Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-2858-525/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-05
Bylos Nr.: eA-2858-525/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04030-2020-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas: Viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

Kategorijos

29.9Kiti su nacionalinių, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų finansine parama susiję klausimai

Administracinė byla Nr. eA-2858-525/2021Teisminio proceso Nr.

3-61-3-04030-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Respublikinė Šiaulių ligoninė (toliau – ir VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą „Dėl pažeidimo“ Nr. IT 02 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis įgyvendina projektą „Vaikų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimas Šiaulių apskrityje“ (toliau – ir Projektas). Paaiškino, kad Agentūra informacinėje sistemoje 2020 m. balandžio 24 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Moters ir vaiko klinikos pastato, (duomenys neskelbtini), Vaikų konsultacijų poliklinikos kapitalinio remonto darbai“ (toliau – ir Pirkimas), kuris buvo suskaidytas į dvi dalis (su Sprendimu susijusi I dalis). Atlikus Pirkimo procedūras 2020 m. liepos 8 d. pareiškėjas su Pirkimo laimėtoju sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 3.1-K1-432-D45/20 (toliau – ir Sutartis). Pareiškėjui 2020 m. lapkričio 9 d. buvo įteiktas skundžiamas Sprendimas, kuriuo atsakovas konstatavo, jog pareiškėjo Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktų nuostatos pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas, VPĮ) 47 straipsnio 1 dalies ir 7 dalies nuostatas, 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją. Nustatęs nurodytus pažeidimus, atsakovas nusprendė taikyti pareiškėjui 5 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties, kas sudaro 59 638,01 Eur sumą.

3. Pareiškėjas dėl nustatytų Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 papunkčių pažeidimų nurodė, kad Pirkimo sąlygų sudarymo metu buvo žinoma, jog Lietuvoje tiek statybos įmonėms, tiek ir statybos srityje dirbantiems specialistams kvalifikacijos atestatai išduodami gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grupėje, kurie yra skirstomi į ypatingus ir neypatingus statinius. Kvalifikacijos atestatai yra išduodami visai ypatingų negyvenamųjų pastatų grupei, nenurodant pastato pogrupio. Atskiriems pogrupiams, nurodytiems statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2016 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir Statinių klasifikavimo STR) 7 punkte, kvalifikacijos atestatai nėra išduodami. Kiekvienas išduotas kvalifikacijos atestatas suteikia teisę vykdyti darbus bet kuriame ypatingų negyvenamųjų pastatų pogrupyje. Pareiškėjo teigimu, šiuos teiginius patvirtina valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro (toliau – ir SPSC) 2020 m. spalio 5 d. atsakymas į pareiškėjo paklausimą, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog SPSC registre nėra ypatingojo statinio statybos rangovo, kuriam būtų išduotas kvalifikacijos atestatas su nurodytu pogrupiu „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties). Tai, kad atskiriems pogrupiams kvalifikacijos atestatai nėra išduodami, patvirtina ir vieši specialistų bei rangovų registrai. Šiuose registruose nėra registruota ne tik nei vieno rangovo, kuriam būtų išduotas kvalifikacijos atestatas su nurodytu pogrupiu „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“, bet ir nei vieno specialisto, kuriam būtų išduotas kvalifikacijos atestatas su nurodytu pogrupiu „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“. Pareiškėjo vertinimu, jis negalėjo Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 papunkčiuose nurodyti statinių pogrupį „gydymo paskirties negyvenamieji pastatai“, nes tai būtų klaidinę rangovus ir tokie kvalifikaciniai reikalavimai prieštarautų VPĮ 47 straipsnio 1 daliai. Be to, statinių pogrupio nenurodymas Pirkimo sąlygose neturėjo įtakos rangovų konkurencijai.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad nustačiusi atsakovo rekomenduojamus kvalifikacinius reikalavimus, pareiškėjas negalėtų nurodyti, kokį šių reikalavimų atitiktį patvirtinantį dokumentą rangovas turėtų pateikti. Argumentai, kad pareiškėjas, nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus, turi atsižvelgti tik į perkamą objektą ir į VPĮ reglamentavimą, bet ne į tai, kokie atestatai yra išduodami praktikoje, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas turi nustatyti ne tik reikalavimus, bet ir nurodyti konkrečius dokumentus, kurie patvirtintų atitiktį reikalavimams.

