Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-02-26 · Civilinė byla Nr. e2-170-424/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
e2-170-424/2016
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03243-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Valiulytė
Pareiškėjas
O. Č.
Suinteresuotas asmuo
Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-170-424/2016 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03243-2015-7.Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.20 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. vasario 26 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. L.

išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai O. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, kurio pamatai pažymėti UAB ,,Kiprėgelis“ sudarytame žemės sklypo plane, posūkio taškuose Nr. 24, 25, 26, 27 ir kluono.

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2004-11-15 nupirko žemės sklypą, esantį Trakų r., Lentvario sen., Selioviškių k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus sodybos atkūrimui. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija 2011-12-07 raštu Nr. S-(10.7)-599 nurodė, kad jeigu sodybos pastatai yra išnykę, jie gali būti atkurti įrodžius senos sodybos buvimo faktą remiantis istoriniais, archyviniais ar kitais minimo žemės sklypo tyrimų dokumentais ar pateikus teismo sprendimą dėl sodybos buvimo fakto nustatymo. Kad šiuo metu jai priklausančiame žemės sklype buvo sodyba matyti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pateiktų duomenų, kuriuose nurodyta, kad iki antrojo pasaulinio karo, žemės sklypas priklausė U. ir J. P.. Vilniaus Trakų apskrities Sieliaviški Nr. 1 kolonijos nekilnojamojo turto ipotekos knygoje dėl nuosavybės duomenys, nurodyta, kad ant U. ir J. P. (Sklypo numeris II ir sklypo numeris III) priklausiusių žemės sklypų stovėjo pastatai - sklype Nr. III namas, o sklype Nr. II pastatas ir gyvenamasis namas. Šie Pastatai pažymėti ir 1951 metų Valstybinio žemėtvarkos instituto plane. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tai, jog šiuo metu žemės sklype dar yra išlikę pastato pamatai. Tai matyti iš žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos (Priedas Nr. 6) ir UAB „Kiprėgelis" žemės sklypo plano, kuriame pamatai pažymėti posūkio taškais Nr. 24; 25; 26; 27.

Pareiškėjos sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje. Saugomose teritorijose naujas sodybas galima statyti tik senųjų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose. Nustačius, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, jai atsirastų statybos teisė.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau tekste – TINP) direkcija su pareiškimu sutiko ir nurodė, kad pareiškėjai nuosavybes teise priklausantis žemes sklypas yra kompleksinėje valstybės saugomoje teritorijoje - TINP. Todėl pareiškėjai nuosavybes teise valdomame žemes sklype yra taikomi apribojimai, draudimai ir reikalavimai, kuriuos, nustato veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teises aktai. Valstybiniuose parkuose naujų statinių statybos nėra galimos, išskyrus: pastatų statybą esamose bei buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą; kai tai nustatyta valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) bendruosiuose planuose. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama išsaugoti nacionalinę vertę turinčių vietovių kraštovaizdį, saugoti jį nuo urbanizacijos bei neigiamos žmogaus veiklos. Todėl pareiškėjai įrodžius, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, tokio fakto nustatymui suinteresuotas asmuo neprieštarauja.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.

Iš 2011-09-07 Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pareiškėjai O. Č.; žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos – „Nacionaliniai ir regioniniai parkai“ (b.l. 6-7); žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje - Trakų istoriniame nacionaliniame parke, todėl šiam žemės sklypui taikomos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatyti apribojimai. Minėto įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. ir 5 p. numatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas. Pagal STĮ 9 str.2 d. 8 p. valstybiniuose parkuose draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus statybą esamose ir buvusiose sodybose. Analogiškas reglamentavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarime Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo”, t.y., kad naujas sodybas galima statyti tik senų sodybų vietose arba vietose, numatytose detaliuose parko gyvenviečių projektuose. Nustačius, kad teritorijoje, kurioje dabar yra pareiškėjos žemės sklypas, buvo sodyba, pareiškėja įgytų statybos teisę – atkurti buvusią sodybą (LR CPK 444 str. 1 d.).

Kaip matyti iš 1937-03-10 notarinio akto, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), priklausiusį T. P., paveldėjo jo šeši įpėdiniai, atitinkamai paveldėdami sklypo dalis pagal pateiktame eskize nurodytas ribas. Taip pat paveldėjo naują gyvenamąjį namą, esantį sklype III priklausančiame J. P. ir kluoną esantį sklype II priklausančiame U. P.. Taip pat nurodyta, kad sklype II yra senas gyvenamasis namas priklausantis S. L.. Pastatų išdėstymas nurodytas P. nekilnojamojo turto padalinimo plane prie minėto notarinio akto. Šie pastatai pažymėti ir 1951 metų vietovės plane. Pareiškėjos sklypo toponuotraukoje, darytoje 2010 metais, ir kadastrinių matavimų byloje užfiksuotos buvusių statinių liekanos (pamatai). Pagrindinis sodybos elementas yra gyvenamasis namas. Todėl byloje ištirtais įrodymais patvirtinus, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamais namas ir ūkio pastatas, darytina išvada, kad tai buvo sodyba, todėl prašomas faktas nustatytinas. Buvusių statinių vietos sklype konkretizavimas pareiškėjos civilinėms teisėms neturi įtakos, todėl teismas dėl buvusio statinio pamatų sklype vietos nesprendžia.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, nustatytos minimalios sumos, todėl jos valstybei iš pareiškėjos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 str., 442-448 straipsniais, teismas

nuspre ndžia:

pareiškimą tenkinti: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai O. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinio pastato.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Valiulytė