Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-10-22 · Civilinė byla Nr. e2SP-4038-669/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-22
Bylos Nr.
e2SP-4038-669/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Gasiūnas
Pareiškėjas
A. L., Z. L.
Kategorijos
Ci­vi­li­nė by­la Nr. e2SP-4038-669/2019
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01171-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.2.7.1 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 22 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. L. ir Z. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti pareiškėjų 2019 m. spalio 12 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodė, jog šalys sudarė du dovanojimo sandorius: 2004-01-06 dovanojimo sutartį, kuria pareiškėjas A. L. padovanojo pareiškėjai Z. L. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2009-09-30 dovanojimo sutartį, kuria pareiškėja atidovanojo pareiškėjui minėtą žemės sklypą. Žemės sklypas niekada nebuvo de fakto perduotas pareiškėjai valdyti, tvarkyti ir disponuoti juo, nurodytais sandoriais šalys niekada nesiekė sukurti įprastų tokiems sandoriams teisinių pasekmių. Šalys siekia ištaisyti savo iniciatyva sukurtą niekinę teisinę situaciją ir užtikrinti teisėtumą civilinėje apyvartoje, apginti galimus teisėtus trečiųjų asmenų interesus bei lūkesčius, taip pat užtikrinti, kad nebūtų pažeistos pareiškėjos teisės dėl kurių ji pareiškė pretenzijas pareiškėjui.

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nurodytose normose nustatyta teismo pareiga reiškia, kad teismas, gavęs procesiniu požiūriu tinkamų asmenų sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia viešųjų interesų.

Iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties matyti, kad šalys susitarė pripažinti, tarp jų praeityje sudarytas žemės sklypo dovanojimo sutartis, tariamomis, tuo pagrindu pripažįstant pareiškėjo nuosavybę į žemės sklypą pirminio įsigijimo dokumento pagrindu.

Iš CK 6.985 straipsnio normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

Teismas vertindamas pareiškėjų taikos sutartį, prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo bei prie jo pridėtus dokumentus, nenustatė, kad tarp pareiškėjų yra kilęs teisminis ginčas ar, kad jis gali kilti ateityje. Pažymėtina, kad pareiškėjai tik deklaratyviai teigia, kad taikos sutartimi siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeistos pareiškėjos teisės dėl kurių ji pareiškė pretenzijas pareiškėjui, tačiau duomenų apie tokių pretenzijų egzistavimą nepridėjo, taip pat nenurodė ir aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti būsimą ginčą tarp šalių.

Dar daugiau, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) į bylą pateikė informaciją, iš kurio matyti, jog pareiškėjas A. L. 2019 metais pateikdamas Metinę pajamų deklaraciją, nedeklaravo gautų pajamų iš 2018-04-24 pirkimo-pardavimo sutartimi perleisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo atidalinti iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įregistravimo pagrindas 2009-09-30 dovanojimo sutartis. Nurodoma, kad sandorio pajamas privaloma deklaruoti, kadangi nuo turto įsigijimo (2009-09-30) iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo (2018-04-24) nuosavybėn nepraėjo 10 metų. VMI sulyginusi turimus duomenis su pareiškėjo deklaracijoje pateiktais duomenimis, nustatė neatitikimus, todėl išsiuntė pareiškėjui informacinį pranešimą patikslinti deklaraciją, tačiau deklaracija šiai dienai pareiškėjo nėra patikslinta.

Vertinant šiuos VMI pateiktus duomenis, teismui yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai taikos sutartimi pripažindami minėtas dovanojimo sutartis tariamomis bei tai, kad pareiškėjo nuosavybė į žemės sklypą buvo įgyta pirminio dokumento pagrindu, siekia išvengti A. L. kilusios mokestinės prievolės, todėl tokia sudaryta sutartis prieštarauja viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant pirmiau nurodytų motyvų pagrindu, pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį netenkinamas (CK 6.983 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniais, civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjų A. L. ir Z. L. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Vaidas Gasiūnas