5. Pareiškėjo nuomone, atsakovo svarstymai apie užsienio tiekėjų galimą dalyvavimą Pirkime yra hipotetiniai. Pačiame Sprendime nurodyta, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas Europos Sąjungos (toliau –ES) vidaus rinkai. Kita vertus, užsienio šalyse gali būti nustatyta kitokia statinių klasifikacija nei Lietuvoje ir pareiškėjas negali jų žinoti. Dėl to Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad dalyvaujant užsienio rangovui arba užsienio specialistui turės būti pateikta Teisės pripažinimo pažyma, kurią išduoda SPSC. Pareiškėjo teigimu, jeigu Pirkime būtų dalyvavęs bet koks užsienio rangovas ar būtų siūlomas specialistas iš užsienio, kurie pateiktų kvalifikacijos atitikimą įrodantį dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kad jie turi teisę atlikti statybos rangos darbus ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamųjų pastatų gydymo paskirties pogrupiui, tokie kvalifikaciją įrodantys dokumentai savaime jau būtų pripažinti tinkamais, nes gydymo paskirties pastatai iš karto patenka į negyvenamųjų pastatų grupę.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog atsakovo reikalavimas Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto 1 papunktyje statybos vadovui nurodyti privalomą reikalavimą turėti patirtį konkrečiame statinio pogrupyje „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“ reikalavimus susiaurintų, o ne išplėstų ir tuo pačių apribotų rangovų konkurenciją. Pareiškėja prašė patirties vykdant ypatingų statinių, priskiriamų negyvenamiesiems pastatams, statybos vadovo pareigas. Tai reiškia, kad šį reikalavimą atitiko visi statybos vadovai, kurie vykdė bet kurio ypatingo statinio negyvenamojo pastato pogrupio statybos vadovo pareigas.

Šalies argumentai

7. Pareiškėjas dėl Pirkimo sąlygų 3.6.1 papunkčio reikalavimų pažeidimo nurodė, kad nustatant kvalifikacinį reikalavimą rangovams turėti teisę atlikti medžio konstrukcijų darbus pirkimo dokumentų 3.6.1 punkte buvo išvardinta, kas įeina į bendrastatybinių darbų sąvoką vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ nuostatomis (Medinių tašų naudojimas pertvarų ir durų įrengimo konstrukcijose yra medžio konstrukcijų darbai). Atsakovas Sprendime pateikė savo nuomonę, kad medinių tašų naudojimas pertvarų ir durų įrengimo konstrukcijose nėra medžio konstrukcijų darbai. Atsakovas savo nuomonę grindė konstrukcijos termino apibrėžimu, tačiau net nenurodė apibrėžimo šaltinio. Atsakovas savo teiginio, kad medžio konstrukcijų darbai Pirkimu nebuvo perkami ir nebuvo Pirkimo objekto sudėtine dalimi, pareiškėjo manymu, nepagrindė nei specialistų išvadomis, nei teisės aktų normomis.

8. Pareiškėja sutiko su Sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad jis ginčo pradžioje padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą ir nepagrįstai pripažino, kad pagal Pirkimo objektą medžio konstrukcijų darbai nėra įsigyjami. Ši klaida buvo padaryta, nes techniniai projektai yra didelės apimties, o medžio konstrukcijų darbų kiekiai yra labai maži ir prasidėjus ginčui bei turint fiksuotą terminą pozicijos išdėstymui, medžio konstrukcijų darbai buvo tiesiog praleisti.

9. Pareiškėjas dėl Projektų administravimo taisyklių 315 punkto taikymo laikosi pozicijos, kad Pirkimo sąlygose buvo nustatyti teisėti ir proporcingi kvalifikaciniai reikalavimai rangovams, atitinkantys VPĮ nuostatas. Tačiau, net ir nustačius tam tikrus neatitikimus nustatant kvalifikacinius reikalavimus, jie turėtų būti vertinami kaip formalūs ir menkaverčiai, neturintys jokio finansinio poveikio ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetams, taip pat neturintys įtakos rangovų konkurencijai. Pasak pareiškėjo, šį faktą pripažino pats atsakovas Sprendime nurodydamas, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas, kuris nekėlė tarptautinio susidomėjimo ir buvo nereikšmingas ES vidaus rinkai, pirkimu buvo susidomėję 25 tiekėjai, pasiūlymus pateikė 6 tiekėjai, todėl konkurencija buvo užtikrinta, atmestų pasiūlymų dėl neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų bei pretenzijų nebuvo.

10. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendime, nustatant finansinę korekciją, vadovaujamasi su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių, patvirtintų Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452 (toliau – ir Gairės), 2.1. lentelės 11 punktu, kuriame nurodyta, kad finansinė korekcija taikoma tais atvejais, kai buvo apribotos ekonominės veiklos galimybės dalyvauti konkurse, nes buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis. Tačiau Agentūra nepateikė jokių argumentų, kodėl nusprendė, kad 6 rangovų dalyvavimas Pirkime užtikrino tik minimalų konkurencijos lygį. Pareiškėjo įsitikinimu, keturių rangovų dalyvavimas užtikrino ne minimalų, o normalų konkurencijos lygį, nes iki šiol nuo 2012 metų vykdytuose pareiškėjo pirkimuose, finansuojamuose tiek iš valstybės biudžeto, tiek iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų, kuriais įsigyjami statybos darbai, pasiūlymus pateikdavo nuo 3 iki 6 rangovų.

11. Pareiškėjo vertinimu, ginčijamame Sprendime nepagrįstai vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013, kadangi faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos šioje administracinėje byloje.

Atsiliepimas

12. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

13. Atsakovas dėl statinių pogrupių nenurodymo Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkte pažymėjo, kad Statinių klasifikavimo STR 7 punkte nurodyta, jog negyvenamieji pastatai skirstomi į 22 pogrupius. Atsižvelgiant į Pirkimo objektą, pareiškėjui aktualus buvo tik Statinių klasifikavimo STR 7.12 punkte nurodytas negyvenamųjų pastatų pogrupis – gydymo paskirties pastatai, o nenurodžiusi statinio pogrupio, pareiškėjas nepagrįstai reikalavo, kad tiekėjas turėtų teisę dirbti visuose 22 negyvenamosios paskirties pastatuose. Dėl Pirkimo sąlygų 3.6.3 papunkčio atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, nustatydamas kvalifikacinį reikalavimą specialistams, nurodė statinių kategoriją, grupes ir darbų sritis, tačiau nenurodė statinių pogrupio. Buvo atliekama šio Pirkimo sąlygų išankstinė patikra, kurios metu Agentūra 2020 m. vasario 27 d. raštu pateikė pastabas ir rekomendacijas. Šiame rašte buvo prašoma pakoreguoti Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkte esantį reikalavimą dėl specialistų kvalifikacijos ir „papildyti reikalavimą, nurodant statinių pogrupį“. Atsižvelgiant į Pirkimo objektą, pareiškėjui aktualus buvo tik Statinių klasifikavimo STR 7.12 punkte nurodytas negyvenamųjų pastatų pogrupis – gydymo paskirties pastatai, o nenurodžiusi statinio pogrupio, pareiškėjas nepagrįstai reikalavo, kad tiekėjas turėtų specialistus, turinčius teisę dirbti visuose 22 negyvenamosios paskirties pastatuose.

14. Atsakovas sutiko su pareiškėju, kad būtent SPSC yra įstaiga, atliekanti statybos dalyvių atestavimą bei teisės pripažinimą ir neginčijo, jog Lietuvoje galimai nėra rangovo ar specialisto, kuriam būtų išduotas atestatas su nurodytu grupės pogrupiu, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai yra susiję su kvalifikaciją įrodančiu dokumentu, o ne pačiu kvalifikacijos reikalavimu. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju nenustatė pažeidimo, susijusio su kvalifikaciją įrodančiu dokumentu. Tačiau pareiškėjui nustačius proporcingą ir Pirkimo objektu pagrįstą kvalifikacijos reikalavimą, t. y. išskiriant ne tik grupę (negyvenamieji pastatai), bet ir pogrupį (gydymo paskirties), tokio reikalavimo atitikimą galima įrodinėti tiek atestatu, kuriame nurodyta tik grupė, kas reiškia, kad rangovui ir atitinkamai specialistui suteikta teisė vykdyti darbus visuose tos grupės pogrupiuose (įskaitant gydymo paskirties), tiek atestatu, kuriame nurodyta grupė ir išskirti vienas ar keli pogrupiai, tačiau vienas kurių turėtų būti gydymo paskirties, tiek atestatu, kuriame nurodyti grupė ir tik vienas pogrupis gydymo paskirties. Šiuo atveju svarbu, kad rangovui ar specialistui būtų suteikta teisė, kuri yra reikalinga vykdyti sutartį, o tai, kad jam suteikta ir daugiau teisių, neturi jokios reikšmės atliekant atitinkamo pasiūlymo vertinimą. Be to, įvertinus viešai prieinamą informaciją SPSC tinklapyje matyti, kad yra atestatų, kurie yra išduoti negyvenamųjų pastatų grupėje, tačiau ne visuose pogrupiuose. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas negali remtis tik tvarka, susijusia su atestatų buvimu ar nebuvimu bei kaip jie išduodami, tačiau turi nustatyti tik atitinkančius Pirkimo objektą kvalifikacijos reikalavimus, t. y. reikalauti tik tokios teisės, kuri yra būtina ir be kurios negalės vykdyti pirkimo sutarties.

