treciojo asmens paaiškinimai. Taciau treciojo asmens paaiškinimai teismo vertinti kritiškai kaip mažai tiketini, nes kiekvienas vidutiniškai protingai mastantis žmogus, sužinojes apie mokejimo korteles praradima ir neteiseta panaudojima, taip pat darbovietei priklausancio automobilio apgadinima, nedelsiant kreiptusi i policija su pareiškimu del tokiu ivykiu ištyrimo, juolab, kad jo paties teigimu ten jis buvo nuvykes bei numane kas galejo atlikti neteisetus veiksmus; rades automobili ne ten kur paliko ir dar apgadinta, policijos pagalba ieškotu kaltininko, pavogusio raktelius ir nuvariusio transporto priemone, o ne tuoj pat automobili patrauktu iš eismo ivykio vietos, tuo apsunkindamas ar padarydamas negalimomis kalto asmens paieškas. Nepagristai nubaustas asmuo skustu administracine nuobauda, o ne skubetu sumoketi bauda. Teismas nurode, kad treciojo asmens nurodytos aplinkybes nepatvirtintos jokiais kitais irodymais, be to, neatitinka oficialiuose rašytiniuose irodymuose, kurie turi didesne irodomaja galia, nurodytu aplinkybiu (2009-12-09 Kauno apsk. VPK Keliu policijos valdybos nutarime atsisakyti pradeti administracinio teises pažeidimo bylos teisena, 2009-10-31 administracinio teises pažeidimo protokole Nr. F289514 ir 2009-12-02 nutarime del administracinio teises pažeidimo Nr. F289514 ). Atsakovui nepateikus irodymu, kad jis neteko automobilio valdymo del kitu asmenu neteisetu veiksmu, teismas pripažino, jog atsakomybe tenka atsakovui, kuris pažeide bendraja pareiga laikytis tokio elgesio taisykliu, kad savo veiksmais nepadarytu kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.).
3. Atsakovo argumentai del subrogacijos draudžiamumo teismo atmesti, nes ieškovas reikalavo sumoketu išmoku gražinimo pagal Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes draudimo istatymo 22 str. numatyta išimti, kuri itvirtina draudiko atgrežtinio reikalavimo teise. Su civilines atsakomybes draudimu susijusius santykius reglamentuoja ne tik CK, bet ir kiti istatymai, o minetas Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes draudimo istatymas yra specialus istatymas CK atžvilgiu (CK 1.3 str. 2d., 6.254 str. 1d., 6.1018 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kauno stiklas“ panaikinti Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. gegužes 5 d. galutini sprendima, ieškovo ieškini del išmoketu sumu gražinimo atmesti, priteisti UAB „Kauno stiklas“ visas bylinejimosi išlaidas, iskaitant sumoketa žymini mokesti ir išlaidas advokato (advokato padejejo) teisinei pagalbai apmoketi. Skunda grindžia šiais motyvais:
Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo esme ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teise i transporto priemones valdytojus, del kuriu kaltes eismo ivykio metu nukentejo ir žalos patyre tretieji amenys, kuriems draudikas atlygino ju patirtus nuostolius. Atvejai, kada draudikas, sumokejes išmoka, turi teise reikalauti, kad sumoketas del padarytos žalos sumas gražintu atsakingas už žalos padaryma asmuo, yra nurodyti Istatymo 22 str. 1 d. ir tokiu atveju sarašas yra baigtinis. Šiame saraše nera nurodyta, kad atsakingo už žalos padaryma asmens nenustacius, draudiko išmoketas draudimo išmokas turi kompensuoti transporto priemones savininkas. Atsakingu už žalos padaryma asmeniu gali buti faktiškai valdes, naudojes ir vairaves transporto priemone fizinis asmuo. Apeliantas UAB „Kauno stiklas“ yra juridinis asmuo, kuris pats fiziškai negalejo valdyti automobilio ir negalejo iš eismo ivykio vietos pasišalinti. 