Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui I. V., pareiškėjo atstovui advokatui V. J., 2013 m. rugpjūčio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 85-11-JL-615 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamame sprendime taip pat teigiama, kad pareiškėjas yra keletą kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau pabrėžia, kad visas baudas yra sumokėjęs ir šiuo metu jokių galiojančių nuobaudų neturi. Taip pat teigia, kad teistumas yra išnykęs, be to 2003 m. gegužės 1 d. buvo dekriminalizuota ir panaikinta Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalis (galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), todėl mano, kad jokių kliūčių dėl leidimo išduoti įsigyti, laikyti (nešiotis) savigynai dujinį ginklą, nėra.

Įvertinus tai, pareiškėjui neterminuotas leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus išduotas nebuvo vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 85-11-JL-615 „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą“ (b.l. 7-8) pagrįstumo ir teisėtumo.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 85-11-JL-615 „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą“ (toliau – ir Sprendimas, skundžiamas sprendimas) atsisakė pareiškėjui I. V. išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir leidimą laikyti (nešiotis) mažos kaunamosios galios revolverį ALFA 620, Nr. 9620028480, įsigytą iki 2011 m. kovo 1 d. Teisiniu Sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 11 punktai, 18 straipsnio 1, 2 dalies 2 punktas.

Sprendimas argumentuojamas tuo, jog atlikus patikrinimą nustatyta, kad I. V. 2001 m. kovo 1 d. įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.), kurį įvykdė būdamas neblaivus ir už šį nusikaltimą numatyta sankcija laisvės atėmimas iki ketverių metų, todėl jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Sprendime taip pat argumentuojamas tuo, kad pareiškėjas ne kartą yra baustas administracine tvarka, o būtent – 2003 m. rugpjūčio 29 d. baustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 2 dalį, 2005 m. rugsėjo 15 d. pagal ATPK 123 straipsnį, 2007 m. sausio 5 d. pagal ATPK 148 straipsnį, 2007 m. kovo 22 d. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, 2008 m. kovo 1 d. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, 2009 m.kovo 7 d. pagal ATPK 123 straipsnį, 2009 m. kovo 24 d. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 2009 m. liepos 27 d. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 2011 m. gruodžio 22 d. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, 2012 m. vasario 18 d. pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuota, jog pareiškėjas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, taip pat jis, įsigydamas ir turėdamas šaunamuosius ginklus gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai ir nuosavybei.

Sprendimo neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad atsakovas nepagrįstai nepriskiria jo prie nepriekaištingos reputacijos asmenų, kadangi visas baudas yra sumokėjęs ir šiuo metu jokių galiojančių nuobaudų neturi. Tai pat pažymi, kad jo teistumas yra išnykęs, be to 2003 m. gegužės 1 d. panaikinta Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalis (galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir veika dekriminalizuota.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Minėto Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose pateikiamas sąrašas atvejų, kada fizinis asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. To paties straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose (Žin., 2010, Nr. 142-7261, redakcija galiojanti nuo 2011 m. kovo 1 d.) pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, t.y. tokiu būdu apibrėžiama nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu (Žin., 2010, Nr. 142-7261, redakcija galiojanti nuo 2011 m. kovo 1 d.), nes 2001 m. kovo 1 d. teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje (galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), šį nusikaltimą I. V. įvykdė būdamas neblaivus ir už šį nusikaltimą numatyta sankcija – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pagal tuo metu galiojusiojo Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį, neblaivaus asmens, vairuojančio transporto priemonę pažeidimas eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą ar padarė didelę materialinę žalą, - baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų arba pataisos darbais iki dvejų metų, arba bauda su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Iš byloje pateikto Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendžio (b.l. 6) matyti, jog pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 1 dalį (galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) už pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o ne pagal Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį (t.y. už neblaivaus asmens, vairuojančio transporto priemonę pažeidimas eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiajam lengvą kūno sužalojimą ar padarė didelę materialinę žalą), kurį atsakovas nurodė skundžiamame sprendime. Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendžio matyti, jog nusikaltimą pareiškėjas padarė būdamas neblaivus, t.y. per vienerius metus neblaivus vairavo automobilį. Tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 1 dalis numatė, kad transporto priemonės vairavimas pakartotinai per vienerius metus neblaivaus, apsvaigusio nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens baudžiamas pataisos darbais iki dviejų metų arba bauda su atėmimu teises vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų. Taigi, kaip matyti iš minėtos Baudžiamojo straipsnio nuostatos, joje nėra numatyta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas skundžiamame sprendime padarė nurodė ne tą Baudžiamojo kodekso straipsnį už kurį pareiškėjas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Minėta, jog pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą (Žin., 2010, Nr. 142-7261, redakcija galiojanti nuo 2011 m. kovo 1 d.), nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Darytina išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi jis baustas už nusikaltimą, už kurį nebuvo numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Remdamasi prieš tai išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą remdamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. jog pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingas reputacijos asmuo.

Pabrėžtina, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas ir kitu pagrindu, t.y. atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, numatančiu, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šis atsisakymo motyvas Sprendime argumentuojamas tuo, kad pareiškėjas vykdo šiurkščius teisės pažeidimus, ne kartą yra baustas administracine tvarka, pažeidimus dažnai padaro būdamas neblaivus, be to teismo pripažintas įvykdęs nusikaltimą taip pat būdamas neblaivus. Nurodyta, kad administracinės nuobaudos pareiškėjui kaip drausminanti priemonė yra neveiksminga, nes pareiškėjas teisės aktų pažeidimus vykdo pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog pareiškėjas įgydamas ir turėdamas šaunamuosius ginklus gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar nuosavybei.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“ (pvz. 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas)

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b.l. 30-34) patvirtina, kad pareiškėjas yra ne vieną kartą baustas administracine tvarka: 2003 m. rugpjūčio 29 d. baustas administracine tvarka pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį (transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam), 2005 m. rugsėjo 15 d. pagal ATPK 123 straipsnį, 2007 m. sausio 5 d. pagal ATPK 148 straipsnį, 2007 m. kovo 22 d. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, 2008 m. kovo 1 d. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, 2009 m. kovo 7 d. pagal ATPK 123 straipsnį, 2009 m. kovo 24 d. pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 2009 m. liepos 27 d. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 2011 m. gruodžio 22 d. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį, 2012 m. vasario 18 d. pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį (pažeidimo esmė – būdamas girtas pasirodė viešojoje vietoje, tuo pažeisdamas žmogaus orumą ir visuomenės dorovę). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės duomenis, 2013 m. rugpjūčio 21 d. Šilutės rajono apylinkės teismas nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8-780-385/2013 I. V. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 5 dalyje. I. V. minėtą pažeidimą padarė 2013 m. liepos 3 d., t.y. tuo metu, kai Klaipėdos apygardos administraciniame jau buvo priimtas nagrinėti jo skundas dėl Sprendimo panaikinimo. Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas nepaiso visuomenės gerovės, jos interesų, nesilaiko priimtų įstatymų bei viešosios tvarkos. Jam taikytos administracinės poveikio priemonės pareiškėjo nesudrausmina. Pabrėžtina, jog keletas ATPK pažeidimų ir nusikaltimas už kurį Šilutės rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 1 dalį, buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą išdavimas pareiškėjui gali sukelti skaudžias ir neigiamas pasekmes visuomenės saugumui bei viešajai tvarkai.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu, kadangi policijos surinkti duomenys apie pareiškėją patvirtina, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, o ginklo išdavimas galėtų sukelti grėsmę ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai.

Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas, kuris inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą.

Skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas: jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluoti apribojimai – atsisakymas išduoti leidimą įsigyti, laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, jis priimtas kompetentingo subjekto, pasirašytas ir patvirtintas įstaigos antspaudu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjui atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytu pagrindu yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Sprendimo dalis, kuria pareiškėjui atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punkto pagrindu naikintina kaip neteisėta iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendžia:

pareiškėjo I. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 85-11-JL-615 „Dėl atsisakymo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą“ dalį, kuria pareiškėjui atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.