Atsiliepimas

15. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog reikalavimas statybos vadovui nurodyti patirtį konkrečiame statinio pogrupyje „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“ reikalavimus susiaurintų, o ne išplėstų, ir tuo pačių apribotų rangovų konkurenciją, nes tokiu atveju statybos vadovas savo patirtį galėtų grįsti ne tik negyvenamųjų pastatų visa grupe su 22 pogrupiais, bet užtektų ir patirties (jam suteiktos teisės) tik viename – gydymo paskirties pastatų pogrupyje. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog LAT 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 yra neaktuali. Atsakovo manymu, vadovaujantis analogija, minėta LAT nutartis yra tinkanti ginčo situacijai, nes tiek šioje nutartyje, tiek ginčo situacijoje yra nagrinėjami grupių ir pogrupių nurodymo klausimai.

16. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pats pripažino, kad medžio konstrukcijų darbai pagal techninius projektus nebuvo numatyti ir šis reikalavimas net nebuvo vertinamas svarstant tiekėjų pateiktus pasiūlymus, todėl nėra jokio pagrindo teikti, kad medžio darbai buvo Pirkimo objekto dalimi, o pripažinus, kad taip nėra, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad kvalifikacijos reikalavimas yra susijęs su Pirkimo objektu ir yra jam proporcingas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nei paaiškinimų Agentūrai teikimo metu, nei kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skunde teigiamą ginčo pradžioje buvusią klaidą dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Pareiškėjas savo klaidą grindžia tiesiog didele techninių projektų apimtimi, tačiau tokia priežastis negali būti pripažįstama pagrindžianti nustatyto pažeidimo nebuvimą.

17. Atsakovas nurodė, kad atlikusi įtarimo apie pažeidimo tyrimą Sprendime pagrindė pažeidimą, jog pareiškėjas, Pirkimo sąlygose nustatydamas neproporcingus Pirkimo objektui reikalavimus, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Šiais veiksmais pareiškėjas padarė žalą ES bendrajam biudžetui, todėl atsakovas pagrįstai taikė finansinę korekciją. Atsakovo teigimu, ginčijamame Sprendime nurodomos ištirtos ir nustatytos aplinkybės, įvertinti Pirkimo dokumentai, viešojo pirkimo procedūrų eiga, pareiškėjo veiksmai Pirkimo vykdymo metu, tiekėjų pateikti paklausimai, pasiūlymai ir kiti veiksmai, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuoto pažeidimo, todėl administracinis aktas yra išsamiai ir aiškiai motyvuotas, atitinka kitus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

18. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis Pirkimo vykdymo metu neatitiko viešųjų pirkimų teisės reikalavimų, o Agentūra pateikė argumentus, pagrindžiančius nustatytus VPĮ nuostatų pažeidimus. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą Sprendimą priėmusios institucijos atliktu jo veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nesudaro pagrindo tokio sprendimo laikyti neatitinkančiu VAĮ reikalavimų.

II.

19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės skundą kaip nepagrįstą.

20. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktuose kvalifikacijos reikalavimai, t. y. kad tiekėjas turi teisę verstis statybos veikla negyvenamųjų grupės gydymo paskirties pastatuose, nebuvo nustatyti. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog Pirkimo sąlygų 3.6.1 punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui turėti teisę atlikti medžio konstrukcijų darbus. Pareiškėjas skunde pateikė argumentus, kad minėtos Pirkimų sąlygos galėjo būti nustatytos, jos (Pirkimų sąlygos) teisės aktų, nurodomų Sprendime, nepažeidė.

21. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, turėtų įvertinti ir paramą administruojančios institucijos, t. y. atsakovo, pastabas apie Pirkimo sąlygas. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškėjui dar 2020 m. vasario mėn. raštu siūlė nurodyti statinio pogrupį (gydymo paskirties pastatai), taip sukonkretinant kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo, nors siekė gauti paramą įgyvendinti Projektą. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad konkretus kvalifikacijos reikalavimas, susietas su statinių pogrupiu, būtų itin tinkamas Projekto įgyvendinimui, o pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra susiję su kvalifikaciją įrodančiu dokumentu, bet ne pačiu kvalifikacijos reikalavimu. Teismas pritarė atsakovo teiginiams, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013 pagal analogiją tiekėjams turėjo būti nustatomas konkretesnis kvalifikacijos reikalavimas, tačiau pareiškėjas to neatliko, todėl buvo pažeistos VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatos bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proporcingumo ir nediskriminavimo principai.

22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog Pirkimo dokumentuose ir techniniuose projektuose niekur nėra įvardinti ar numatyti jokie darbai, susiję su medžio konstrukcijomis. Taigi, pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, nesugebėjo tinkamai parengti Pirkimo dokumentų ir techninių projektų (kaip pati nurodo – klaida), todėl negalėjo nurodyti ir kvalifikacinio reikalavimo, kurio pagal dokumentus nebuvo būtina ir galima nurodyti. Dar daugiau, atsakovas skundžiamame Sprendime pagrįstai įvertino, kad ir faktiškai Projekto įgyvendinimui nebuvo atliekami darbai su medžio konstrukcijomis, nes medinės jungtys su gipso plokštėmis nėra medžio konstrukcijos. Teismas vertino, kad šiuo aspektu Sprendimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas.

23. Teismas, įvertinęs Agentūros Sprendime nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai buvo apribotos ekonominės veiklos galimybės dalyvauti konkurse, nes buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, sprendė, kad Agentūra pagrįstai nusprendė taikyti 5 procentų finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui.

24. Teismas priėjo prie išvados, kad Agentūra, atlikusi įtarimo apie pažeidimą tyrimą, Sprendime nustatė ir pagrindė pažeidimą, o remiantis išsamiu pažeidimo vertinimu ir aprašymu, pareiškėjas, Pirkimo sąlygose nustatydamas neproporcingus kvalifikacinius reikalavimus, pažeidė VPĮ 47 straipsnio 1 ir 7 dalies nuostatas ir 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo ir nediskriminavimo principus. Šiais veiksmais pareiškėjas padarė žalą ES bendrajam biudžetui, todėl atsakovas pagrįstai taikė finansinę korekciją; atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo taikyti siūlomą pareiškėjo Projektų administravimo taisyklių 315 punktą. Pareiškėjui yra skirta minimali 5 procentų korekcija pagal Gairių 2.1 lentelės 11 punktą (dar galėjo būti skiriama arba 10 procentų, arba 25 procentai), todėl nėra pagrįstos pareiškėjo abejonės, esą, buvo užtikrintas ne minimalus, o vidutinis konkurencijos lygis.

III.

25. Pareiškėjas VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

26. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismo sprendime yra neatskleisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje nurodyti būtinieji motyvuojamosios dalies elementai, t. y. jame nenurodytos paties teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, nepateiktos teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais pagrįstos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmeta pareiškėjo pateiktus įrodymus. Pareiškėjo nuomone, nurodyti teismo sprendimo turinio trūkumai yra esminiai. Bylos išsprendimas, kai teismas teisiškai ir motyvuotai neįvertina skundžiamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, nepasisako dėl esminių skundo argumentų, negali būti vertinamas, kaip bylos išnagrinėjimas iš esmės, t. y. nemotyvuotas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu sprendimu ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme.

27. Pareiškėjas pažymėjo, kad teismas nurodė, jog pareiškėjas, vykdydamas Projektą, turėjo įvertinti atsakovo pastabas apie Pirkimo sąlygas. Teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. vasario mėn. raštu siūlė pareiškėjui nurodyti statinio pogrupį, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo, nors siekė gauti paramą įgyvendinti projektą. Teismas nenurodė jokių tokio savo teiginio teisinių argumentų. Teismas nenurodė, koks teisės aktas suteikia teisę atsakovui teikti privalomus vykdyti nurodymus. Teismas vadovavosi tik atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013, nes minėtoje nutartyje LAT išaiškinimai pateikti byloje, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos šioje administracinėje byloje.