2009 m. spalio 31 d. eismo ivykio metu automobili vairavo nenustatytas fizinis asmuo, kuris pasišalino iš eismo ivykio vietos.Transporto priemones valdytoju pagal Istatymo 2 str. 17 d. taip pat laikomas fizinis asmuo, tiek teisetai, tiek neteisetai vairavo transporto priemone. Pastaroji Istatymo nuostata leidžia daryti išvada, kad jeigu kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam) nuosavybes teise priklausancia transporto priemone vairuoja kitas fizinis asmuo, tai butent transporto priemone vairuojantis fizinis asmuo yra atitinkamos transporto priemones valdytojas. Pagal Istatymo 2 str. 19 d. transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes draudejas yra pagal Istatyma atsakingas už transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarties sudaryma asmuo, kuris kreipesi pats ar per savo atstova i draudika del draudimo sutarties sudarymo arba kuris yra sudares tokia draudimo sutarti su draudiku. Už draudimo sutarties sudaryma atsako transporto priemones savininkas. Šiuo atveju apeliantas UAB „Kauno stiklas“ pagal Istatymo nuostatas buvo tik automobilio draudejas. Apeliantas UAB „Kauno stiklas“ eismo ivykio metu nebuvo Automobilio valdytojas ir negali buti laikomas už žala atsakingu asmeniu. Teisetu automobilio valdytoju buvo treciasis asmuo. Faktiškai automobili vairaves ir žala padares asmuo nebuvo nustatytas, o jis laikytinas transporto priemones valdytoju ir už žala atsakingu asmeniu. Ieškovas AAS „G. B.“ neirodinejo, kad apeliantas UAB „Kauno stiklas“ pažeide kokias nors draudimo sutarties nustatytas pareigas, ir išmoketu draudimo išmoku iš apelianto UAB „Kauno stiklas“ reikalavo kaip iš automobilio valdytojo. Apeliantas AB „Kauno stiklas“ negali buti laikomas asmeniu, 2009 m. spalio 31 d. eismo ivykio metu valdžiusiu automobili, ir nera pagrindo apelianto UAB „Kauno stiklas“ atsakomybei atsirasti. Tai, kad apeliantas UAB „Kauno stiklas“ yra automobilio savininkas nera ta faktine aplinkybe, kuria remiantis butu teisinis pagrindas konstatuoti, kad ieškovas AAS „G. B.“, išmokejes draudimo išmokas, igyja reikalavimo teise apelianto UAB „Kauno stiklas“ atžvilgiu. Automobili mineto eismo ivykio metu vairavo fizinis asmuo ir butent šis asmuo laikytinas automobilio valdytoju ir už žala atsakingu asmeniu.Treciasis asmuo buvo teisetas automobilio valdytojas. Treciasis asmuo del neteisetu kitu asmenu veiksmu buvo prarades galimybe valdyti automobili. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybes, patvirtinancios apelianto UAB „Kauno stiklas” kalte, t. y. neapdairumas, nerupestingumas prižiurint turta, keliu eismo taisykliu pažeidimas automobiliu, eismo ivykio metu automobili vairavusio asmens nenurodymas. Šios aplinkybes rodo ne apelianto UAB „Kauno stiklas“ kalte, o automobiliu eismo ivyki sukelusio asmens kalte ir galima treciojo asmens kalte. Apylinkes teismo teiginiai del juridiniu asmens civiliniu teisiu ir pareigu igijimo per fizinius asmenis yra akivaizdus meginimas pagristi apelianto UAB „Kauno stiklas“ kaip darbdavio atsakomybe už darbuotoju veiksmus. Šiuo atveju pažymetina, kad darbdavys neatsako už savo darbuotoju veiksmus (neveikima), nesusijusi su darbuotojo darbo funkciju vykdymu. Iš bylos aplinkybiu akivaizdu, kad automobili treciasis asmuo Gintautas A. M. eismo ivykio diena valde ir naudojo kaip privatus asmuo, veikiantis savo asmeniniais interesais (2009 m. spalio 31 d. (eismo ivykio diena) buvo šeštadienis, t. y. treciojo asmens poilsio diena). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada del apelianto UAB „Kauno stiklas“ atsakomybes už treciojo asmens veiksmus yra visiškai nepagrista. Apeliantas nesutinka su apylinkes teismo teiginiu, kad UAB „Kauno stiklas“ ir automobiliu eismo ivyki sukeles asmuo yra solidariai atsakingi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. 3 d. tuo atveju, kai del didesnio pavojaus šaltinio valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltes, tai šis ir didesnio pavojaus šaltini neteisetai užvaldes asmuo atsako solidariai. Šiuo atveju nera apelianto UAB „Kauno stiklas“ kaltes del neteiseto automobilio užvaldymo. Kaip mineta, teisetas automobilio valdytojas eismo ivykio diena buvo treciasis asmuo. Todel šiuo atveju sprestinas treciojo asmens ir automobili neteisetai užvaldžiusio asmens solidariosios atsakomybes klausimas, o ne apelianto UAB „Kauno stiklas“ ir automobili neteisetai užvaldžiusio asmens solidariosios atsakomybes klausimas. Remdamasis teismu praktika apeliantas nurodo, kad draudejo - transporto priemones savininko leidimas kitam asmeniui naudotis transporto priemone nera ta faktine aplinkybe, kuria remiantis yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad draudikas igyja regresinio reikalavimo teise tiek i draudeja, tiek i atsakinga už žalos padaryma vairuotoja ir kad taikytina solidarioji ju atsakomybe.Del 2009 m. spalio 31d. eismo ivykio nukenteje tretieji asmenys patyre nuostoliu ir ieškovas, nukentejusiems tretiesiems asmenims išmokedamas draudimo išmokas, patyre išlaidu, taciau šie nuostoliai (išlaidos) priežastiniu ryšiu nera susije su apelianto UAB „Kauno stiklas“ veiksmais, todel ieškovo reikalavimas 12 017,53 Lt dydžio pinigu suma priteisti iš apelianto UAB „Kauno stiklas“ yra nepagristas, neteisetas ir negalejo buti tenkinamas. Apelianto teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. nustato, kad subrogacija netaikoma civilines atsakomybes draudimo atveju. Asmenu, vairuojanciu (valdanciu) automobili civiline atsakomybe buvo apdrausta pagal 2009 m. balandžio 27 d. apelianto ir ieškovo sudaryta iprastine transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti. Kadangi mineta draudimo sutartis yra civilines atsakomybes draudimo sutartis, ieškovui AAS „G. B.“ negali pereiti teise iš apelianto UAB „Kauno stiklas“ kaip atsakingo už padaryta žala asmens reikalauti išmoketu sumu. Kai draudejas ir atsakingas už žala asmuo yra tas pats, subrogacija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. pagrindu negalima, nes tokiu atveju draudimo apsauga galioja draudejo interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutarti. Draudejas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, ivykus draudiminiam ivykiui, neturetu nuostoliu atlygindamas žala. Jei civilines atsakomybes draudejas ir atsakingas už žala asmuo yra skirtingi, subrogacija ivyksta naudos gavejui gavus draudimo išmoka, t. y. tada draudikui atsiranda teise vietoj žala patyrusio asmens reikalauti nuostoliu atlyginimo iš žala padariusio asmens ar jo draudiko. Aiškinimas, kad subrogacija imanoma tuo atveju, kai draudejas ir atsakingas už žala asmuo yra tas pats, reikštu civilines atsakomybes draudimo sutarties prigimties paneigima ir tikslingumo sudaryti civilines atsakomybes draudimo sutarti nebuvima, kadangi iš draudejo, apdraudusio civiline atsakomybe, draudikas bet kuriuo atveju gales reikalauti atlyginti išlaidas, susijusias su draudimo išmokomis.Pirmosios instancijos teismas iš esmes ignoravo apelianto UAB „Kauno stiklas“ nurodytus faktus ir pateiktus argumentus del apelianto UAB „Kauno stiklas“ atsakomybes už ieškovo patirtas išlaidas negalimumo. Kauno miesto apylinkes teismas iš esmes be išlygu palaike ieškovo pateiktus argumentus ir pozicija apskritai, nenurode, kodel atmete apelianto UAB „Kauno stiklas“ pateiktus argumentus ir irodymus, bylos aplinkybes vertino vienpusiškai ir formaliai (tiek, kiek to reikejo nepagristai ieškovo AAS „G. B.“ pozicijai palaikyti).
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliacini skunda ieškovas prašo atsakovo UAB „Kauno stiklas“ apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista ir neirodyta, Kauno miesto apylinkes teismo 2011-05-05 sprendima palikti nepakeista bei priteisti iš atsakovo (apelianto) bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepažeide materialines bei procesines teises normu, vadovavosi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika, visapusiškai išnagrinejo bylos aplinkybes bei pateiktus irodymus.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo nuosavybes faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu, nurodytu CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teiseju kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu nenustate, todel pasisako del apeliacinio skundo faktiniu bei teisiniu pagrindu.
Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad draudejas, atsakovas šioje byloje UAB “Kauno stiklas” ir draudikas, ieškovas AAS “G. B.” 2009-04-27 sudare Iprastine transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti Serija (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta atsakovo vardu iregistruota transporto priemone (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas perdave valdyti savo darbuotojui treciajam asmeniui Gintautui A. M.. Šis asmuo buvo patrauktas administracinen atsakomyben ir nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) ¹ straipsnio 1 dali 300 Lt bauda už tai, kad budamas transporto priemones valdytojas policijos pareigunams pareikalavus, kad butu atskleistas teises pažeidimas, nenurode asmens, kuris 2009-10-31 13 val. vairuodamas automobili padare eismo ivyki ir pasišalino iš ivykio vietos. Pagal Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 2 straispnio 17 punkta, transporto priemones valdytojas – asmuo, nuosavybes, patikejimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisetu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemone. Transporto priemones valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisetai, tiek neteisetai vairuoja transporto priemone. Byloje nera ginco, kad transporto priemones (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) savininku ivykio metu buvo draudejas atsakovas UAB „Kauno stiklas“, kuris transporto priemones valdyma perdave savo darbuotojui treciajam asmeniui.
Kolegija sutinka su apeliantu, kad Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatyme itvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo esme ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teise i transporto priemones valdytojus, del kuriu kaltes šiuo draudimu apdraustos transporto priemones poveikio eismo ivykio metu nukentejo ir patyre žalos tretieji asmenys ir ju patirtus nuostolius istatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo suma atlygino draudikas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. rugsejo 30 d. nutartis byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B.,bylos Nr. 3K-3-382/2009). Taciau tam tikrais atvejais draudiko atgrežtinis reikalavimas i draudeja yra pateisinamas, nes draudžiamasis ivykis ivyksta del draudejo veiksmu, kurie iprasto civilines atsakomybes draudimo atveju butu pagrindas atleisti draudika nuo išmokos mokejimo. Istatyme nustatyta išimtis (TPVCAPDI 22 straipsnis), suteikianti teise draudikui pareikšti reikalavima i draudeja atlyginti išmoketas draudimo sumas, nepaneigia civilines atsakomybes draudimo tikslu. Ši išimtis paremta draudejo neteisetais veiksmais, kurie panaikina jo interesu draudimo apsauga.
Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra suformaves praktika, kad atgrežtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žala asmeniui TPVCAPDI 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymejo, kad, draudikui ivykdžius prievole atlyginti nukentejusiesiems nuostolius, patirtus del transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemones poveikio eismo ivykio metu, deliktines civilines atsakomybes teisiniai santykiai pasibaigia prievoles ivykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentejusiuju nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentejusiojo nuostolius, tai deliktines civilines atsakomybes teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemoniu savininku ir valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teise regreso tvarka reikalauti, kad sumoketas del padarytos žalos sumas gražintu atsakingas už žalos padaryma asmuo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „G. B.“ ieškini atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Pagal TPVCAPDI 22 straipsnio 1 dali draudikas, sumokejes išmoka, turi teise reikalauti, kad sumoketas del padarytos žalos sumas gražintu atsakingas už žalos padaryma asmuo, jeigu jis pasišalino iš ivykio vietos (4 punktas). Nagrinejamu atveju, nei transporto priemones savininke, nei treciasis asmuo - jos darbuotojas nepraneše ikiteisminio tyrimo organams apie tai, kad galimybe valdyti transporto priemone prarado del kitu asmenu neteisetu veiksmu. Kauno apskrities VPK Keliu policijo valdybos 2009-12-09 nutarime atsisakyti pradeti administracinio teises pažeidimo bylos teisena konstatuota, kad iš automobilio, sukelusio ivyki, išlipo du asmenys, t.y treciasis asmuo byloje ir nenustatytas asmuo (b.l. 14), kurio tapatybes treciasis asmuo policijai neatskleide ir del to buvo patrauktas administracinen atsakomyben ir nubaustas bauda. Esant tokioms faktinems aplinkybems pirmosios instancijos teismas pagristai sprende del CK 6.270 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatu taikymo ginco teisiniuose santykiuose bei atsakovo regresinio ieškinio TPVCAPDI 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Draudimo sutartis yra ne tik rizikos sutartis, pagal kuria draudikas perima iš draudejo nuostoliu atsiradimo rizika, be to, tai yra fiduciarine, t. y. grindžiama jos šaliu didžiausio tarpusavio pasitikejimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; del to draudimo sutarties šalys privalo buti viena kitai absoliuciai atviros ir atskleisti viena kitai visa informacija, kuri gali buti reikšminga šiai sutarciai sudaryti bei jos salygoms nustatyti ir vykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2000 m. gegužes 3 d. nutarti civilineje byloje UAB „Pozicija“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-486/2000; 2001 m. birželio 7 d. nutarti civilineje byloje AB „Lietuvos draudimas“v. I. Z. N., bylos Nr. 3K-7-397/2001; 2003 m. gegužes 5 d. nutarti civilineje byloje UAB „Vigidas“ v. UAB DK „Censum“, bylos Nr. 3K-3-546/2003; kt.). Nagrinejamu atveju draudejas su draudiku nebendradarbiavo (CK 6.200 straipsnio 1, 2 dalys) ir budamas didesnio pavojaus šaltinio savininku, samdanciu darbuotojus, jau vien del treciojo asmens didelio neatsargumo, yra atsakingas del ivykio metu atsiradusios žalos (CK 6.270, 6.264 straipsniai). Vieno apeliantas nepagristai siekia savo atsikirtimais pašalinti ši ryši su treciuoju asmeniu, nors pastarasis ir apeliacines instancijos teisme paaiškino, kad atsakovas jam perdave automobili, kad bet kuriuo paros metu iškviestas i darba, galetu ji pasiekti. Todel apelianto argumentai, kad treciojo asmens neteiseti veiksmai nesukelia atsakovui pareigos atlyginti žala yra nepagristi.
Pasisakydamas del draudiko atgrežtinio reikalavimo tenkinimo salygu, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali buti ipareigotas atlyginti žala tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingu jo veiksmu ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmeni nuo pareigos atlyginti žala. Tos pacios taisykles taikytinos ir draudimo imonems (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padaryta žala. Šiuo atveju nepakanka irodyti draudimo išmoku fakto, bet butina irodineti, ar atitinkamas draudimo išmoku dydis yra susijes priežastiniu ryšiu su žala padariusio asmens veiksmais (eismo ivykiu) (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „G. B.“ ieškini atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Kolegija sprendžia, kad atsakoves ir jos darbuotojo neatidumas, nerupestingumas ir neatsargumas, perduodant transporto priemones valdyma asmeniui, kurio tapatybes jie nežinojo ar samoningai neatskleide, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio ivykio metu padaryta žala, todel atsakovas neturi pagrindo buti atleistas nuo žalos atlyginimo (CK 6.114 straipsnio 5 dalis). Priešinga išvada sudarytu galimybe piktnaudžiauti savo teisemis, neatitiktu sažiningumo, protingumo ir teisingumo principu (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).
Del kitu apeliacinio skundo argumentu kolegija pažymi, kad ieškovas ieškinio TPVCAPDI 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis negrinde, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu jo nenagrinejo, todel kolegija del šiu apeliacinio skundo argumentu nepasisako. Kolegija sutinka su apeliantu, kad subrogacija netaikoma ginco santykiuose, nes atgrežtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žala asmeniui TPVCAPDI 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Vienok del jau paminetu argumentu, kolegija nesutinka, kad ieškovas regresini ieškini atsakovui pareiške nepagristai. Taip pat nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumentu ir del ju nepasisake. Taciau atsakovo argumentai buvo susije ne su faktinemis aplinkybemis, o su teisiniu ju vertinimu, del kurio pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisake, ivertindamas tiek ieškovo ieškini, tiek atsakovo atsikirtimus.
Del pirmiau nurodytu aplinkybiu, teiseju kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendima panaikinti, todel apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacini skunda atmesti.
Kauno miesto apylinkes teismo 2011 m. gegužes 5 d. sprendima palikti nepakeista.