28. Pareiškėjo teigimu, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų – SPSC 2020 m. spalio mėn. atsakymo į pareiškėjo paklausimą ir pateiktų nuorodų į viešus specialistų bei rangovų registrus, paskelbtus SPSC tinklalapyje www.spsc.lt ir su jais susijusių argumentų. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktuose nurodžius kvalifikacinį reikalavimą turėti teisę atlikti darbus ypatinguose statiniuose, priskirtuose negyvenamųjų pastatų grupės gydymo paskirties pastatų pogrupiui, tokie kvalifikaciniai reikalavimai prieštarautų VPĮ 47 straipsnio 1 daliai. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, jog atsakovo reikalavimas Pirkimo sąlygų 3.6.3 punkto 1 papunktyje statybos vadovui nurodyti privalomą reikalavimą turėti patirtį konkrečiame statinio pogrupyje „negyvenamieji pastatai (gydymo paskirties)“ reikalavimus susiaurintų, o ne išplėstų, ir tuo pačių apribotų rangovų konkurenciją.

29. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino nei vieno iš pareiškėjos pateiktų teisinių argumentų, susijusių su atliktais medžio konstrukcijų darbais, nevertino į bylą pateikto Techninio projekto Nr. SS1901-02-TDP-SA/SK architektūrinės-konstrukcinės dalies medžiagų ir darbų žiniaraščio ir nenustatinėjo faktinių aplinkybių ar buvo atliekami darbai su medžio konstrukcijomis. Teismas taip pat neįvertino pareiškėjo argumentų, kokie medžio konstrukcijos darbai buvo atliekami, nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl Projektų administravimo taisyklių 315 punkto, kuriame nustatyta, kad pažeidimas nėra nustatomas, jeigu nepadaromas finansinis poveikis ES ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, taikymo.

Atsiliepimas

30. Atsakovas Agentūra atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.

31. Atsakovas, pakartodamas argumentus, nurodytus pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai pažymi, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo visas esmines bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pateikė motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimą kaip neatitinkantį ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

32. Atsakovo manymu, vien pareiškėjo noras gauti papildomą teismo išaiškinimą dėl nustatytų aiškių aplinkybių ir jų įvertinimo, nėra pagrindas naikinti teismo sprendimą. Toks išaiškinimas jokios įtakos teismo sprendimo teisėtumui nedaro, o vertintinas tik kaip pareiškėjo siekis išvengti finansinės atsakomybės. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pozicija iš esmės grindžiama analogiškais argumentais, kaip ir skunde, kurį teismas išnagrinėjo ir įvertino, jokių naujų argumentų ar aplinkybių pareiškėjas nepateikė. Į pareiškėjo argumentus atsakovas yra pateikęs atsikirtimus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, atsakovas pakartotinai šių atsikirtimų nekartoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo „Dėl pažeidimo“ Nr. IT 02 pagrįstumo ir teisėtumo.

34. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ginčijamo Agentūros Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog teismo nepasisakė dėl esminių pareiškėjo skundo argumentų, nemotyvavo savo išvadų dėl sutikimo su atsakovo Sprendime pateiktu nustatytų pažeidimų teisiniu vertinimu, todėl priėmė nemotyvuotą sprendimą, neatitinkantį ABTĮ 86 straipsnio ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

35. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1480/2008; 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1482/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-388/2011).

37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl visų bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas perrašė atsakovo Sprendime nurodytus argumentus dėl nustatytų Pirkimo sąlygų 3.6.1 ir 3.6.3 punktų pažeidimų (teismo sprendimo motyvuojamosios dalies III skyrius) ir sutiko su atsakovo Sprendime padarytomis išvadomis dėl nustatytų pažeidimų (teismo sprendimo motyvuojamosios dalies IV skyrius). Toks teismo sprendimo argumentavimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintinas būtinųjų teismo sprendimo motyvų, nustatytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimu. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su atsakovo Spendimo neteisėtumu, jokio savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo.

39. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti – panaikinti Agentūros 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą „Dėl pažeidimo“ Nr. IT 02. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Respublikinė Šiaulių ligoninės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė